Lukas Zadarackas

Degtinės pergalė prieš alų ir vyną, ar žingsniai, dėl kurių lietuviai rečiau tampa alkoholizmo aukomis? Taip skirtingai vertinama pastaruosius kelerius metus vykstanti valdžios kova su alkoholio vartojimu. Kol valstybės institucijos kalba apie mažėjantį lietuvių girtuokliavimo mąstą, aludariai beda pirštu į Lenkiją, kurioje esą pinigus pigesniems svaigalams vis dažniau leidžia tuntai tautiečių.

Mobilusis telefonas kone kiekvieno lietuvio kišenėje šiandien yra kasdienybė, tikrai ne prabangos simbolis. Bet prieš daugiau nei du dešimtmečius tuomet naujove buvusius įrenginius galėjo sau leisti tik išrinktieji. O kaip kitaip, jeigu mobiliojo telefono kaina buvo lygi trims vidutiniams mėnesio atlyginimams.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Poilsis, kurį sau gali leisti poros, vieniems nusprendusiems keliauti žmonėms gali tapti neįkandama prabanga. Taip tikina viena į tv3.lt besikreipusi vilnietė, kurią papiktino kelionių organizatorių kainodara – konkrečiai, didesnės kelialapių kainos vienišiems keliautojams. Saulės išsiilgusi vilnietė Kristina, neseniai nusprendusi paieškoti paskutinės minutės kelialapių į Egiptą, nustėro pamačiusi, kaip gali skirtis pastarųjų kainos keliaujant vienai arba su draugu.

Nors Lietuvoje dar veikia daugiau nei pusė tūkstančio taksofonų, šeštadaliu jų per metus nepasinaudoja nei vienas žmogus. Ir nors išlaikyti šią praėjusio amžiaus ryšio priemonę įpareigoja įstatymai, taksofonus aptarnaujanti „Telia Lietuva“ perspėja, kad pasaulyje jau nebeliko net taksofonų kortelių gamintojų. Ligoninės, įkalinimo įstaigos, oro uostas, intensyvios Vilniaus gatvės.

Nors artimo žmogaus mirtis ir gedulas po jos – skaudus metas kiekvienam, bet per jį neatlikus vieno svarbaus dalyko, gali tekti minti teismų slenksčius. Pasirodo, dalis žmonių nežino, kad per tris mėnesius nuo giminaičio mirties nesutvarkius turto paveldėjimo reikalų, jis automatiškai pereina valstybės žinion. Nors jį atsiimti vėliau ir nėra misija neįmanoma, tai pareikalauja nemažai laiko ir pinigų. Tam, kad būtų paveldėtas turtas, nepakanka vien tik tuo turtu pradėti naudotis.

Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje nesiskundžiant pirkėjų trūkumu, didelė dalis apie nuosavą pastogę svajojančių lietuvių priversti imti būsto paskolą. O vienas svarbiausių klausimų, į kurį tuomet jie privalo atsakyti, yra susijęs su palūkanomis: rinktis fiksuotas ar kintamas? Nuo to, kokį sprendimą priimsite, galite išlošti ar prarasti tūkstančius eurų. Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Virgilijaus Rutkausko, šiuo metu 98 proc.

Už darbą parduotuvėse atsilyginama vis dosniau. Tokia išvada peršasi matant atlyginimų pokyčius per pastaruosius metus penkiuose didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Kartais net penktadalį siekiantį algų didėjimą prekybos srityje tvirtina fiksuojantys ir personalo atrankos specialistai. Kaip rodo „Sodros“ skelbiami kasmėnesiniai įmonių duomenys, per praėjusius metus darbuotojų algos gana ženkliai kilo visuose pagrindiniuose Lietuvoje veikiančiose mažmeninės prekybos tinkluose.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Lietuviai į nekilnojamąjį turtą investuoja pašėlusiais tempais, o dažnai tai lemia paprasčiausias noras neatsilikti nuo savus butus jau turinčių kaimynų. Taip ketvirtadienį vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tikino NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas. Ekspertas prisipažino, kad pastaruoju metu išryškėjęs tautiečių noras viską turėti čia ir dabar, jį kiek gąsdina. Pasak M. Kulboko, tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nereikėtų.

