Vaida Girčė

Prabangių automobilių vagystėms Estijoje dirigavo kaunietis. Tokią žinią skelbia pareigūnai po tarptautinės operacijos sučiupę po visą Europą išsibarsčiusios nusikalstamos grupuotės narius. Pareigūnai apsupo privatų namą Palemone, Kaune. Ropštėsi į kiemą per tvorą, ir nieko neįtariantį, greičiausiai tik ką pabudusį iš miego nusikaltėlį vienomis trumpikėmis paguldė ant žemės. 35-erių kaunietis, kaip įtariama, ir dirigavo prabangių automobilių vagystėms Estijoje.

Jonavoje jau paskelbta ekstremali situacija, mat fermoje nuo koronaviruso jau nugaišo per 1200 audinių. Nuspręsta užmigdyti 40 tūkstančių žvėrelių. Bet esą tai daroma ne tik dėl viruso, bet ir dėl kailių. Juos ateityje verslininkai viliasi parduoti, o kol bus nuspręsta, ar tokie sandoriai leidžiami – kailiukai bus laikomi šaldikliuose. Jonavos pašonėje esančiame kailinių žvėrelių ūkyje „Danmink“ koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gyvūnėlių. Jau nugaišo per 1200 audinių.

Kauną vis dažniau atranda kino kūrėjai. Į laikinąją sostinę juos vilioja unikali architektūra. Pirmą kartą juos į Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną įsileido ir ten gyvenančios seserys vienuolės. O šiemet ši unikali erdvė pretenduoja tapti geriausia kino lokacija Europoje. Filme „Jekaterina Didžioji“ imperatorienę vaidina Oskaro laureatė Helen Mirren.

Teisėsauga skelbia apie sėkmingą operaciją. Sulaikytas marijampolietis savo namuose batų dėžėje laikė įspūdingą sumą grynųjų – pusę milijono. Jo namuose surasta ir dalis senovinės kolekcijos, prieš keletą metų pavogtos iš kunigo. Sustabdę „Subaru“ automobilį automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai iš jo ištraukia du vyrus ir suguldo ant žemės. Vėliau vienas sulaikomas. Taip prasideda teisėsaugos operacija. Tuo pat metu kiti pareigūnai atlieka dešimt kratų.

Nekantriai laukiant didžiųjų miestų Kalėdų eglių įžiebimo, pagaliau galima užmesti akį į vis ryškėjančius Kauno ir Vilniaus žaliaskarių kontūrus. Kaip puošis ir kiek kainuos sostinių eglės? Ir kasgi laimės mūšį dėl gražiausios Kalėdų eglės titulo? Kaune Rotušės aikštėje jau akivaizdu, kad į miestą atkeliauja saldžios Kalėdos. Žaliaskarė jau dabinasi morenginiais papuošimais, o Rotušės aikštėje daugėja tarsi iš saldaus kremo pagamintų įvairiausių dekoracijų.

Sumaištis tarp vežėjų tarpmiestiniais autobusais – šie aiškina, kad keleiviai greit gali likti be tiesioginių reisų į mažus miestelius. Sako, kad kalta ne pandemija – sutartis su jais įpareigojo nutraukti Konkurencijos taryba. Situaciją dabar jau narplioja teismas. Tiesioginio maršruto iš Kauno į Biržus, kaip ir kitų nusidriekusių iš didmiesčių į Lietuvos pakraščiuose esančius miestelius, gretai gali visai nebelikti. Ir tai ne dėl pandemijos.

Kaune kilo sujudimas nustačius, kad darželinukai buvo maitinami užkrėsta vištiena. Paaiškėjo, kad keturios tonos paukštienos su salmonelėmis keliavo ir į ligonines, mokyklas ar globos namus visoje Lietuvoje. Tokią vištieną platino jau ne kartą dėl pažeidimų skandaluose linksniuota įmonė.  Darželyje „Želmenėlis“ pats vakarienės metas. Maistas saugiai keliauja vaikams. Kiekvienos grupės padėjėja ateina jo pasiimti atskirai, taip saugomasi koronaviruso.

