Rūta Vainienė

Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą – jie niekada nemėgo taupyti, o dabar tai pripažino garsiai ir itin įtemptu metu. Drąsi tauta, ką čia bepasakysi, dar sugeba švęsti, tik visai neaišku ką. Kaip sako Graikijos vadai – bet jau kol kas švenčia demokratiją ir pergalę prieš kreditorių šantažą.

Paprastai sakoma, kad tėvai visus vaikus myli vienodai. Katrą pirštą pjausi, tą skaudės. Analogiškai sakoma, kad valstybei visi verslai turi rūpėti vienodai. Gera praktika laikoma sudaryti jiems vienodas sąlygas ir nediskriminuoti, nei specifiniais mokesčiais, nei pertekliniais reguliavimais. Deja, valdžiai labai nesiseka į visus verslus žiūrėti vienodai. Kai kurie verslai yra tapę savotiškomis podukromis gausioje verslų šeimoje.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir numato piliečiams nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, puikiai žinome, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Tariamai nemokama sveikatos priežiūra yra finansuojama mūsų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Už dirbančiuosius asmenis įmokas sumoka darbdavys, tam tikros kategorijos gyventojai yra draudžiami valstybės lėšomis. Likę gyventojai įmokas turi sumokėti patys.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

 Atgimsta idėja nemokamai maitinti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinius. Įstatymo projekte siūloma nuo kitų metų šių vaikučių maitinimui skirti nuo pusės iki beveik 3 eurų pusryčiams, pavakariams, pietums bei maitinimui dieninėse vasaros stovyklose. Dabar nemokamas maitinimas skiriamas mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Skaičiuojama, kad nemokamas visų pradinukų maitinimas kasmet kainuos kone 32 milijonus eurų.

Pagaliau supratau, kuo man patinka Vilnius veža. Primenu, kad „Vilnius veža“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta taksi bendrovė. Valdiškas taksi verslas, žinoma, man niekuo nepatinka. Nes ne savivaldybė turi taksistu dirbti. Bet štai Vilnius veža man patinka, nes pretenduoja tapti ekonomikos terminu. Šį terminą galima apibūdinti taip. Vilnius veža – tai padėtis, kai mieste sumokami mokesčiai, tačiau dėl perskirstymo miestui skiriama tik nedidelė pajamų dalis gyventojų gerovei užtikrinti.

Kažkada buvome draugiškos broliškos respublikos: Lietuva, Gruzija ir Ukraina. Atrodė, po anos sąjungos griūties ir po Dainuojančios, Rožių bei Oranžinės revoliucijų turėjome dar labiau suartėti. Net supanašėti – pagal ekonominės gerovės lygį. Juk visur – lyg ir rinkos ekonomika, lyg ir – nebe socializmas. O juk nesupanašėjome, Lietuva – akivaizdžiai priekyje, Ukraina – tik kelio pradžioj.

Komentaras LRT radijui Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu Putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Vasara – intensyvus remontų, statybų metas. Ir ne apie dangoraižius kalba.

Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra toks - tuo metu kai dauguma lietuvių baiminasi, kad kitais metais įvedus eurą kainos pakils, Europos politikai sprendžia visai priešingą „problemą“ – jie kovoja su per mažomis kainomis.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Vasara – atostogų metas todėl daugiau žmonių naudojasi oro uosto paslaugomis. O Vilniaus oro uostas nemyli keleivių. Štai atvykimo salėje kabo didelė reklama: „Greitas ir patogus susisiekimas su miestu Vilniaus oro uosto rekomenduojamu taksi.“ Nurodomos ir šio taksi kainos. Kelionė iš oro uosto į Senamiestį kainuos apie 35 litus, o į Konstitucijos prospektą apie 42 litus. Žemiau vardijami maksimalūs vežimo tarifai. Įlaipinimas – ne daugiau nei 5 litai, kai kituose taksi jis kainuoja 2 litus.

Rūta Vainienė Komentaras Lietuvos radijui   Lietuva pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Beje, Lietuva diriguos jau nebe 27, o 28 valstybių sąjungai, nes nuo liepos 1 dienos prie jos prisijungė Kroatija. Pirmininkavimui ruoštasi ilgai, ši užduotis buvo tarp dabartinės Vyriausybės veiklos prioritetų. Pirmininkavimui bus išleista 214 milijonų litų, už kuriuos bus surengta apie 300 darbinių renginių, o Lietuvą aplankys apie 30 tūkstančių svečių.