Nors daugeliui lietuvių žodžių junginys „senelių namai“ vis dar asocijuojasi su nelengva senatve ir slogia atmosfera, kai kurie tokių namų atstovai tvirtina esą sąlygos ten prilygsta 4 žvaigždučių viešbučiui. Tiesa, neretai ir jų kainos kelis kartus viršija vidutinio lietuvio senatvės pensiją. Kai kada už mėnesį tokioje įstaigoje gali tekti pakloti ir kone du tūkstančius eurų.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga. „Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga. Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

Socialinę atskirtį privalu mažinti, nes ji gali tapti grėsme ir šalies nepriklausomybei. O Vilnius ir toliau privalo stengtis, kad skirčių tarp JAV ir ES politikos būtų kuo mažiau. Tokiomis mintimis ketvirtadienį vykstančioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė du kandidatai į prezidento postą – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. „Kaliningrade situacija, o Rusijos žiniasklaidoje nuolat skatinamas isteriškas požiūris prieš Baltijos šalis. Visa tai iš tiesų kelia nerimą.

1,9 mln. deklaracijų, iš kurių net 1,4 mln. jau užpildytos ir laukia tik patvirtinimo. Tokius skaičius skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), trečiadienį paskelbusi kasmetinį pajamų deklaravimo startą. Inspekcijos atstovai ramina, kad patikslinus ar pateikus senas deklaracijas, už praeityje nesumokėtus mokesčius nebus skaičiuojami delspinigiai. Be to, išskyrė net dvi šiųmečio deklaravimo naujoves.

Banko „Luminor“ ekonomistai antradienį paskelbė gerinantys Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anot jų, to tikėtis verčia net trys priežastys: lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. „Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos.

Nors daug kas net nepajustų, jeigu per mėnesį gautų 8 eurais mažiau, daliai lietuvių tai reikštų dar skurdesnę ir sunkesnę buitį. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja skundžiasi, kad būtent tiek eurų sumažintą motinystės išmoką gavo už sausio mėnesį, o to priežasčių esą nežinanti. „Sodra“ tikina, kad tai lėmė pakitęs NPD taikymas, apie kurį komunikuota ne kartą. „Anksčiau gaudavau 403,43 euro, bet sausį gavau 394,63 eurų dydžio motinystės išmoką. Skirtumas – 8,8 euro.

Ignalinos atominė elektrinė: neveikia jau seniai, bet darbo užteks dar dešimtmečiams

Gudriai susukta afera ir žmonių kvailinimas. Tokiais epitetais pavėžėjimo programėlės „Bolt“ (anksčiau „Taxify“) atžvilgiu svaidosi kai kurie lietuviai, nusivylę, kad garsiai išreklamuota nuolaida jiems pritaikyta nebuvo. Pačios įmonės atstovai ramina: jeigu mokėti daugiau už kelionę teko dėl techninės klaidos, galima tikėtis pinigų susigrąžinimo.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

Pašto darbuotojai jau neverčiami parduoti kuo daugiau prekių idant gautų finansinį priedą, o darbuotojų kaita dvigubai mažesnė nei parduotuvėse. Taip tikina pastaruoju metu iš kai kurių politikų kritikos sulaukiančio „Lietuvos pašto“ atstovai. Tiesa, kaltinimo, kad įmonės generalinė direktorė uždirba trylika kartų daugiau už eilinius darbuotojus, nekomentuoja. Seimo nario Algirdo Butkevičiaus išplatintame pranešime apie „Lietuvos pašto“ pertvarką kritikos šiai valstybinei įmonei negailėta.

Traukiniais greitai pasiekti Lenkijos miestų negalėsime tol, kol to nenorės patys lenkai, tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Andrius Jaržemskis. Šiandien geležinkeliu nukeliauti į Lenkijos miestą Bialystoką iš Kauno užtrunka kone penkias valandas. Tikėtina, kad tokiu greičiu turėsime tenkintis dar bent keletą metų. Kol Lietuvos pusėje nemažai „Rail Baltica“ darbų jau atlikta, pas kaimynus – apstu trikdžių. Nuo 4 valandų 18 minučių iki kone penkių valandų.