Į Vytauto Didžiojo karo muziejų atkeliavo unikalus kūrinys. Masyvus kryžius sukurtas iš sprogmenų likučių surinktų Rytų Ukrainoje po mūšių. Pasak karių, jis įprasmina dviejų tautų kovą už laisvę – lietuvių ir ukrainiečių. 200 kilogramų sveriantis 2 metrų aukščio meno kūrinys – išskirtinis.

Žiauraus elgesio su gyvūnas atvejai ir toliau šokiruoja. Kauniečiai pašiurpo rytą prie savo nuosavo namo tvoros išvydę kabantį nebegyvą svetimą šunį. Gyvūnų globėjai įtaria, kad į vilkšunį panašus keturkojis prie svetimo kiemo atitemptas dar leisgyvis. Policija pradėjo tyrimą ir ieško nusikaltėlių.

Krematoriumo Kėdainiuose veikla kol kas paralyžiuota. Tad laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai velionius deginti veža į kaimynines šalis, o dažniausiai, į Lenkiją, tačiau ir čia eilės driekiasi iki lapkričio pabaigos. Dėl to stringa laidotuvių procesai, o kartais mirusiųjų kūnus iki krematoriumų reikia gabenti ir šimtus kilometrų.

Karantino metu sporto klubai ir treneriai sako norintys ir klientus išsaugoti, ir jų fizine forma pasirūpinti, tad sukasi, kaip išmano. Vieni rengia nuotolines treniruotes, kiti vilioja naujomis idėjomis. Štai vieno sporto klubo Kaune savininkas pasiūlė savo klientams išnuomoti treniruoklius ir svarmenis, kad šie galėtų sportuoti namie. Kaunietis Kęstutis atskuba į sporto klubą. Tiesa, šį kartą ne sportuoti. Nors svarmenis pakilnoti teks.

Krakėse sugautas koronavirusas. Tiesa, perkeltine prasme. Žinomas medžio drožėjas sukūrė ąžuolinį paminklą šiai pavojingai infekcijai. Vyras menine kalba siekia priminti visiems, koks gajus yra šis užkratas. Tad būtina nuo jo deramai saugotis. „Šiais laikais mes kovojam su drakonu, vieną galvą nukertam, kita užauga – iki begalinio. Čia analogiška su tuo virusu“, – sako skulptorius Vytautas Ulevičius.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Gyvūnų globėjai pakraupo sulaukę itin keistų prašymų – priglausti vien juodas kates. Įtarę piktus kėslus, ritualines apeigas – vyriškiams gyvūnų nedovanojo. Kad juodosios magijos apeigoms kažkas ieško tinkamų priemonių, įtaria ir botanikai. Pas juos žvalgomasi retų mistinių augalų. O dvasininkai įspėja, kad tokie ritualai – itin pavojingi  Gyvūnų globėjai šokiruoti. Jie sulaukė keisto skambučio.

Gavus dešimtis milijonų, išraustos ir dešimtys gatvių, kai kurios – vienos judriausių mieste. Darbininkai pluša kone metus, bet nė vienos dar neužbaigė, tik daugėja pradėtų darbų.  Ankstyvą pavasarį Kauno centre remontuoti Kęstučio gatvę pradėję darbininkai joje vis dar zuja ir vėlų rudenį. Išraustos ir kitos gatvės.

Kol Vilnius po devyniais užraktais slepia kaip atrodys kalėdinė sostinės eglė, Kaunas atveria dirbtuvių duris. O ryškėjantys vaizdai jose žada pasakiškas – baltas ir labai saldžias Kalėdas. Ir kaip žada eglutės kūrėja – saldėsių čia bus ir fantazijose, ir realybėje.  Kalėdinėse dirbtuvėse Kaune gausėja milžiniškus desertinius papuošimus primenančių dekoracijų. Čia gimsta pagrindinės miesto eglės ir Rotušės aikštės puošmenos. Menininkė Jolanta Šmidtienė sako, kad bus balta ir saldu.

