Vakarė Mackonytė

Jau šį sekmadienį Lietuva galutinai išsirinks, ką matys naujajame Seime. Antrajame ture vienmandatėse apygardose bus išrinkti 63 parlamento nariai. Apie tai, ką pasirinks Lietuvos gyventojai ir ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rezultatus paveiks „Foxpay“ skandalas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Ainė Ramonaitė ir Vytautas Dumbliauskas.

Pirmasis rinkimų etapas baigėsi ir visą savaitę po jų politinės partijos strategavo, su kuo geriausia būtų sudaryti koaliciją. Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ po pirmojo etapo užsitikrino trečią vietą, tačiau susidūrė su problema – kol kas pirmaujantys socialdemokratai su jais sudaryti koalicijos nenori.

Jau šį šeštadienį, rinkimų išvakarėse, Seimo rūmų Didžiajame kieme vyks paskutiniai baigiamieji „Didieji TV3 debatai“. Populiariausių partijų lyderiai ir kandidatai į premjerus atskleis savo artimiausių ketverių metų tikslus ir pažadus gyventojams. Renginys atviras, todėl kviečiame ateiti, klausti, palaikyti ir, jei dar nesate išsirinkę už ką balsuoti, apsispręsti. Kuris kandidatas ir politinė jėga verčiausia jūsų balso? „Didieji TV3 debatai. FINALAS“ šeštadienį 19.30 val.

Vyriausybė pradeda platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas, už kurias mokės 2 procentus metinių palūkanų. Specialistai komentuoja, kad toks papildomas gynybos finansavimo būdas itin didelės finansinės naudos neatnešt, todėl reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Per naktį multimilijonieriumi tapo vyras, Kėdainiuose nusipirkęs laimingą loterijos bilietą. 81 milijono eurų laimėjimas – didžiausias viso Baltijos regiono istorijoje. Nors žmonės mėgsta pasvajoti, ką su tokia suma veiktų ir mano, kad tada dingtų visi gyvenimo rūpesčiai, ekonomistė paaiškino, kad dažnu atveju nelaimingas žmogus dėl laimėjimo laimingesniu netampa.  Kėdainiuose mėnesio pradžioje įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas vyrui iš Kėdainių laimėjo beveik 81 mln.

Saulėtą rudens dieną žingsniuojant Vilniaus Pilies gatve galima sutikti ne vieną gatvės muzikantą. Gatvėje taip pat galima sutikti prisėsti šalia kviečiantį jauną poetą Domantą. Vaikinas, pasidėjęs plakatą su užrašu „Parašysiu tau eilėraštį“, nepažįstamiems praeiviams kuria eiles.

Izraelio karas su „Hamas“ perauga į kitą lygį – dabar Izraelis patiria atakas iš kaimyninių Libano ir Irano valstybių. O ar gali nesutarimai Vidurio Rytuose peraugti į dar didesnį karinį konfliktą, kuris galėtų pasiekti ir mūsų regioną? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata ir Seimo narys, „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

Švedijoje itin paplitusi prekė, kurią pardavėjai pateikia kaip alternatyvą rūkymui yra Lietuvoje nelegalus, jaunimo pamėgtas snusas. Tai yra mažas tabako maišelis, dedamas po viršutine lūpa. Visgi, specialistai įspėja, kad tai – pavojinga, sveikatai kenkianti ir Lietuvoje uždrausta medžiaga. Švedija didžiuojasi statistika, kad šalyje tabako gaminius rūkančių žmonių yra rekordiškai mažai. 2024 m. Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tampa vis agresyvesnė ir ypač pavojinga. Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešina, kaip žmonės gali būti verbuojami ir taip atkreipia dėmesį į priešiškų žvalgybų taktikas verbuojant Lietuvos piliečius.  VSD paviešino tris video pasakojimus, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų.

Lietuvoje klesti prekyba populiariausių prekės ženklų klastotėmis. Internete žmonės vos už keliasdešimt eurų gali įsigyti žinomų prekės ženklų gaminius, kurių originalai iš tiesų kainuoja tūkstančius eurų. Ir, nors statistika gerėja, suklastotų daiktų lietuviai įsigyja daugiau už latvius ir estus. Specialistai įspėja, kad susigundę mažomis kainomis tautiečiai gali būti apgauti arba dėl nelegalių gaminių pirkimo gauti baudą.

Išbridę iš narkotikų liūno arba iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės dažniausiai gyvenimo įgūdžių pradeda mokytis iš naujo. Neturėdami artimos ir palaikančios šeimos arba niekada gyvenime neturėję legalaus darbo, tokie žmonės itin sunkiai įsilieja į visuomenę. VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ veiklą vykdo nuo 2004 m. – tai pirmasis socialinis verslas Lietuvoje, kai kavinėje yra vykdoma socialinė integracija.

