Vakarė Mackonytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Į Trumpo pareiškimą, kad pradėjo taikos derybas su Putinu, sureagavo Lietuvos vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad karo nutraukimo sąlygos neskamba kaip taika, tam pritarė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. O premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad panikuoti nereikia – rusai mūsų esą neužpuls nei per pusmetį, nei per metus. Tokį ministro pirmininko raminimą sukritikavo tiek opozicija, tiek ir ekspertai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN. D. Trumpas pažėrė aršios kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris nepripažįsta amerikiečių derybų dėl taikos su Rusija be Ukrainos. Tiesa, vieną gerą žinią lietuviams D. Trumpas praneša: neigia gandus, kad iš Europos atitrauks amerikiečius karius ir priduria, kad to jo dar niekas neprašė.

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Be to, Europą neramina ir tai, jog D. Trumpas dažnai menkina NATO bei Europos saugumo pagrindą. Buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris Europos saugumo klausimais nėra nusiteikęs optimistiškai.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. Per atvirus TS-LKD pirmininko rinkimus už L. Kasčiūną balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Donaldas Trumpas pasaulyje yra vertinamas skirtingai – kol dalis žmonių prezidentui žeria komplimentus, kiti negaili kritikos, esą jis neturi normalios strategijos ir siekia imperialistinių tikslų. Pasak politologės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorės Margaritos Šešelgytės, tokios Trumpo ambicijos Jungtinėms Amerikos Valstijoms gali kainuoti pasaulio lyderio poziciją.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, esą „demokratija yra blogiausia valdymo forma“. Susitikimuose su rinkėjais politikas pasakoja, esą prezidentas Gitanas Nausėda padidino dyzelino, benzino ir net alkoholio kainas arba, kad žmonių pensijas ar indėlius valdžia naudos gynybai finansuoti.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Tad pastaruoju metu Europos valstybių lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiais pareiškimais reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad piliečiai turi būti patenkinti gyvenimu šalyje, nes tik tada norėtų ją ginti karo atveju. Jei mums bus užtikrinta socialinė gerovė, jausime didesnę atsakomybę išsaugoti valstybę. Apie tai, kodėl valstybė turi skirti dėmesį ne tik gynybos finansavimui, bet ir socialinei gerovei bei apie sankcijas Rusijai plačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ papasakojo ekonomistas A. Bartkus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad karinė tarnyba turėtų būti privaloma, ilgesnė ir Lietuvoje turėtų būti šaukiamos merginos. Nors šios idėjos kol kas yra tik diskusijų lygmenyje, politikas mano, kad mes kaip visuomenė per mažai suvokiame galimą karo grėsmę ir nesame tam pasiruošę.  Apie tai, kokia turėtų būti šauktinių karo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad didindama finansavimą gynybai Lietuva žengia geru keliu, tačiau Europoje trūksta politinės valios stiprinti karo pramonę. Politikas nemano, kad artimiausiu metu Rusija galėtų pulti Europą, tačiau ruoštis galimai grėsmei ir toliau remti Ukrainą – privalome.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau kalbėjo G. Jeglinskas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Seimo narys Žygimantas Pavilionis vardija, kodėl galime patikti naujai išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai. Pasak jo, esame kategoriški migrantų kontrolės klausimais, didiname finansavimą gynybai ir esame geri verslininkai – tai savybės, kurias vertina D. Trumpas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ plačiau pasakoja Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pasigirdo įvairių vertinimų. Opozicija tikina, kad VGT nepakankamai informavo apie tokį sprendimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie teiginai – nepagrįsti. Apie tai, ar Lietuva sugebės didnti finansavimą gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ atsako ministras K. Budrys.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairių vertinimų. Kritikai akcentavo realumo klausimą – ar užsibrėžti tikslai yra įgyvendinami? Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad šis prezidento pareiškimas yra realus, o siekdami šių tikslų mes taip pat rodome gerą pavyzdį sąjungininkams.

Bendraujame per minkštai ir nemokome savo vaikų muštis, sako šaržuoti linkęs „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, Šaulių sąjungos narys, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Esant neramiems geopolitiniams laikams jis skatina mokytis savigynos ir išgyvenimo įgūdžių, nes nesame tikri, kada ateis diena, kai turėsime gintis.  Apie lietuvių mąstymą ir kodėl reikia mokyti savo vaikus muštis, naujienų portalo „tv3.lt“ laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su G. Liaudansku-Svaru.

Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Pasak D. Trumpo, Grenlandija padėtų užtikrinti saugumą Arkties regione ir neleistų dominuoti Rusijai bei Kinijai.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Su tokiomis tendencijomis susiduria ir daugiau Europos valstybių.

Ekonomistai vis dažniau pabrėžia – Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Visgi, visai Europai iškyla pavojus dėl per lengvai dalijamų pažadų – politikai daug kalba apie socialinę gerovę ir didesnes išmokas gyventojams, tačiau iš kur tam paimti pinigų – neaišku.  Apie tai, kokiu keliu pasuks Europa, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Viskas prasideda nuo mūsų – tokiu mąstymu siūlo vadovautis „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, Šaulių sąjungos narys, savanoris, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Esant neramiems geopolitiniams laikams jis skatina nepamiršti savo identiteto, pasiruošti apginti save ir kitus bei nustoti elgtis kaip „pasaulio bamba“.  Apie lietuvių mąstymą ir ką esame pasirengę padaryti dėl Lietuvos, naujienų portalo „tv3.lt“ laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su G. Liaudansku-Svaru.

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija prieš Europos Sąjungą (ES) jau kovoja totalinį karą. Tai pasireiškia sabotažais, hibridinėmis atakomis, propaganda. Politiko manymu, dabar Europai yra kaip niekad svarbu suprasti galimą grėsmę ir pradėti tinkamai ruoštis. Politikas prisiminė Vinstoną Čerčilį – kaip jo įspėjimų apie Hitlerio grėsmę Europoje niekas neklausė.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Per pastaruosius 4 metus Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos, anot valstybinės duomenų agentūros, pabrango net 40 proc. Kad kainos yra per didelės, sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Jis sako, kad dėl to kalti yra pardavėjai ir perdirbėjai, esą pirmoji grandinės dalis – žemdirbiai – ne be reikalo pernai rengė protestus – jie vis dar uždirba per mažai.

Rusija toliau gamina raketas ir sparčiai modernizuoja dronus. Eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija vis dar yra stipri karinės ginkluotės prasme, nors pasaulyje girdėti įvarių prognozių, neva šalies pramonė ilgai neatlaikys. Dėl to A. Kubilius ragina žiūrėti realistiškai ir neprisigalvoti pernelyg optimistinių karo pabaigos scenarijų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi būdai, kaip ir iš kur joms gauti papildomų pinigų. Viena iš rekomendacijų yra apmokestinti pensijas. Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neapmokestinamos jokios senatvės pensijos.  Apie tai, ar socialdemokratai apmokestins pensijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginienė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Visgi, šalyje vis dar matomas ryškus atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų gyventojų. Tačiau net ir čia esame pažangūs – pasak N. Mačiulio, 2024 m. sparčiausiai algos kilo neturtingiausiuose Lietuvos regionuose.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. Jis svarstytų panašaus kalibro kaip aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ projektams reikalingus žemės sklypus parūpinti maždaug tokiu tempu, kaip ir gynybos pramonės investicijom.

Pramonininkai metų pabaigoje yra gerokai optimistiškesni, nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvos pramonės laukia atsigavimas, tačiau kai kuriems sektoriams pilnai atsigauti nepavyks. Apie tai, kokie metais laukia Lietuvos pramonės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Būsimas Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nors dar neina pareigų, tačiau jau viešai komentuoja, ką darys pirmosiomis kadencijos dienomis. Mums svarbiausia užsienio politika ir karas Ukrainoje. Čia D. Trumpas siunčia aiškią žinią: pagaliau reikės patiems rūpintis savo gynyba, o ne tik kliautis Amerika.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – šventinė savaitė bus drėgna ir ganėtinai šilta. Apie tai, kokie orai bus per šventes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galima tikėtis per artėjančias šventes?  Pastaruoju metu taip suaktyvėjo ciklonų veikla Šiaurės Atlante, kad ji nenuslops ne tik šiais metais, bet ir tęsis kitų metų pradžioje.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Naujasis susisiekimo ministras ramina, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.  Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prisidėjo prie to, kad būtų atkurtos Lietuvos specialiosios pajėgos ir Lietuvos kariuomenė. K. Rimša sako atvirai: 2022 m., prieš įsiveržiant į Ukrainą, Rusija rinkosi, ką geriau pulti: Ukrainą ar Baltijos šalis. Ekspertas taip pat gana kritiškai žiūri į tai, ar užpuolus Lietuvą, NATO sureaguos pakankamai greitai.

