Rūta Vainienė

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Vyriausybė linkusi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui suteikti laisvą dieną dirbančiajam pasitikrinti sveikatą. Kai žmogus dirba visą darbo savaitę, ir medikai dirba tuo pačiu metu, pasitikrinti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas, pagrįstas ir kilnus. Vienas sakinys Darbo kodekse – ir žmonės skirs laiko profilaktiniam pasitikrinimui, liga bus diagnozuota anksti, o tai naudinga sveikatos biudžetui.

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Kai žmonės iš valdžios prašo tvarkos, ne visada abi pusės ją supranta vienodai. Nesileidžiant į ilgus išvedžiojimus, tvarka gali būti bent jau dvejopa. Viena – sukurta pačių žmonių, spontaninė, rinkos. Antroji – sukurta valdžios, įtvirtinta taisyklėmis. Pastaroji – valdžios sukurta tvarka itin dažnai prasilenkia su ta tvarkos samprata, kurios įgyvendinimo tikisi žmonės.

Praėjo dar vieneri metai, ir juos tradiciškai užbaigiame įvertinimu. Valdžios vykdytos ekonominės politikos požiūriu, 2010-ieji buvo netikėtai nenuoseklūs. Vienas kitam prieštaraujantys, nesuderinti, nelogiški pasiūlymai ir sprendimai ypač krito į akis. O juk antraisiais šio Seimo ir Vyriausybės darbo metais, tikėtasi mažiau blaškymosi, daugiau kryptingų ir ryžtingų permainų, nes tai – metai be rinkimų. Daugiausia nenuoseklių sprendimų buvo sveikatos pr iežiūros srityje.

Nuo gruodžio 11-tosios atėję į vaistinę įsigyti kompensuojamųjų vaistų, nenustebkite, jei negausite įprastos ir lauktos nuolaidos. Nuo šios dienos Sveikatos apsaugos ministerija vėl pakeitė prekybos vaistais taisykles. Šį kartą ji sureguliavo nuolaidas, taikomas kompensuojamųjų vaistų priemokai. 2009 metų viduryje patvirtinus Vaistų kainų mažinimo bei jų prieinamumo didinimo planą, prekybos vaistais reglamentavimas keičiasi dažniau nei oras Lietuvoje.

Praėjusią savaitę dalyvavau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotuose debatuose „Valstybė per daug kišasi į šeimos santykius“. Tema pasirodė įdomi ir aktuali, juolab, kad nedažnai tenka pritarti ministerijos išsakomam teiginiui. Ir nesusimąstome, bet valstybės kišimasis prasideda kone gimdykloje. Žmogaus, galima sakyti, nėra, kol jis neužregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje, kur jam suteikiamas asmens kodas.

„Tikime Laisve“ – tokiu moto paženklintus raštus Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio proga siunčia visos valstybinės institucijos. Tikrai, labai graži frazė. Pagarba tam, kuris ją pasiūlė kaip nuolatinį priminimą apie vertybes. „Tikime Laisve“, - kasdien savo darbais kartojame mes, Lietuvos laisvosios rinkos institute, nes laisvės ir atsakomybės idėjoms dirbame lygiai tiek pat metų – 20. Šia proga - Lietuvos ir jos žmonių kelio į laisvę jų kasdienybėje ir darbe apžvalga.

Remiantis „Transparency International“ atliekamais tyrimais, Lietuvoje korupcijos sumažėjo. 2010 metais korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta 5 balais iš 10. Pernai Lietuvos indeksas buvo 4,9 balai, taigi pagerėjimas yra tik simbolinis. 30-ies Europos valstybių sąraše Lietuva užima 22 vietą. Lenkiame Latviją, kuri yra 25 vietoje, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri užima 15 vietą.

Vyriausybės sudaryta darbo grupė nedarbui mažinti pateikė pasiūlymą didinti minimalią algą. Minimali alga šiuo metu yra 800 litų. Tokia ji buvo nustatyta 2008 metais, kai ekonomika dar mušė augimo rekordus. Tuo metu minimalią algą gavo apie 14 procentų dirbančiųjų. Šiuo metu tokių žmonių apie 20 procentų. Logiškai galvojant, kai kas penktas žmogus gauna minimalią algą, vargu ar tokią algą galima vadinti minimalia. Ji jau tapusi kone vidutine.

Nedarbas, emigracija, biudžeto deficitas, šešėlinė ekonomika - visos ekspertų vardytos problemos nublanko, kai valdžia išsitraukė kainų ar antkainių reguliavimo vėzdą. Reguliavimo šalininkai sako, kad šiuo vėzdu apgins vartotojus nuo išnaudotojų. Tačiau ekonomikos dėsniai atskleidžia kitą tiesą: vėzdas tvos būtent vartotojams.

Jau tryliktuosius metus atliekamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia 27 procentus BVP. Net trečdalį šešėlio sudaro kontrabanda – nelegalus prekių įvežimas į šalį, nesumokant mokesčių. Pagrindinės kontrabandinės prekės – tabakas ir stiprusis alkoholis, kuris dideliais kiekiais keliauja į Lietuvą iš Baltarusijos ir Kaliningrado.

Darbo birža, spėju yra antroji valstybinė institucija po Mokesčių inspekcijos pagal apsilankiusių žmonių skaičių. Pranešama, kad rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių mynė Darbo biržos slenksčius, laukė eilėse. Ko žmonės eina į darbo biržą ir ko ten ieško? Na, kadangi tai – Darbo birža – tikėtina, kad žmonės ten turėtų ieškoti darbo.

Atėjo laikas gyventojams deklaruoti gautas pajamas ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Kartu su šia procedūra žmogus gali sudalyvauti skirstant biudžetą ir 2 procentus nuo savo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio paskirti pelno nesiekiančiai įstaigai, kuri turi paramos gavėjo statusą. Dėl 2 procentų gavimo paramos gavėjai intensyviai konkuruoja, ragindami būtent jiems paskirti paramą. Ši tvarka galioja nuo 2004–ųjų metų, ir tokiu būdu paramai skiriamų lėšų suma kasmet augo.

Valstybė nežino, kiek turto ji valdo. Valstybės bei savivaldybių turtas neinventorizuotas ir nėra valstybės turto informacinės sistemos. Jei vienai valstybinei įstaigai trūksta, pavyzdžiui, patalpų, tik atsitiktinai galima sužinoti apie kitos institucijos turimas laisvas patalpas. Turtas ne tik išskaidytas skirtingose institucijose, bet ir valdomas neprisilaikant jokių efektyvumo reikalavimų. Tokių reikalavimų tiesiog nėra.

Būna dienų, mėnesių ir netgi metų, kurių nenorėtum pakartoti, bet didžiuojiesi pergyvenęs. Trumpoje Lietuvos ekonomikos istorijoje 2009-ieji yra būtent tokie – įveiktų sunkumų metai. Ir nors sunkumai tikrai nesibaigs su Naujųjų metų laikrodžio dūžiais, tai, kad jau praėjome vienerius, gal pačius sunkiausius metus, yra nepaprastai didelis pasiekimas. Didžiausias Lietuvos valdžios nuopelnas yra išsaugotas stabilus litas.

Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, kuriose dirba net 5000 inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti. Visos institucijos taiko neįvertintą kiekį reikalavimų ir sukuria neišmatuotą biurokratinę naštą.