Ieškodami įvairiausių būdų, kaip atsakyti į rūpimus klausimus, žmonės kartais pasirenka atsakymų ieškoti netradiciniais būdais – pasitelkdami būrėjų siūlomomis paslaugomis. Tačiau neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kad po tokių paslaugų žmonės ne tik negauna ieškomų atsakymų, tačiau ir nukenčia finansiškai. Psichologas Edvardas Šidlauskas aiškina, kad dažnai žmonės į būrėjus kreipiasi vadovaudamiesi savo emocijomis, o ne kritiniu mąstymu ir taip mėgina atrasti viltį.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

„Nacionalinio susivienijimo“ sąrašą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica griežtai laikosi nuomonės, kad migraciją Lietuvoje reikia stabdyti, nes dėl didelių srautų atvykėlių iš posovietinių Azijos šalių Lietuva praranda savo lietuviškumą.  Apie tai, kodėl laikosi tokios nuostatos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis V. Sinica.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Prekyba bilietais į popmuzikos žvaigždės Justino Timberlake’o koncertą Kaune dar net neprasidėjo, bet viešbučių kainos kitų metų birželio 6–7 dienomis pakilo beveik penkis kartus. 2025 m. birželio 6 d. Kauno Dariaus ir Girėno stadione pirmą kartą Lietuvoje koncertuos pasaulinė muzikos superžvaigždė Justinas Timberlake’as. Vienoje populiariausių nakvynės paieškos platformoje booking.com, viešbučių kainos nakčiai iš birželio 6 į 7 dieną pakilo net keliais kartais.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pasisako už kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos kvietimą į Lietuvą. Apie tai, ar Lietuvai reikia imigrantų iš Rytų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Žmonės, išgirdę, kokie skaičiai imigrantų iš Baltarusijos yra Lietuvoje (jų yra apie 60 tūkst.), sako, kad jų įsileidome per daug.

Vyriausybėje bus rengiamas projektas, skirtas narkotikų platinimo ir vartojimo užkardymui mokyklose. Tvarka sukurta po metus vykusio eksperimento septyniose šalies mokyklose ir ji esą pasitvirtino gaudant prekeivius.  Vidaus reikalų ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje ministrė Agnė Bilotaitė pristatė pasibaigusį bandomąjį narkotikų prevencijos projektą. Šiame projekte dalyvavo 7 mokyklos iš Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono savivaldybių.

Šį rugsėjį Lietuvoje fiksuoti jau penki dienos šilumos rekordai, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). LHMT klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas priduria, kad didesnė nei įprastai šiluma Lietuvoje turėtų išsilaikyti ir iki pat rugsėjo galo bei spalio pradžios.

Informacinių technologijų (IT) sektoriuje dirbantys žmonės yra vieni iš daugiausiai uždirbančių asmenų Lietuvoje. Vidutinis „front-end“ programuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia 3190 eurų (1876 eurų į rankas), darbo pasiūlymuose galima rasti ir 8 tūkst. eurų ant popieriaus (4840 į rankas) siekiantį atlyginimą. Be tokių algų verslas taip pat siūlo ir įvairias naudas. Visgi, kvalifikuotų IT specialistų vis dar trūksta.

Kol dalis pasaulio valstybių įvedė keturių dienų darbo savaitę, Graikijoje dėl darbuotojų trūkumo tam tikruose sektoriuose įsigaliojo šešių dienų darbo savaitė. Lietuva taip pat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, tad scenarijus, kad paseksime Graikijos pavyzdžiu, atrodo vis realesnis. Penkių dienų darbo savaitė dažnam žmogui atrodo kaip įprasta ir nepakeičiama darbo dalis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja Europą dėl Kinijos ir kitų autoritarinių režimų grėsmių.  Ketvirtadienį Vilniuje G. Landsbergis susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu. Po susitikimo įvykusioje spaudos konferencijoje G. Landsbergis išskyrė Lietuvą kaip tą valstybę, kuri išdrįso pasisakyti prieš Kiniją ir kuri geba gyventi be priklausomybių nuo autoritarinių režimų.

Iš suomių vitaminų tiekėjo B grupės vitaminų kompleksą įsigijęs vilnietis Tadas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susidūrė su kurioziška situacija – pradėjus vartoti vitaminus, jam paraudonuodavo veidas. Paaiškėjo, kad vitaminai yra nekokybiški – juose net virš penkių kartų viršyta saugi nikotino rūgšties kiekio riba.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visiems darbuotojams nupirko papildomą sveikatos draudimą. SAM naujienų portalui „Delfi“ nurodė, kad tai – darbuotojų skatinimo priemonė, kurios tikslas pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus. Kritikai sako, kad toks sprendimas parodo, jog politiniu lygiu netikima įgyvendinamomis sveikatos sistemos reformomis, turinčiomis pagerinti paslaugų prieigą valstybinėse gydymo įstaigose.

