Vilija Mačiulskytė

Šiuo metu nekilnojamo turto (NT) ekspertai pastebi, kad ne visų pirkėjų elgsenai įtaką daro geopolitinė situacija. Karo grėsmė gąsdina ne visus, tačiau kai kurie gyventojai vis drąsiau investuoja į NT tokiose šalyse, kaip Ispanija. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad geopolitinė situacija dėl Lietuvos pašonėje besitęsiančio karo yra tarsi dramblys kambaryje. „Pastarosiomis savaitėms vis sulaukiu klausimų, kas dėl to nutiks NT rinkai.

Ne visi gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, skuba mėgautis užtarnautu poilsiu. Dalis jų nusprendžia toliau dirbti, tačiau baiminasi, dar darbdavys gali juos atleisti. Vis tik darbo teisės specialistai pažymi, kad vyresnius darbuotojus saugo Darbo kodeksas, o išėjus iš darbo jiems priklauso ir išeitinė. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžiaus. „Šiuo metu dirbu virėja. Į pensija turėčiau išeiti gegužę.

Susirgę gyventojai kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimų, o į „Sodrą“ – nedarbingumo išmokų. Tačiau ne visiems darbdaviams patinka sergantys darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą. „Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnyba ir gauti nedarbo išmoką.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Jau gegužės 1 d. Lietuvoje bus pradėta mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų grąžai neprireiktų. Todėl gyventojai suskubo išleisti susikaupusias monetas. Tačiau žmonės piktinasi, kad parduotuvės riboja, monetų kiekį, priima ne visas monetas. „Ar parduotuvėje gali neleisti atsiskaityti tam tikru kiekiu pinigų.

Atėjus pavasariui gyventojai naujų drabužių, batų, maisto ir vaistų vyksta pirkti į Lenkiją. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir 800 eurų. Štai socialiniame tinkle žmonės dalijosi, ką perka Lenkijoje ir kiek ten išleidžia pinigų. „Praėjusią savaitę Lenkijoje išleidome 600 eurų. Visus pinigus išleidome maistui. Daugiausiai pirkome mėsos ir jos produktų. Taip pat pieno, miltų, cukraus, makaronų, saldumynų. Ne visi šie produktai skirti mūsų šeimai.

Kartais pirkėjai iš parduotuvių parsineša ne tik pirkinius, bet ir nuostolius. Apsipirkdami žmonės pargriūna, susižeidžia susiplėšo drabužius. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad nelaimės atveju dažniausiai pirkėjams nuostolius atlygina. Tačiau gyventojai pasakojo, kad kartais vietoje piniginės kompensacijos gauna tortą. Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie nelaimes parduotuvėse.

Prekėms ir paslaugoms brangstant, gyventojai skundžiasi, kad išgyventi iš fiksuotų išmokų darosi vis sunkiau. Žmonės skaičiuoja, kad pensijos pragyvenimui neužtenka, todėl norėtų, kad „Sodra“ jas perskaičiuotų ir padidintų. Pensininkė Audronė iš Vilniaus pasakojo, kad šiuo metu jos pensija siekia 600 eurų. „Šios sumos vos pakanka pragyvenimui. Ypač sunku pragyventi žiemą, kai už šildymą tenka brangiau mokėti. Pasikalbu ir su draugėmis, kaimynėmis.

Gyventojai ne visas pajamas nori rodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ši tikina, kad stebi žmones, jų pajamas ir išlaidas. Anot VMI, jeigu gyventojų pajamos atrodo nelogiškos, jie sulaukia klausimų. VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna. „Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras.

Nemažai gyventojų gali nežinoti, tačiau piniginės arba kitos brangios dovanos Lietuvoje yra apmokestinamos. Todėl jų gavėjai privalo sumokėti atitinkamus mokesčius Valstybinė mokesčių inspekcijai (VMI). Vis dėlto nuo mokestinės prievolės atleidžiami gyventojai, kuriems dovanas įteikia šeimos nariai. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad tėvai jai gimtadienio proga turėtų padovanoti 10 tūkst. eurų. „Ruošiuosi pirkti būstą. Taigi, šie pinigai bus skirti pradiniam įnašui.