Kauno apygardos teismas narplioja itin jautrią bylą, kurioje alytiškė pedagogė kaltinama bandymu nužudyti savo autizmu serantį vaiką. Prie teismo būrys sunkiai sergančius vaikus auginančių mamų surengė piketą. Moterys pasakoja, kad paramos ir supratimo iš valstybinių institucijų nėra, o vietoj pagalbos dažnai sulaukia piktų žodžių.  Nešinos plakatais prie Kauno apygardos teismo renkasi moterys, auginančios autistus vaikus.

Kauno apygardos teisme atversta neeilinė byla, kurioje teisiama mama iš Alytaus, pernai bandžiusi iš gyvenimo pasitraukti su mažamečiu vaiku ant rankų. Jos ir vaiko gyvybę išgelbėjo atsitiktiniai praeiviai. Teismui teks nuspręsti, ar tikrai mama yra žudikė, ar valstybės pagalbos nesulaukusi aplinkybių auka. Moteris pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojo ir institucijose, ir tarp politikų, tačiau niekas jos neišgirdo.

Vaikams pamilti knygą ir atsipalaiduoti skaitant padeda šunys. Šunys ne bet kokie, o terapiniai. Projekto rengėjai sako, kad skaitydami keturkojams vaikai atsipalaiduoja, skaitymas tampa malonumu, o meilė knygai auga su kiekvienu tokiu susitikimu. Į Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinį viską uostinėdamas atskuba bobteilas Spyglys su savininke. O netrukus suguža ir visas būrys mažųjų kauniečių su tėveliais.

Kauno rajone tėvai vaikus veždavo į miesto darželius. Bet Kauno valdžia 16 kartų padidino mokestį už ugdymą savuose darželiuose, jei vaiko tėvai gyvenamąją vietą deklaravę ne Kaune. Tad rajono valdžia buvo priversta ieškoti išeičių ir per metus sukūrė šimtus naujų vietų darželinukams – kai kurie sprendimai pirmieji šalyje. Kauno rajonas gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Domeikavoje didžiulis šurmulys – duris atvėrė naujas vaikų darželis.

Jei iki šiol į šiurpias Helovino linksmybes lietuviai kvietė tik paskutinę spalio naktį, tai šiemet nustebino pirmą kartą įrengę kelias savaites veikusius siaubo parkus. Pakaunėje Sergeičikuose žybsinčiomis lemputėmis vilioja didžiulis parkas. Tačiau kuo gilyn, tuo šis grožis vis šiurpyn. Iš karstų kyla mumijos, šmirinėja zombiai, klykauja baisuokliai ir kvatojasi raganos. Visi jie kelioms savaitėms įsikūrė Helovino parke.

Kai lauke vis dažniau smelkia niūri dargana, Kaune Botanikos sode – tikros atogrąžos: šilta, drėgna ir daug spalvų. Čia plazdena pusšimtis įvairiaspalvių atogrąžų drugių, stebinančių margais raštais ir savo savybėmis. Įprastai Afrikoje sutinkamas drugys dabar vienas aktyviausių VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos gyventojų. Jis labai energingai plaka sparneliais ir vis kimba prie kitų. O štai kiti plazdena vos juntamai virpindami orą.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Lietuviai savo ūkiuose vis dažniau sodina vynuoges. Pasak specialistų, šiltos žiemos ir karštos sausos vasaros vynuogėms itin palankios, o ir naujos veislės vis labiau tinka mūsų klimatui. Tad pastaraisiais metais daugėja vynuogynų plantacijų. Olga Vilkelienė apžiūri didžiulę vynuogių kekę. Drauge su vyru Vytautu jie jau kelis dešimtmečius Jonavos pašonėje puoselėja vynuogyną, bet šiemet derlius – rekordinis.