Anksčiau neretai buvo sakoma, kad Lietuvos keliai – ypač tvarkingi ir lygūs. Tačiau šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra.

Lietuvos vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Praūžus skandalingajam „Eurovizijos“ finalui, socialinėje erdvėje kilo nemažai diskusijų dėl dainų konkurse pasirodžiusių atlikėjų. Konkurse triumfavo Šveicarijos atstovas(-ė) Nemo. Nemo atvirai kalbėjo apie savo lyties tapatybės paieškas ir pripažino, kad savęs nelaiko nei moteriškos, nei vyriškos lyties atstovu.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei trys savaitės, o rinkimai atrodo tik įsibėgėja. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, kad daugelis tiki prezidento Nausėdos pergale – net jo konkurentai. Štai pagal apklausas premjerė Ingrida Šimonytė kovoja dėl patekimo į antrą turą ir pergalė jai neprognozuojama. Politologė sako, kad premjerė susigadino savo gerą įvaizdį, o dabar daugelis ją mato pavargusią ir neretai piktą.

Religinės mažumos Lietuvoje iki šiol yra stigmatizuojamos, tam didelę įtaką turėjo sovietmetis, kurio metu siekta, kad visuomenėje visi būtų vienodi. „Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – taip apie Lietuvoje esančias religines mažumas kalbėjo religijos sociologė Milda Ališauskienė.

Įvaizdis visada buvo labai svarbi muzikos industrijos dalis – atlikėjo pasirinkti drabužiai bus teigiamai arba neigiamai įvertinti tūkstančių žmonių. Muzikantas Gabrielius Vagelis atviravo, kad komentarų apie išvaizdą kasdien gauna labai daug ir tai jį liūdina, nes parodo, jog mūsų visuomenė yra pikta, o komentarus rašantys žmonės – nepasitikintys savimi.

Pirmadienį dingusios nepilnametės sesuo naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad dingusioji iš namų išėjo be telefono, o policija kol kas gerų žinių neturi. 13-metė paskutinį kartą pastebėta pirmadienio rytą Didžiojoje Riešėje, vykdoma intensyvi paieška. Policija planuoja į paieška pajungti ir savanorius. Pirmadienį buvo kviesti ir ugniagesiai narai, kurie žvalgė teritoriją, vandenį, bet nieko nerado.

Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes rūko kas ketvirtas 15–24 amžiaus jaunuolis. Tačiau retas žino, kad panaudotų ar nebeveikiančių elektroninių cigarečių vieta nėra buitinių atliekų konteineryje. Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Veronika Masalienė paaiškino, kaip tinkamai rūšiuoti elektronines cigaretes.

Ilgąjį savaitgalį dalis lietuvių išnaudoja trumpoms atostogoms – vieni poilsį renkasi pajūryje bei kituose Lietuvos kurortuose, o dalis skrenda trumai kelionei į užsienį. Anot kalbintų ekspertų, kainos Lietuvos pajūryje šiam ilgajam savaitgaliui nekilo, bet lėktuvo bilietų kainos vasario 16–19 d. yra aukštesnės nei įprastai. Taip pat aiškėja populiariausios kelionių kryptys vasarai.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Metų pradžioje visą šalį sukrėtė tragedija Viršuliškėse. Visai netoli tragedijos vietos esančio daugiabučio gyventojai baiminasi dar vienos nelaimės – viename iš butų gyvena kaupikė, neprižiūrėti kambariai apkrauti atliekomis, o virtuvėje esanti sena dujinė viryklė – lyg tiksinti bomba. Buto šeimininkė yra dingusi nuo Kalėdų, o gyventojai pavargo laukti iš institucijų pagalbos, kuri teikiama lėtai.

Birštono miesto centriniame parke bus kertami jauni medžiai. Gyventojai baiminasi, kad kurortiniame mieste bus naikinamas pušynas. Visgi Birštono kraštovaizdžio architektė nuramino ir paaiškino priežastis, kodėl bus kertami ne tik seni ir nudžiūvę, bet ir jauni medžiai. Medžių kirtimu ir miškų naikinimu susirūpinęs Andrius pastebėjo, kad Birštono centriniame miško parke, šalia riedlenčių parko, yra pažymėti jauni medžiai.

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

Paplitus vaizdams su Vilniaus Šeškinės mikrorajone siautėjančiais narkomanais, gyventojai ieško problemos sprendimo būdų. Policija tikina, kad problemą išspręs per du mėnesius. Visgi Vilnius – ne pirmasis miestas, susidūręs su narkomanų antplūdžiu mieste. Norvegijos uostamiestyje Bergene situacija su asmenų, vartojančių narkotikus, paplitimu buvo panaši, ją sprendė tiek pareigūnai, tiek nepatenkinti gyventojai.