Didžiosios Britanijos prekybos tinklas „Tesco“ žada nemokamai pirkėjams dalinti maistą, skelbia „Dailymail.co.uk“. Prekybos tinklo atstovai tikina, kad šis sprendimas padės sumažinti išmetamo maisto kiekius. Pasibaigusio galiojimo maisto produktai bus atiduodami pirkėjams. „Norime, kad pirkėjai tą maistą neštųsi namo, vietoje to, kad jis atsidurtų šiukšliadėžėje“, – teigė prekybos tinklo atstovai. Anot jų, nemokamas maistas bus pažymėtas specialiais geltonais lipdukais.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje planuoja teikti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimą. Žadama, kad didesnį NT mokestį mokės daugiau gyventojų. Tačiau ir be numatomų pakeitimų daliai gyventojų teks mokėti daugiau. Šiuo metu NT mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau siūloma šią kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų. Taigi, visi gyventojai, kurių NT vertė viršytų 20 tūkst., privalėtų mokėti mokestį.

Finansinių sunkumų patiriantys gyventojai piktinasi, kad savivaldybė nesutinka jiems išmokėti vienkartinės pašalpos. Tuo metu savivaldybės tikina, kad gyventojams padeda, skiria jiems daugiau negu 1 tūkst. eurų. O jeigu prašymas buvo atmestas, pataria jį iš naujo pateikti. Portalo tv3.lt skaitytoja Jūratė skundėsi, kad negavo vienkartinės pašalpos. „Praradau darbą o vyras susirgo, šį mėnesį beveik negausime pajamų. Užpildžiau prašymą dėl vienkartinės pašalpos.

Gyventojai nekantriai laukia, kol bus pakeisti įstatymai ir jie galės atsiimti sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau tokių permainų ne visi gali laukti. Pavyzdžiui, sergantiems žmonėms pinigų reikėtų čia ir dabar. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad niekaip negali sustabdyti kaupimo antroje pensijų pakopoje. „Visi tik žada, kad netrukus galėsiu atsisakyti kaupimo, tačiau kol kas ir toliau kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo man atskaito 40 eurų.

Įprastai darbuotojai dirba 8 val. per dieną. Tačiau kartais darbdaviai prašo dirbti ilgiau. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai gali atsisakyti dirbti viršvalandžius. O jeigu sutinka juos dirbti, turi gauti daugiau pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė skundėsi, kad darbdavys verčia dirbti viršvalandžius. „Kelis kartus per mėnesį vadovas prašo, kad dirbtumėme 1 valanda ilgiau, nei turėtume.

Visi darbuotojai, norintys nemokamai patekti pas gydytojus, moka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Už vienus darbuotojus šį mokestį sumoka darbdavys, o dirbantys savarankiškai turi patys susimokėti. Tačiau ne visi. „Sodra“ dalį gyventojų nuo mokesčio atleidžia. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad pernai tapo pensininke. „Tačiau be darbo išbuvau vos metus. Kaimynė pasiūlė prižiūrėti jos vaikus. Sutikau, tačiau kyla daug klausimų dėl mokesčių.

Penktadienį, kovo 7 d. Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Jau ryte eilės nusidriekė prie jos tradicinių riestainių. Tiek prekeiviai, tiek pirkėjai tikino, kad tai yra pagrindinė mugės prekė jau tapusi simboliu. Pirkėjų neatbaidė net riestainių kaina, už baronkų karolius tenka pakloti ir 9 eurus. Tačiau kai kurie mugės lankytojai, išgirdę jiems per dideles kainas, garsiai stebisi nespėję nueiti nuo prekystalių.

Vienas iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje ir Baltijos šalyse – parduodamas. Iki šiol švedų „Ica Gruppen“ priklausęs verslas atiteks danų bendrovei „Salling Group“, kuri pati valdo keliose šalyse veikiantį prekybos tinklą „Netto“. Kol būsimi savininkai tikina, kad parduotuvėse niekas nesikeis, portalas tv3.lt patikrino, kiek kainuoja maistas, tiems patiems savininkams priklausančiose, parduotuvėse Lenkijoje.

Premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ekologiniams ir  pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Tačiau šiam siūlymui nepritaria nei ūkininkai, nei ekonomistai. Anot jų, šiuo metu dėmesį ir finansus reikėtų skirti krašto apsaugai. Todėl esą galbūt reikėtų ne mažinti, bet didinti PVM.

Karo ar kitų ekstremalių situacijų metu specialistai pataria turėti išvykimo kuprines su būtiniausiais daiktais. Tačiau kuprines turi tik nedaugelis gyventojų. Todėl verslininkai šioje situacijoje įžvelgė neišnaudotą nišą. Atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie siūlo įsigyti jau sukomplektuotą išvykimo kuprinę, o jos kaina siekia 200–300 eurų.