Lietuvos zoologijos sode prasidėjo moliūgiadieniai. Kasdien į gyvūnų voljerus ir terariumo patalpas keliauja vienas už kitą įmantriau išskobti moliūgai, pagražinti ir kitomis daržovėmis, vaisiais, šienu, rudeniniais lapais ar įvairiausia mėsa. Kam jie maistas, o kam pramoga?  Sultingą moliūgą doroja stumbras. Geltonu rudeniniu skanėstu galiūnas visada mielai mėgaujasi. Tad tokie moliūgiadieniai stumbrams tikra puota.

Kauno apylinkes pamėgo rudasis lokys, gauruotasis vis dažniau patenka į medžiotojų akiratį. Specialistai kol kas apie pastoviai čia gyvenantį plėšrūną kalba atsargiai, bet didėjant jų skaičiui kaimyninėse šalyse, esą stebėtis tuo nereikėtų. Sunerimti verčia tik tai, kad šiltėjant žiemoms – lokiai nebeužmiega žiemos miegu. Į šernų medžioklę Kaišiadorių rajone, Palomenės miškuose išsiruošęs kaunietis Dalius Katinas netikėtai termovizioriumi įamžino lokį.

Dėl brutaliai ekskavatoriumi šeštadienį verslininko pusiau nugriautos tarpukarinės art deco stiliaus vilos Kauno Žaliakalnyje kilo didžiulis gyventojų pasipiktinimas. Žmonės šįryt skubėjo pasirašyti peticijos, kuria reikalaujama ne tik nubausti kaltuosius, bet ir visiškai atstatyti unikalų pastatą. Prabilo ir namo savininkas – jis laikosi savo, esą griovė legaliai.

Šeštadienio rytą Žaliakalnis kunkuliavo nuo emocijų. Čia vėl užkurta sunkioji technika kibo į tarpukario laikų unikalų pastatą. Kol atvyko įvairių institucijų specialistai, iš namo beliko tik pusė, kita virto nuolaužomis. Reportaže ir unikalūs vaizdai kaip naikinamas paveldas. Specialistai ir kauniečiai šokiruoti dėl tokio elgesio, mat dar šią savaitę visi griovimo darbai čia buvo sustabdyti.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Į vištidę Kėdainių rajone įsisukęs plėšrus žvėrelis išpjovė kelioliką vištų. O dėl grobio susigrūmė net su ūkininke, kai ši vieną leisgyvę dedeklę bandė atimti. Žmonės įtarė, kad tai prijaukinta kiaunė, mat vėliau ši visai nebijojo žmonių. Tačiau specialistai turi blogų žinių. Sako, jog vištidėje greičiausiai šeimininkavo invazinis gyvūnas – audinė.

Tai, kas nutiko Kėdainių gyventojai, įprastai būna tik filmuose. Senjorę pasiekė prieš pusšimtį metų jai adresuoti sveikinimo atvirukai. Moteris sako, kad sukilo įvairūs jausmai, mat su kai kuriais žmonėmis jau seniai nebendrauja, o kitų ir gyvųjų tarpe nebėra. Kėdainietė Zita Gailiūnienė atneša ir ant stalo pažeria pluoštelį atvirlaiškių. Visi jie adresuoti jai ir dukrai.

Kaune įlūžus betoninei perdangai į rūsį vos nenugarmėjo pirmo daugiabučio aukšto gyventojai. Žmonėms uždrausta eiti į vonią, mat ji laikosi tik ant medinių grindų ir linoleumo. Gyventojai sunerimę, nes nežino, nei kaip gamtinius reikalaus atlikti, nei kaip daiktus iš rūsio pasiimti. Nerimo signalas iš medinio daugiabučio Šančiuose Vokiečių gatvėje atskriejo, kai gyventojai išgirdo siaubingą bildesį.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Pasirengimas rinkimų dienai vyksta ilgiau nei įprastai. Šeštadienį apylinkėsse visą dieną pluša komisijų nariai, dėliodami schemas, kad rinkimai praeitų saugiai. Kaunas į mokyklas pasiuntė moderniausią techniką, kad būtų dezinfekuoti visi plyšeliai. Kadangi didžioji dalis rinkimų apylinkių yra mokyklose, daugelyje jų pirmadienį ugdymas vyks kitaip. Specialistams tenka ne tik patalpas dezinfekuoti, bet ir priešgaisrinę signalizaciją pažaboti, mat nuo stiprių garų ši ima kaukti lyg pašėlusi.