Bridžita Džouns, romano ir kino filmo herojė, itin gerai pažįstama moterims, kiekvienus Naujus metus sutinka, pasirašydama „rezoliuciją“ – ką ji kitais metais pakeis ar pasieks savo gyvenime. Visai ne prošal būtų tokią „rezoliuciją“ kasmet pasirašyti ir Lietuvos valdžiai ir paskelbti Lietuvos žmonėms. Žymiai labiau nei naujametiniai sveikinimai žmones nudžiugintų, pavyzdžiui, tokie valdžios priesaikai 2013 metams. Pirma. „Kitais metais pakelsime diskusijų kultūrą Seime ir Vyriausybėje.

Artėja Kalėdos, norisi tikėti Kalėdų stebuklu, naktį kalbančiais gyvuliais ir dovanomis apipilančiu Kalėdų seneliu. Į Kalėdų senelio vaidmenį įsijautė ir naujoji valdančioji koalicija – nuo Naujųjų metų ji nori minimalią mėnesio algą pakelti iki 1000 litų. Kaip tikram Kalėdų seneliui, valdžiai dovaną reikia tik atnešti, pati dovana gi ne iš politikų kišenių. Visą minimalios algos kėlimo dovaną apmokės kažkas kitas. Savivaldybės skaičiuoja, kad joms tai kainuos apie 98 mln litų.

Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius.

2008–2012 metų Seimas savo darbą jau baigė. Paskutinė neeilinė Seimo sesija priminė įtemptą trilerį, ypač svarstant su pensijų kaupinu susijusius klausimus. Trilerio siužetas buvo štai toks. Seniūnų sueiga pasiūlo įtraukti pensijų kaupimo reformos klausimą į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę ir ketvirtadienį, lapkričio 8 dieną, Seimo valdyba vienbalsiai šį klausimą įtraukia.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Kartą pas mane užėjo senyvo amžiaus moteris, anksčiau dirbusi sesute poliklinikoje, dabar – pensininkė. Moters klausimas buvo labai konkretus – apie santaupas, kurias jai pavyko bedirbant sukaupti ir kurias ji tiesiog nori apsaugoti nuo praradimo. Jai atrodė, kad nuolat viešai kalbėdama apie finansus, bankus, pinigus galėsiu duoti vertingą patarimą, tarsi „pagal pažintį“. Tikiu, kad nesaugumas dėl turimų pinigų kelia rūpestį daugeliui, ir tai nėra susiję vien su vagių baime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną.

Lietuva, į nacionalinę teisęs perkeldama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, gana dažnai stipriai persistengia. Tai yra, savo iniciatyva numato suvaržymus, kurių direktyva nereikalauja, neišsidera pereinamųjų laikotarpių, o teisės akto rengimo metu net nesistengia suprasti šalies specifikos ir atstovauti jos interesams. Dėl to visų pirma nukenčia vartotojai, nes daugumos reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai veda prie aukštesnių kainų.

Vienos Vilniaus gimnazijos abiturientas Kazimieras pasakoja, kad jau dešimtoje klasėje nusprendė, kur studijuos. Jis užsibrėžė įstoti į privatų universitetą Vilniuje, tad labai stengėsi gerai mokytis, nes tik geri pažymiai jam atvertų šio universiteto duris. Galima sakyti atvertų dvejas duris, įskaitant ir finansines, nes gerai besimokantys moksleiviai savo studijų krepšelį galėjo nusinešti į tą aukštąją mokyklą, kurią pasirinko, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Į ją sugužėjo amatininkai ir prekiautojai iš visos Lietuvos, pasižmonėti ir įsigyti Kaziuko suvenyrų plūdo minios žmonių. Mugė, kurios ištakos siekia XVII amžių, tapo pavasario pradžios simboliu, neatsiejama sostinės gyvenimo dalimi. Daugiau mugės privalumų nei trūkumų įžvelgia net tie, kuriems mugė stipriai apriboja galimybes automobiliu pasiekti namus. Šiukšlės po renginio – taip pat tik maža ir greitai ištaisoma smulkmena.

Prieš beveik dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė vaistų receptų išrašymo tvarką. Recepte turi būti nurodomas bendrinis veikliosios medžiagos, o ne konkretaus gamintojo vaisto pavadinimas. Ministerija akcentavo, kad naujoji tvarka suteiks daugiau pasirinkimo laisvės pacientui. Nes matydamas visą tos pačios sudėties vaistų asortimentą specialiai tam įdiegtame ekrane vaistinėje, pacientas pats rinksis, kokio gamintojo vaistą įsigyti.