Mirus žmogui, artimieji turi 3 mėnesius, per kuriuos turi kreiptis dėl palikimo. Tą padarius vėliau, gali kilti įvairių teisinių problemų. Tačiau nutinka ir taip, kad palikimo žmonės neatsiima ir keletą metų. Dėl to gali kilti problemų atsiimant pinigus, kuriuos velionis kaupė pensijai. Būtent taip nutiko ir portalo tv3.lt skaitytojai Miglei. Ji mamos neteko prieš 8 metus, bet taip ir neatsiėmė antroje pensijų pakopoje sukauptų mamos pinigų.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Savivaldybės skaičiuoja, kad asmeniui skiria didesnes nei 200 eurų kompensacijas, o šeima gali gauti daugiau nei 500 eurų.

Paprasčiausi kaulai, kuriuos gyventojai perka šuniui ar kitiems augintiniams, parduotuvėje gali kainuoti iki kelių eurų už kilogramą. O geresnės mėsos kilogramas atsieina ir dešimtis eurų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mokama tiems, kas mėsą tiekia? Pasirodo pusę tonos sveriančią karvę karvę pardavęs ūkininkas gali gauti vos šiek tiek daugiau nei 3,5 euro. Ši suma sukėlė daugelio pasipiktinimą.

Nemaža dalis gyventojų daiktų stengiasi nekaupti. Tačiau už jų pardavimą gautais pinigais ne visi gali naudotis, nes pasitaiko, kad bankai užblokuoja sąskaitas ir prašo pagrįsti pinigų kilmę. Patys bankai teisinasi, kad tokiu būdu tik nori pažinti savo klientus ir apsisaugoti nuo sukčiavimo. Vis dėlto gyventojai spėlioja, kad bankai taip siekia juos kontroliuoti. Socialiniame tinkle moteris skundėsi, kad bankas neseniai užblokavo jos turimą sąskaitą.

Gyventojams skolos susidaro dėl įvairių priežasčių, taip pat skiriasi ir jų dydis. Žmonės stebisi, kad sulaukia pranešimų ir dėl skolų, kurios siekia vos 1 centą. Tuo metu skolų išieškotojai pažymi, kad mažiausias skolas gyventojai greičiausiai grąžina. Viena užklausa apie skolas ir jų dydžius socialiniame tinkle sukėlė daugybę reakcijų. Moteris paklausė, ar galima gauti pranešimą ir raginimą grąžinti skolą, kuri siekia vos 0,20 euro.

Norėdama surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir paskatinti gyventojus sveikiau maitintis Vyriausybė siūlo įvesti cukraus mokestį. Ekonomistai pritaria naujam mokesčiui, tik nesutaria, kokio jis turėtų būti dydžio. Premjeras Gintautas Paluckas svarsto įvesti cukraus mokestį. Jis būtų taikomas saldintiems ir energiniams gėrimams. Tokį mokestį turi per 80 pasaulio valstybių.

Jau šiemet nuo gegužės 1 d. atsiskaitant grynaisiais pinigai parduotuvėse grąža nebus mokama 1 ir 2 centų monetomis, o prekių krepšelio kaina parduotuvėse bus apvalinama. Priklausomai nuo sumos gyventojai už prekes, 1–2 centais, mokės mažiau arba daugiau. Tačiau kyla dvejonių dėl kainų apvalinimo. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipė dėmesį, kad plastikinis maišelis, kuris šiuo metu kainuoja 0,01 euro, gali tapti nemokamas arba pabrangti.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Vyresni gyventojai, kurie nebenori dirbti arba tiesiog negali susirasti darbo, eina į išankstinę pensiją. „Sodra“ skaičiuoja, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja, o šios pensijos dydis siekia daugiau nei 500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai išėjo į išankstinę pensiją. „Neseniai praradau darbą, ieškojau kito. Tačiau vietoje darbo nusprendžiau pasirinkti išankstinę pensiją.

Darbą norintys keisti darbuotojai, privalo apie tai informuoti darbdavį ir įteikti jam prašymą atleisti iš darbo. Vis tik darbuotojai skundžiasi, kad ne visi darbdaviai nori lengvai paleisti savo darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.

Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai keičia darbus arba nusprendžia kurti savo verslą. Tokiais atvejais dažnam kyla pagunda iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus. Tačiau teisininkai įspėja, kad toks poelgis gali kainuoti ir 120 tūkst. eurų. Advokatė Evelina Kiznė savo socialiniame tinkle rašė, kad daugelis darbuotojų nemato nieko blogo, jeigu išėjęs iš darbo persivilioja ir darbdavio klientus.