Ar norėtumėte suvalgyti Kauno paštą, o gal visą Čiurlionio muziejų? Gal skamba keistai, bet kodėl gi ne, jei šie unikalūs architektūriniai statiniai virsta desertais. Taip neįprastai į modernistinės architektūros pastatus nusprendė pažvelgti menininkai ir į pagalbą pasitelkė būsimuosius kulinarus. Apie savo rankomis sukurtą saldų Kauno centrinį paštą pasakoja moksleivė Agnė.

Bandymas naktį pasikurti krosnį Kaišiadorių rajone žuvo senolis. Nugriaudėjus sprogimui mūrinis namas paskendo liepsnose. Tačiau aštuoniasdešimtmetis puolė ne laukan gyvybės gelbėti, bet nuskubėjo į palėpę, kur slėpė santaupas. Ten jo kūną ir surado ugniagesiai. Milžiniškas liepsnas, besiglemžiančias dviejų aukštų mūrinį namą, Kaišiadorių rajone Karčiupyje kaimynai užfiksavo naktį apie pusė penkių. Stogas jau pleška atvira liepsna, girdisi sproginėjantis šiferis.

Kauno rajono savivaldybė nustebino neeiliniu pirkiniu. Už 200 tūkstančių eurų įsigijo laivą – katamaraną. Valdžia sako taip užtikrins, kad persikėlimas per Nemuną ties Zapyškiu vyks greitai ir pigiai. Vidaus vandens kelių direkcija džiaugiasi atsigaunančia laivyba Nemune, nors dalis projektų ir stringa. Katamaranas tai naujausias Kauno rajono savivaldybės pirkinys, o tam prireikė skelbti net 7 konkursus.

Į viešumą iškilo Kauno parke paauglių surengta egzekucija bendraamžiui. Grupė paauglių auką apkaltino pasikėsinimu išprievartauti pažįstamą merginą, už tai jį ir sumušė. Jaunuoliai paauglį daužė kumščiais ir žiauriai spardė.  Linčo teismą grupelė paauglių surengė bendraamžiui Kaune. Nors smurto protrūkis užfiksuotas dar rugpjūtį, viešoje erdvėje jis paviešintas tik dabar. Įraše girdėti, kaip būrys vaikinų ir merginų vieną paauglį kaltina bandymu išprievartauti pažįstamą merginą.

Kaunietė medikė stebina savo darbais. Moteris siuvinėja kryželiu, tačiau tai, kas atgimsta jos paveiksluose, stulbina net patyrusius muziejininkus. Kaunietė siuvinėja žymiausio lietuvių dailininko Čiurlionio tapybos darbus. „Tai yra pirmasis Čiurlionio paveikslas – vienas dalykas jis yra pats nuostabiausias man paveikslas, jis mane sužavėjo dar paauglystės laikais“, – sako siuvinėtų paveikslų autorė Audronė Zupkienė.

O dabar apie neeilinį ištvermės iššūkį sau. Kaune į daugiau kaip metus truksiantį bėgimą aplink pasaulį leidosi buvęs ugniagesys. Apibėgti pasaulį – vyriškio gyvenimo svajonė. Tiesa, tūkstančius kilometrų jis bėgs Lietuvoje.    Gaisrinių sirenomis Aidas Ardzijauskas palydimas į savo gyvenimo svajonę – apibėgti pasaulį. Tiesa, Aidas bėga Lietuvoje. Kelerius metus planuotą realią trasą aplink Žemės rutulį dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos teko koreguoti.