Vyriausybė savo naujienlaiškyje pasidalino Eurostato paskelbtais duomenimis apie nedarbo lygį Europos Sąjungoje praėjusiųjų metų trečiąjį ketvirtį. Vyriausybė pasidžiaugė, kad Lietuva buvo trečioje vietoje pagal nedarbo lygio sumažėjimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 proc. punktais ir pasiekė 15,3 proc. Nedarbas greičiau mažėjo tik Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,8 ir 3,4 procentiniais punktais.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Labai dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama skurdui, jo mažinimui. Neva per mažai dėmesio tam skiria ekonomistai (vos vienas kitas), politikai, valdžios atstovai. Neva jei skirtume daugiau dėmesio skurdui, jo priežastims ir, pavyzdžiui, įsteigtume Skurdo ministeriją, skurdo Lietuvoje būtų mažiau.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą.

Antradienį Vyriausybė Seimui pristatinėja 2012 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Nors pagal nustatytą procedūrą biudžetų formavimas prasidėjo dar gegužės mėnesį, likus savaitei iki svarstymų Vyriausybėje, įstatymų projektai dar nebuvo paskelbti viešai.

Rūpinkitės savo mintimis, nes tai lems jūsų žodžius. Rūpinkitės savo žodžiais, nes tai lems jūsų veiksmus, rūpinkitės savo veiksmais, nes tai lems jūsų likimą, o likimas ir yra jūsų gyvenimas – tai  Dalai Lamos mintys. Reprezentatyvi RAIT apklausa rodo, kad mūsų mintys apie verslą yra juodos. Lietuvos gyventojai nepasitiki verslu: 84 proc. apklaustųjų mano, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas. Dar daugiau – verslu nepasitiki patys verslininkai: 51 proc.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Šiomis dienomis apie krepšinį kalbėti tiesiog privaloma. Nekasdieninis renginys – Europos krepšinio čempionatas – užvaldęs lietuvių protus ir jausmus, juolab kad kaip tik šiuo metu vyksta malonioji viso proceso dalis – varžybos. Užmarštin keliauja nerimas, ar laiku bus įrengta Kauno „Žalgirio“ arena, ar užteks viešbučių Panevėžyje. Lietuva iš kiekvienų varžybų tikisi pergalės, iš kiekvieno čempionato – aukso. Iš šio čempionato buvo tikėtasi dar ir finansinės naudos.

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri siūlo įteisinti kvotas moterims įmonių vadovybėje. Rezoliucijoje teigiama, kad jau 2014 metais moterys turėtų sudaryti 30 procentų Europos Sąjungos  bendrovių vadovybėje, o 2020 metais – 40 procentų. Jei savanoriškomis priemonėmis to nepavyks pasiekti, bus priimtas teisės aktas, kuris įpareigos įmones tai daryti.

Darbas ir dirbantis žmogus nuo seno gerbiamas labiau nei tinginystė ir dykinėtojas. Kiekviena tauta turi nuostabių patarlių apie darbą kaip visų gėrybių šaltinį. Darbas žmogų ir puošia, ir maitina. Jei neturėtume šios kultūrinės atminties, o būtume kokie ufonautai pirmą kartą nutūpę žemėje, tai paskaitę Darbo kodeksą susidarytume priešingą vaizdą. Lietuvos Darbo kodeksas nustato itin griežtus darbo laiko apribojimus. Įprasta darbo savaitė neturi būti ilgesnė nei 40 valandų.

Seimas praėjusią savaitę prailgino pensinį amžių iki 65 metų. Pasakė, kad nėra kito būdo, kaip išspręsti „Sodros“ finansines problemas, ir kad dauguma Europos šalių daro tą patį. Kai kas turėjo abejonių dėl pensinio amžiaus ilginimo tempų, tačiau iš esmės ir kairė, ir dešinė pritariamai linkčiojo „Sodros“ gelbėjimo planui. Kitapus Seimo sienų nusiminę sprendimo laukė daugiau nei milijonas dirbančiųjų, kurie nuo šiol turės ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“ ir keisti savo gyvenimo planus.

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Rinką prižiūrinčios institucijos susikūrė blogą reputaciją. Jų sprendimai neprognozuojami, naujiems reikalavimams pritaikyti institucijos duoda mažai laiko ir neaiškina, kaip vykdyti iškeltus reikalavimus, vengia patarti, siekia užklupti netikėtai ir nubausti.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.

2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą.