Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

 Rusijos remiamiems separatistams užėmus Luhanską ir Donecką, sugriauta infrastruktūra – užsidarė didžiausios gamyklos, dalis anglies gavybos įmonių, verslas buvo priverstas bėgti iš Rytų Ukrainos. Lietuvos verslininkai – ne išimtis. Iš Rytų Ukrainos pasitraukė lietuviško kapitalo statybos, langų ir baldų gamybos įmonės, stringa šakočių gamyba. Lietuvis verslininkas Virmantas prieš dvidešimt metų pradėjo verslą Luhanske.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-etis paminėtas ir Ukrainoje. Vietos lietuviai sako, kad Lietuva, aktyviai reikšdama paramą Ukrainai jos kovoje dėl teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės, užsitarnavo didžiulę pagarbą. Į Kijevo nacionalinį operetės teatrą paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo rinkosi Ukrainos visuomenės ir kultūros veikėjai, ambasadoriai, vietos lietuvių bendruomenė. „Didžiuojamės tuo, ką mums pavyko pasiekti per tuos 25 atkurtos nepriklausomybės metus.

Ukrainos antiteroristinės operacijos zonos trijose karo lauko ligoninėse trūksta medikamentų, medicinos technikos, o kartais ir maisto. Nors paskelbtos paliaubos, antradienį sužeisti 9 Ukrainos kariai. Karo lauko ligoninėms paramą renka savanoriai, kurie patys ją ir pristato.

 Nušiurusi autobusų stotis nepuošė grybų sostinės, todėl per pusmetį buvo nugriauta ir pastatyta nauja, sujungta su prekybos centru. Keleiviams įrengta nauja salė, kurioje – 45 sėdimos vietos, darbuotojams sąlygos taip pat pagerėjo. Autobusų stotis sujungta su prekybos centru. „Toj senoj buvo beveik nekūrenama. Nepatogu buvo, šalta, o čia greit pastatė, patenkinti“, – sako Varėnos rajono gyventojas Jonas Česnulevičius.

Lenkijoje auga susidomėjimas lietuvių kalba ir kultūra bei istorija. Vroclavo universitete veikiantis Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras nesutalpina visų pageidaujančių studijuoti. Šiemet Vroclave vyks trečiasis tarptautinis baltistų kongresas. Šiemet Vroclavo universitete studijuoti lietuvių kalbą, kultūrą bei istoriją pageidavo per 50 bakalaurų, magistrantų ir doktorantų.

Alytaus miesto gyvenamuosiuose kvartaluose įpusėjo Didžiosios Kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kovinio rengimo pratybos. Jose dalyvauja daugiau nei 200 karių. Gyventojai apie tai informuoti iš anksto, todėl nepatogumų nepatirta. Alytaus gatvėmis rieda vikšriniai šarvuoti transporteriai, patruliuoja karo policija, ginkluoti kariai. Trijų dienų kovinio rengimo pratybų taktinis žygis vyksta gyvenamuosiuose kvartaluose.

Lenkijos lietuvių bendruomenė surinkusi į suvažiavimą, reiškia viltis, kad neseniai išrinkta nauja vietos valdžia išspręs įsisenėjusius klausimus: nepakankamą lietuviško švietimo finansavimą, kultūros paveldo išsaugojimą. Seinų valsčiui pirmą kartą per dvi dešimtis metų vadovaus lietuvis. Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.

Artėjant Kalėdoms, kai kurie jau puošia namus eglutėmis, kiti laukia kitos savaitės, kai Lietuvoje eglių ir pušų šakos bus dalijamos nemokamai. Miškininkai pastebi, kad populiarėja lietuviškos eglutės vazonuose, kurias vėliau galima pasodinti prie sodybų arba miške. Taip pat jie įspėja, kad egles išsikirtusiems savavališkai gresia nemažos baudos. Didysis eglučių pirkimas bus kitą savaitę, o gruodžio 18 dieną beveik 130 vietų Lietuvoje bus nemokamai dalijamos eglių šakos.

Per Lietuvą vėl keliauja „Maltiečių sriubos“ labdaros akcija. Iki metų pabaigos maltiečiams reikia surinkti 200 tūkstančių litų, kad ir kitąmet paremtų apie 2000 skurstančių žmonių, ir ne tik karštos sriubos lėkšte. Penktadienį maltiečių sriuba garavo Alytaus Rotušės aikštėje. Ragaudami šio labdaros projekto simboliu tapusio valgio, atėjusieji paremti sunkiai besiverčiančių vienišų žmonių sakė, kad pagalba savo artimui – visų bendra pareiga. Todėl ir aukos negaila.