Vienas didžiausių koronaviruso židinių – Blinstrubiškių globos namuose, Raseinių rajone. Čia serga keturiasdešimt globotinių ir keliolika darbuotojų, dalis personalo prisversti izoliuotis, pradeda trūkti rankų galinčių prižiūrėti sergančius globos namų gyventojus. Į pagalbą telkiami savanoriai.  Koronavirusas išguldė penktadalį Raseinių pašonėje esančių Blinsturbiškių socialinės globos namų gyventojų. Pirmas susirgimas užfiksuotas prieš dvi savaites – dabar serga 41 iš 200 globotinių.

Kaune žuvo iš sodo su šeima vykęs senolis. Tragedija pasibaigusi avarija įvyko, kai aštuoniasdešimtmetis iš šalutinio keliuko suko į judrią gatvę, tuomet į jo priekį rėžėsi kitas automobilis. Į ligoninę išvežti sunkiai sužeisti dar trys žmonės. Ateities plente Kaune buvo didžiulis sujudimas – pluša visos specialiosios tarnybos. Atskubėjo net keturi greitosios pagalbos automobiliai. Tragedija pasibaigusi avarija įvyko popietę. Susidūrė „Audi 80" ir „Volkswagen Passat", jo vairuotojas žuvo.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Žmonių laukiančių psichologų ir psichiatrų pagalbos jau dabar kartais ir dvigubai daugiau nei prieš pandemiją, tačiau specialistai tikina, kad tai tik pradžia. Tikrosios pasekmės neva gali pasijausti tik po kelių metų, kai gali kilti psichinių sutrikimų pandemija. Todėl ragina jau dabar imtis priemonių ir tam ruoštis.  Tautiečiai atviri – dėl koronaviruso juos kaustė nerimas ir vis dažniau kamavo neigiamos emocijos.

Jauno vaikino kelionė geležinkelio bėgiais nuo Vilniaus į Kauną ir net įamžintas gulimasis po traukiniu šokiravo tarnybas. Dėl jo mirtinai pavojingo elgesio šios pradėjo tyrimą ir grasina bauda. Tačiau aiškėja, kad adrenalino ištroškęs jaunuolis dažnai lenda ten, kur griežtai draudžiama. Įspėjame, vaizdai gali sukrėsti, o to ką išvysite – jokiu būdu nekartokite. Į pavojingą kelionę geležinkelio bėgiais iš Vilniaus į Kauną leidžiasi Paulius Samoška.

Kontrabandininkų išmonė vis labiau stebina, o mastai auga. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai atskleidė gudrią schemą, kaip prie patikros punktų buvo sukeičiami vilkikų numeriai ir dokumentai. Taip į patikrą nuvykdavo vilkikas su legaliu kroviniu. O kol muitininkai jį tikrindavo, kitu vilkiku milijonus kainuojančių cigarečių kontrabanda laisvai kirsdavo sieną ir keliaudavo į mūsų šalį, o gal net toliau. Įžūlūs kontrabandininkai įkliuvo Baltarusijos pasienyje, Raigardo kelio poste.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Specialistai ragina rudeniui ruoštis iš anksto – ligos neva kibs mažiau, jei stiprinsime imunitetą gėrybėmis iš gamtos. Soduose ir laukuose gausybė vaistinių augalų, kurie ir imunitetą stiprina, ir lytInių problemų turintiems vyrams gelbsti. Tautiečiai vardija, kaip stiprino organizmą ruošiasi rudens sezonui: „Visokių vaisių, uogų, tai jau tikrai sustiprės imunitetas – tiek valgom.“ „Po citriną į dieną suvalgau ir vandens kokius tris litrus išgeriu.

Viena po kitos atskleidžiant nelegalias šunų veisyklas, gyvūnų prieglaudose jau nebetelpa keturkojai. Dešimtimis darbuotojai vežasi naujus gyvūnus, ir priiminėja begimstančius mažylius. Kai kurių šunų būklė itin sudėtinga – juos apnikę parazitai, ligos ir specialiai atliktos operacijos. Prieglaudoms trūksta priemonių ir rankų, o premjeras prabyla ne tik apie pagalbą joms, bet ir visuotinį gyvūnų ženklinimą.