Keliaujant Lietuvoje traukiniais galima įsigyti trijų rūšių bilietus – pirmos, antros ir trečios klasės. Skiriasi ne tik jų kaina, bet ir keleiviams siūlomos papildomos naudos. Taigi, kuria klase važiuoti geriausia? Savaitgalį traukiniu iš Vilniaus vykau į pajūrį ir išbandžiau pačią brangiausią, daugiausiai papildomų naudų siūlančią pirmąją, ir pigiausią – trečiąją klasę. Pirmyn į Klaipėdą nusprendžiau vykti pirmąja klase. Bilietas atsiėjo 28,8 euro.

Darbus praradę gyventojai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ši atkreipia dėmesį, kad užsiregistravę gyventojai ne tik įgyja teisę gauti nedarbo išmokas, bet turi ir pareigų. Už jų nevykdymą gyventojai braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Taip pat praranda ir išmokas, kurios siekia iki 1,3 tūkst. eurų. 2024 metais bedarbio statuso neteko 81,1 tūkst. asmenų iš jų dėl registravimo tvarkos pažeidimų – 21,5 tūkst.

Pensijų gavėjai tikėjosi, kad šiais metais jų pajamos padidės. Juk pensijos buvo indeksuojamos – didinamos. Tačiau neįgalumo pensijas gaunantys žmonės suskaičiavo, kad jų pensijos sumažėjo – kai kurie gauna net 100 eurų mažiau. Tuo metu „Sodra“ tikina, kad keitėsi įstatymai ir dabar gyventojų pensijos skaičiuojamos kitaip. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kiek jiems didėjo arba sumažėjo neįgalumo pensija. „Nesuprantu, vasarį mano neįgalumo pensija sumažėjo 100 eurų.

Nemaža dalis gyventojų apsiperka internetinėse parduotuvėse. O pirkinius jiems pristato kurjeris arba iš paštomatų juos pasiima patys pirkėjai. Pristatymo paslauga gali atsieiti nuo kelių eurų iki kelių dešimčių eurų. Tačiau viena parduotuvė už lemputės pristatymą klientės paprašė beveik 300 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Sandra iš Klaipėdos pasakojo, kad „Depo“ elektroninėje parduotuvėje ketino įsigyti lemputę už 3 eurus, tačiau staiga jos kaina išaugo iki 300 eurų.

Vyriausybė tikina, kad nori padėti gyventojams valgyti sveikesnį maistą. Todėl žada sumažinti vaisių ir daržovių kainas. Ekonomistas šį pasiūlymą vertina kritiškai. Tuo metu daržovių augintojai, sveiktos mitybos specialistai vardija daržovių ir vaisių naudą sveikatai. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ specialistai diskutavo apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą vaisiams ir daržovėms.

Darbo ieškantys gyventojai pastebi, kad vyresni kandidatai darbdavių nedomina. Žmonės pasakoja, kad net 40 metų darbuotojai darbdaviui tampa per seni. Tačiau su tokiu darbdavių požiūriu darbuotojai nesutinka. Portalo tv3.lt straipsnis apie tai, kad 40 metų darbuotojų CV atsiduria šiukšlių dėžėje, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės stebėjosi ir piktinosi tokiu darbdavių požiūriu. „Kas keisčiausia, kad daugiausiai išmokau iš kolegų, kuriems daugiau nei 40 metų.

Darbus praradę arba patys juos metę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Tokių dabar yra virš 168 tūkst. Valstybės lėšomis jie draudžiami sveikatos draudimu. Be to, kol gyventojai ieško darbo, „Sodra“ jiems moka nedarbo išmokas. Tačiau laisvą laiką gyventojai nori skirti ne tik darbo paieškoms, bet ir atostogoms, kelionėms. Užimtumo tarnyba tikina, kad gyventojai apie savo atostogas tarnybą turėtų informuoti. Tačiau dalis žmonių galvoja kitaip.

Daugiabučių gyventojai gavo pranešimus apie jų namuose vykdomus termošokus. Žmonių buvo paprašyta bent 5 min. leisti karštą vandenį. Tokiems prašymų paklauso visi gyventojai. Tačiau specialistai įspėja apie gresiančias ligas ir primygtinai prašo žmonių neignoruoti atsiųstų pranešimų. Portalo tv3.lt skaitytoja Karolina pasidalijo savaitės pradžioje gautu bendrovės „Mano būstas“ laišku. „Kaip ir kiekvienais metais gavau pranešimą, kad namuose bus vykdomas termošokas.

Ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. O jeigu institucijos laiku pinigų negauna, tuomet juos tiesiog nurašo nuo sąskaitos. Kartais žmogui iš anksto net nežinant. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 209,5 tūkst. savarankiškai mokėti sveikatos draudimo (PSD) įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių, kurių skola didesnė nei 3 eurai. Bendra jų skolos suma – 261,5 mln. eurų.

Parduotuvėse galima įsigyti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės mėsos. Perdirbėjai ir ūkininkų atstovai pastebi, kad lietuviai daugiausiai suvalgo kiaulienos, kurios mažiausiai patys ir užsiaugina. O dažniausiai mėsą gyventojai perka atsižvelgdami ne į jos kokybę, bet kainą. Kiaulienos ir paukštienos augintojai ragina dažniau rinktis vietinę produkciją. Anot jų, lietuvių taip mėgstama lenkiška mėsa yra prastesnės kokybės.

Artėjant pavasariui gyventojui suskubo ruoštis sėjai. Žmonės jau perka sodo, daržo prekes ir sėklas. Jų pakelis gali atsieiti ir 5 eurus. Gyventojai daržo prekėms netaupo, mėgsta naujoves ir išskirtines augalų veisles, pastebi specialistai. Anot jų, vasario–kovo mėnesiais daržininkai pradeda sėti paprikas, pomidorus, žemuoges, braškes, prieskoninius augalus, o gėlininkai – vienmetes gėles.

Visai neseniai Lenkijoje apsipirkdavę gyventojai skaičiavo sutaupytus pinigus. Dabar vis daugiau lietuvių pastebi, kad ir Lenkijoje prekės brangsta. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie apsipirkimą Lenkijoje, klausinėjo vieni kitų, ar ten dar verta važiuoti apsipirkti? „Seniau dažnai vykdavau apsipirkti į Lenkiją. Tačiau dabar nuvykau ir supratau, kad ten nėra taip pigu. Ten kainos irgi kyla. Todėl reikia labai žiūrėti ir lyginti kainas“, – rašė komentatorė.

Vyresnio amžiaus darbuotojai pastebi, kad susirasti darbą Lietuvoje darosi vis sunkiau. Anot jų, kai kuriems darbdaviams 40 metų sulaukę darbuotojai jau tampa per seni. Nors diskriminacija dėl amžiaus negalima, specialistai pastebi, kad darbdaviai ją geba paslėpti. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad dažnai darbdaviai diskriminacijos net nebando slėpti.

Šiuo metu nemaža dalis būsto pirkėjų domisi ne tik būsto plotu, kaina ar vieta. Žmonės jaučia karo grėsmę, todėl rūpinasi savo ir šeimos saugumu. Jie ieško būsto, kuriame būtų ir priedanga, t. y. vieta, kur gyventojai galėtų pasislėpti pavojaus metu. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad žmonės bijo kalbėti apie karo grėsmę, tačiau apie tai galvoja.

Kiekvieną mėnesį gyventojai apmoka įvairias komunalinių ir kitų paslaugų sąskaitas. Kai kurių jų sumos nuolat kinta, o kitos – ne. Pavyzdžiui, telefono sąskaitos nesikeičia, kol nesibaigia gyventojų sutartys. Tačiau tokios kainų politikos laikosi ne visos bendrovės. Kai kurie ryšių operatorių klientai skundžiasi, kad planai pabrango, nors sutartys dar nesibaigė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pasiūlymus dėl antrosios pensijų pakopos sistemos. Ministerija siūlo keisti, tobulinti sistemą, o tiems, kuriems pakeitimai nepatiks – leis iš jos pasitraukti, atsiimant sukauptus pinigus. Ministerija siūlo atsisakyti dabar taikomo automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Įmokoms į antrąją pensijų pakopą būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, tačiau būtų panaikinta dabar mokama priemoka iš valstybės biudžeto.

Daugelis gyventojų prašymus pensijai pateikia iš anksto. Tačiau vien tik prašymų neužtenka, žmonės įgiję darbo patirties iki 1994 metų privalo pateikti ir senas darbo knygeles. Vis dėlto gyventojai baiminasi, kad surinkusi jų darbo knygeles „Sodra“ jas gali pamesti. Apie tai jie diskutavo socialiniame tinkle. „Jau netrukus išeisiu į pensiją. „Sodrai“ pristačiau seną darbo knygelę. Ji suskaičiavo darbo stažą ir knygelę pasiliko, man neatidavė.