Į viešumą iškilus skandalingai buvusio kandidato į aplinkos apsaugos ministrus Tomo Kovėros praeičiai, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su T. Kovėra, kad šis papasakotų savo istorijos pusę. Kadaise būdamas studentu T. Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Baigus tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio galimai antisemitinių pareiškimų, prokuratūra pranešė, kad politikas įtariamas neapykantos prieš žydų tautybės žmonių grupę skatinimu, viešu pritarimu nacistinės Vokietijos nusikaltimams. Dėl pareikštų kaltinimų naujai išrinktas Seimas apsisprendė dėl „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo – teisinė neliečiamybė vieningu balsavimu politikui panaikinta.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį.  Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Ekspertai sako, kad tai karo eigos nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas. Dabar karo ekspertai beda pirštus į vis glaudesnius Rusijos santykius su Kinija ir Šiaurės Korėja, kuri jau siunčia savo karius į frontą Ukrainoje.

Naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapus respublikonui Donaldui Trumpui, NATO narėms kilo klausimas, ar greitai užsiplieskiantis prezidentas nesugalvos stabdyti šalies narystės NATO aljanse. Taip pat pasaulis įdėmiai stebi, kokių veiksmų Trumpas imsis dėl karo Ukrainoje, mat tuoj po pokalbio su Zelenskiu D. Trumpas kalbėjo su Putinu ir neva perspėjo jį neeskaluoti karo.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Vakar Vilnių pradžiuginęs sniegas čia pat ir ištirpo. Kada sulauksime gausesnio sniego patalo ir ar išties ateina prognozuojama audra, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis.  Gal artimiausiu metu sulauksime dar daugiau sniego?  Matyt, pirmasis sniegas yra ženklas, kad jau atėjo laikas tokio pobūdžio krituliams, bet artimiausiu laiku yra numatomi lietaus pavidalo krituliai. Rytoj ir poryt bei kitą savaitę bus lietinga. Ne tik lietinga, bet ir šilta.

JAV antradienį išrinko naująjį prezidentą. Respublikonas Donaldas Trumpas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose. Respublikonų partijos kandidatas į Jungtinių Valstijų viceprezidento postą J. D. Vance‘as Floridoje susirinkusiems šalininkams pareiškė manantis, kad „mes tapome didžiausio politinio sugrįžimo JAV istorijoje liudininkais“.  Apie tai, ar D. Trumpą galima vadinti diktatoriumi ir ką jo pergalė reiškia karui Ukrainoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo b...

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. Respublikonas Donaldas Trumpas dalį pasaulio gąsdina savo pasisakymais apie karą Ukrainoje, derybas su Rusija ir kritiką NATO aljansui. Apie tai, kas laukia NATO ir Lietuvos, kai prezidentu vėl tapo D. Trumpas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė VU TSPMI dėstytojas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. AP skaičiuoja, kad respublikonui Donaldui Trumpui atiteko 277 rinkikų balsai, o jo varžovei, dabartinei JAV viceprezidentei Kamalai Harris – 224 rinkikų balsai. D. Trumpas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose.

Paaiškėjus, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė atsisako premjero posto, o šią vietą užims Gintautas Paluckas, vienas klausimas vis dar lieka neatsakytas – su kuo rinkimus laimėję socdemai eis į koaliciją?  Apie tai, su kuriomis partijomis kalbasi ir ar norint patekti į koaliciją Ramūnui Karbauskiui pavyks susitaikyti su Sauliumi Skverneliu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo LSDP narys Juozas Olekas ir partijos „Nemuno aušra“...

Socialdemokratai švenčia triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose. Vilijos Blinkevičiūtės vedami socialdemokratai dar sekmadienio naktį pradėjo koalicines derybas su partijų lyderiais. Pirmiausia Blinkevičiūtės pasveikinti ir paskelbti apie darbą kartu atvyko Saulius Skvernelis su komanda. Apie tai, kokia bus koalicija ir kas užims premjero bei Seimo pirmininko postą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.