atsargos žiemai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „atsargos žiemai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „atsargos žiemai“.
Stiklainius konservavimui paruoškite šiuo būdu: gaminiai tikrai nesurūgs
Prasidėjus derliui, prasideda ir mintys apie atsargų ruošimą žiemai. Artėjant konservavimo metui, svarbu prisiminti ir tai, kaip tinkamai paruošti stiklainius, kad konservai nesurūgtų ir nesugestų.
Kai konkservuojate vasaros derlių, nepamirškite sterilizuoti stiklainių ir dangtelių – tai padės savo atsargomis žiemai mėgautis ilgiau, rašo thesprunceeats.com.
Kaip paruošti stiklainius konservavimui?
Pirmiausia kruopščiai išplaukite stiklainius ir dangtelius karštame, muiluotame vandenyje.
Ši obuolienė žiemai iš rūsio dings žaibiškai: rašykitės receptą iš karto
„Keletas pastebėjimų apie obuolius. Kartais obuoliai būna nelabai skanūs, tad jei iš jų virsite obuolienes, rinkitės labai kvapnius priedus prie jų. Pvz., apelsinus ar laimą su imbieru arba mėtas. Galite taip pat obuolius maišyti su kriaušėmis, slyvomis ar nektarinais.
Kai kurios obuolių rūšys net ilgai verdant nesuverda ir išlieka tvarkingais gabaliukais. Tokie obuoliai puikiai tiks virti labai saldžioms obuolienėms, kad ir su mėtomis ar laimu.
Taip krapus žiemai ruošia kasmet: skonis lyg šviežių
„Prisipažinsiu, kad tokius krapus naudoju ne tik žiemą. Juos naudoju tol, kol jie pasibaigia, o kai vėl jų prisiruošiu – vėl naudoju tik juos. Tad būna tik nedidelis tarpas, kai krapus skinuosi iš prieskonių vazono. Juk daug paprasčiau atsidarius šaldymo kameros dureles pasigriebti indelį su smulkintais krapais, o juos užbarsčius, vėl jį pasidėti iki kito karto. Nei plauti, nei pjaustyti, o kvapas ir skonis – toks pats, kaip šviežių krapų.
Atrado superinę daržovių mišrainę žiemai: gaminsite kasmet
„Man ši mišrainė tobula su silkute. Vien tik dėl silkės ją ir gaminu. Neesu labai didelė mėgėja konservuotų mišrainių žiemai (išskyrus burokėlių mišraines), bet ši tikrai gardi ir verta dėmesio“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida.
Iš normos išeina 5 – 0.5 l ir 1 – 0.7 l stiklainiai. Reikės: 2,5 kg cukinijų; 0,5 kg paprikos; 200 ml aliejaus; 200 ml acto; 1 v. š. druskos; 200 g cukraus; 0,5 l aštraus pomidorų padažo; 4-6 skiltelės česnako; čili jei norisi.
Šis Editos pomidorų padažas taps tikru hitu: paragavę girs visi
„Nekantrauju pasidalinti su jumis super lengvu būdu pasigaminti pomidorų padažą orkaitėje. Taip, taip skamba tikrai neįprastai. Kas be galo yra patogu, tai nereikia stovėti prie puodo ir nuolat prižiūrėti virimo procesą. Žodžiu, siūlau išbandyti ir tuo patiems įsitikinti“, – rašo tinklaraščio „Oditėlės blogas“ autorė Edita.
Įspėja daržoves marinuojančias šeimininkes: pasakė, kam jų valgyti nevertėtų
Daugelis jau ruošia atsargas žiemai ar planuoja, ko prisigamins iš daržuose augančių daržovių. Daugelis renkasi jas marinuoti arba rauginti, tačiau retas susimąsto, kuris žiemos atsargų ruošimo būdas yra palankesnis sveikatai ir teikia organizmui daugiau naudos.
Pats skaniausias daržovių asorti žiemai pagal Editą: tiks prie visko
„Jei jau išseko fantazija, ką daryti su daržovėmis, tai pasidaryti asorti tikrai verta. Traškios daržovės tikrai puikiai tiks panaudoti prie antrų patiekalų arba tiesiog užsimanius tiesiog pasiimti ir patriaukšti. Labai tikslių kiekių nesurašysiu, nes dėjau viską iš akies“, – rašo „Oditėlės blogas“ autorė.
Spanguolės ir bruknės: sveikata ir gurmaniškas malonumas
Spanguolės ir bruknės – uogos „pusseserės“, kurių derlius renkamas tada, kai kitų uogų sezonas jau būna pasibaigęs.
Tiek vienose, tiek kitose gausu gliukozės, sacharozės, fruktozės, organinių rūgščių: chinino (suteikiančio uogoms kartoką skonį), citrinos, obuolių, taip pat eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, fenolkarbono rūgšties, flavanoidų, jodo, kalio druskų ir kitų medžiagų. Iš viso – 25 cheminiai elementai. Gardžiausios šios uogos – surinktos po pirmųjų rudens šalnų.
Vyšnių sezonas: vyšnių sauja veikia geriau nei aspirinas
Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių. Viena iš seniausių laikoma kiniška vyšnia, kuri ir dabar yra auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvusis augalas. Lietuvoje vyšnios auginamos labai seniai, tačiau kada tiksliai jos atkeliavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma. Istorinėje literatūroje yra faktų, kad vyšnių kauliukų buvo rasta piliakalniuose. Senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje vyšnių sodas turėjo šventumo aurą.