Sėmenų aliejininkystės perspektyvos nedžiugina aliejaus gamintojų, nors pardavimai ir auga. Ir maistu, ir vaistu vadinamas linų sėmenų aliejus populiariausias šaltuoju metų laiku. Nepigiai kainuojančio linų sėmenų aliejaus gamybos sąnaudos auga, gamintojai patys rūpinasi, kaip užsiauginti žaliavos, linų sėklas įsiveža iš užsienio. Malūne-aliejinėje Vilkaviškyje linų sėmenų aliejus tradiciniu šaltuoju būdu spaudžiamas beveik aštuoniasdešimt metų.

Druskininkuose surengta Dainų šventės Teatro dienos „Dyvų dyvai“ generalinė repeticija. 75 Lietuvos teatrai parengė atskiras scenas iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“. Liepos 5-ąją Vilniuje nuo ryto susirinks daugiau nei tūkstantis Teatro dienos dalyvių. Bernardinų sode jie vaidins scenas pagal K. Donelaičio poemą „Metai“. Skirtingus metų laikus savaip interpretuos keturi Lietuvos regionai: Žemaitija– žiemą, Aukštaitija – pavasarį, Vilniaus kraštas ir Dzūkija – vasarą, o Suvalkija – rudenį.

Ukrainos Ivano Frankivsko srityje provakarietiškai nusiteikę protestuotojai renkasi į mitingus, protestuodami prieš rytdienos referendumą Kryme ir norėdami pasisakyti už nepriklausomą Ukrainą. Ivano Frankivsko meras lietuvis Viktoras Anuškevičius paskelbus mobilizaciją vienas pirmųjų užsirašė į savanorių gretas ginti tėvynę. O vietos Maidaną kontroliuojantis Dešinysis sektorius neneigia ignoravęs valdžios reikalavimą ir ginklų neatidavęs.

Pasibaigus žiemai, Žuvinto biosferos rezervato žemapelkėse baigti nušienauti viksvynai ir nendrynai. Pelkių žolė virsta biomase, perdirbama į granules ir naudojama kurui, o nendrės bus išvežtos į Olandiją stogams uždengti. Žuvinto pelkynai yra didžiausi Lietuvoje, todėl reguliariai juos šienaujant ir neleidžiant apaugti krūmais, atkuriamos ežero vertingos retų paukščių buveinės. O šiemet pelkių žolė tapo pigiu ekologišku kuru.

Dėl afrikinio kiaulių maro, siekiant išnaikinti 90 procentų šernų populiacijos, Alytaus rajone – kur nustatytas ligos židinys – imamasi griežčiausių saugumo priemonių. Medžiotojai skelbia, miške kuriame rasti nugaišę užsikrėtę maru šernai, jiems pavyko sumedžioti beveik visus šernus. Kelio įspėjimai pasitinka visus įvažiuojančius į Alytaus rajoną. Eismas miškuose, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, draudžiamas, šią savaitę čia bus pastatyti ir užkardai.

Ukrainos Aukščiausiajai Radai šalį sukant Europos link, šalies regionuose protestai tęsiasi, tačiau pietiniuose ir rytiniuose sulaukia Viktoro Janukovyčiaus šalininkų pasipriešinimo. Sekmadienį Kryme jie sumušė euromaidaniečius, o Odesoje kaskart tuo pačiu metu renkasi į mitingą šalia Maidano, skanduodami „Mes su Rusija“. „Euromaidano“ aktyvistai reikalauja, kad drauge su prezidento rinkimais vyktų ir Odesos srities tarybos bei mero rinkimai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš valdžią Ukrainoje tūkstančiai protestuotojų susirenka ne tik Kijeve, „Euromaidane“. Ne tokios gausios akcijos rengiamos ir kituose miestuose. Čerkasuose milicija lig šiol laiko apie 40 suimtų protestuotojų. Čerkasuose, kur gyvena ketvirtis milijono ukrainiečių, į pirmąsias protesto akcijas rinkosi daugiausiai jaunimas – Bogdano Chmelnickio nacionalinio universiteto studentai bei miesto inteligentija.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Politinė krizė Ukrainoje tęsiasi. Šiandien Aukščiausiojoje Radoje tikimasi, kad bus pradėtas opozicijos pateiktas 2004 m. Konstitucijos grąžinimo projekto svarstymas. Kijevo Nepriklausomybės aikštėje sekmadienį susirinko apie 70 tūkst. žmonių. Aktyviausi nesitraukia iš Maidano – jų čia naktį lieka keli tūkstančiai, bet politinės ir ekonominės krizės pabaigos nesimato. Prasidėjusios derybos tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių taip pat įstrigo.