Lietuviams reiktų atsisakyti važiavimo automobiliu nuo durų iki durų, tikina urbanistai. Kol daugeliui vilniečių kasdienybė neįsivaizduojama be nuosavos mašinos, spūsčių problemą prieš beveik dvejus metus sostinėje sugalvota spręsti „Statyk ir važiuok“ aikštelėmis. Tiesa, statistika rodo, kad šios aikštelės išpopuliarėjo tik keturis kartus sumažinus jų įkainį.

Estetiška išvaizda kartais verslui gali pakišti koją. Tuo įsitikinę daugiau nei metus sostinėje veikiančio „Benedikto turgaus“ atstovai ir nuomininkai. Jie kone vienbalsiai tikina, kad kainos čia beveik nesiskiria nuo kitų Vilniaus turgaviečių, o kartais būna ir mažesnės. Nepaisant to, tradiciniam turgui nebūdinga aplinka kai kuriems pirkėjams sudaro įvaizdį, kad čia viskas išskirtinai brangu, todėl ir užsukti neverta.

Dvi savaitės be vandens. Tokį diskomfortą teigia patyrusi viena Kaune gyvenanti tv3.lt skaitytoja. Jos teigimu, už daugiabutį atsakinga tarnyba tiek laiko nesugebėjo pašalinti avarijos padarinių ir net neatvežė nemokamo geriamojo vandens. Namo administratoriai metamus kaltinimus griežtai atmeta. Anot jų, vandens Kauno šešiaaukštyje nebuvo vos dvi dienas, o ne savaites.  Kauno Pramonės g. 24A numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenanti Aldona (red. past.

Dėl kovo 1 d. įsigaliojusios kiek lengvesnės užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos Lietuvos pigi darbo jėga neužtvindys. Bent jau taip teigia įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Savo ruožtu profesinės sąjungos sako, kad jeigu įdarbinimo tvarka griežtinama nebus, iš darbo rinkos bus išstumta vis daugiau Lietuvos piliečių.

Be daiktų, asmens dokumentų ir be pagalbos iš pavėžėjimo paslaugų teikėjų. Tokioje nepavydėtinoje situacijoje neseniai atsidūrė vienas vilnietis, namo nusprendęs grįžti su pavėžėju. Pastarasis savo keliais nurūko su visais keleivio daiktais, o juos atgauti padėjo tik policija.

Karšta ir ilga vasara 2018 m. pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą, tikina aludariai. Tačiau jie pripažįsta, kad mažėjantis gyventojų skaičius alaus rinkai kasmet vis stipriau kiša koją. Pastebima ir dar viena nauja tendencija: pirkėjų akys Lietuvoje vis dažniau krypsta į alų be laipsnių. „Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų.

Nuo tūkstančio iki dešimčių tūkstančių eurų. Pasirodo, tokiomis pinigų sumomis savo kišenes neretai papildo į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Minėtosios sumos – kitose šalyse permokėti pajamų mokesčiai, kuriuos turi teisę atgauti kiekvienas legaliai dirbęs tautietis. Kaip tv3.lt teigė mokesčių grąžinimu užsiimančios įmonės „RT Tax“ atstovė Gintarė Paplauskaitė, paskaičiuota, kad vidutiniškai vienam į Lietuvą grįžusiam buvusiam emigrantui sugrąžinami 804 eurai.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Nors bulvės dažnai laikomos nacionaliniu lietuvių maistu, bet joms pirkėjai Lietuvoje skiria tikrai ne patį didžiausią dėmesį. Kaip teigia prekybos tinklų atstovai, jau daugelį metų populiariausių prekių sąrašo viršūnėje karaliauja egzotiški vaisiai – bananai ir arbūzai. „Jau daugelį metų mūsų prekybos tinklo parduotuvėse pagal kiekinius pardavimus pati populiariausia prekė – bananai.

Įprastinė keleivių patikra viešajame transporte kartais tampa tikra filmo siužeto verta scena. Praėjusį ketvirtadienį be moksleivio pažymėjimo viename iš Kauno autobusų pagautai nepilnametei buvo skirta 5 eurų bauda. Ir nors mergina savo kaltę pripažino, bet ją lydėjęs vaikinas užkūrė tikrą pirtį: liepė nepaklusti pareigūnams, pradėjo juos koneveikti, ir į pagalbą išsikvietė dar vieną asmenį.

Šių metų pradžioje atsiradusia galimybe sustabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde jau pasinaudojo apie 40 tūkst. žmonių. Dar keliolika tūkstančių lietuvių, kurie į II pakopą buvo įtraukti automatiškai, taip pat jau pranešė apie norą iš jos išeiti. Kaip tv3.lt teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,3 mln. žmonių.

Būreliai vaikams, Lietuvoje dar nematytas šešių salių kino teatras, milžiniška maisto prekių parduotuvė ir daugiau nei 150 išparduotuvių. Visa tai jau po dviejų metų bus galima rasti naujame prekybos ir pramogų centre Vilniuje. Projektą vystančios „Ogmios“ grupės atstovai tikina, kad jame įsikurs ir nemažai lietuvių pirkėjams dar nematytų, bet kitose šalyse garsių prekės ženklų parduotuvių. Pilaitės prospekte, prie Vakarinio aplinkkelio esančiame sklype šiuo metu jau triūsia statybininkai.

Per ketverius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuos duomenis atskleidusi bankų asociacija tikina, kad pagrindinė to priežastis – menkstantis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skaičius. Ir nors šie skyriai tampa vis didesnė retenybe šalyje, bankų darbuotojų skaičius pučiasi. 370 banko skyrių 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir jau tik 253 vietos tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bute nėra balkono. Virtuvė sujungta su kambariu. Nepatinka miesto rajonas. Tokias ir panašias priežastis, dėl kurių žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto, vardija didžiųjų šalies miestų savivaldybės. Tvirtinama, kad nors toks būstas skiriamas labiausiai nepasiturintiems asmenims, išrankumo iš pastarųjų pusės netrūksta. 14–16 metų Vilniuje, kone 8 metai Klaipėdoje ir apie 10 metų Kaune. Tiek šiuose miestuose tenka laukti eilėje, norint gauti socialinį būstą.

Labiausiai apsimoka atostogauti kovą. To priežastis – ne mažesnės kelionių kainos, bet didesni į darbuotojų sąskaitas įkrentantys atostoginiai. Kaip primena buhalterine apskaita užsiimantys specialistai, apskaičiuojant atostoginius svarbiausi yra trys prieš atostogas einantys mėnesiai.

Už šeimos narių slaugymą – tiek pat laisvų dienų, kaip ir už sergančius vaikus. O vyresnius nei 70 metų tėvus turintiems dirbantiesiems skirti papildomą laisvą dieną per mėnesį. Tokius įstatymo projektus įregistravusi Seimo narė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigia, kad pataisos ypač pagerintų dirbančių moterų padėtį. Kritikai atšauna, kad nors pasiūlymai skamba kilniai, bet ilgainiui gali atsisukti prieš pačius dirbančiuosius.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Vilniečiai butams linkę išleisti dvigubai daugiau už kauniečius. Klaipėdiečiai statistiškai taip pat skiria daugiau pinigų svajonių būstui už antro didžiausio Lietuvos miesto gyventojus. Tokią tendenciją pastebėjęs nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad to priežastis yra ne kauniečių taupumas, o jų tolerancija nelegaliai veiklai. Tiesa, į tokius laikinajai sostinei metamus kaltinimus kiti ekspertai žvelgia su įtarimu.  „80 proc.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

Didelės nuolaidos tik didina vidutinę prekių kainą parduotuvėje. O nuolaidų kuponai tinkliniuose restoranuose rodo, kad niekuo kitu šios vietos negali patraukti klientų. Taip teigia marketingo specialistas Linas Šimonis, kurio manymu minėti kuponai panaikina ir dažno žmogaus baimę permokėti.

Lietuviai ne tik vis dažniau nusimeta drovumo šydą lankydamiesi sekso prekių parduotuvėse, bet ir jose plačiau atveria pinigines. Ypač artėjant Šv. Valentino dienai. Šių parduotuvių atstovai tikina, kad norėdami pikantiškesnio intymaus gyvenimo pirkėjai nepagaili ir kelių šimtų eurų. O už tinkamai parinktą prekę pardavėjams atsidėkoja ir saldainių dėžutėmis. Mažeikių sekso prekių parduotuvėje jau dvidešimt metų dirbanti Alina pasakoja, kad klientai kasmet tampa vis atviresni.

Šį antradienį vienoje iš Vilniaus parduotuvių klientams bus pristatyta iki šiol Lietuvoje nematyta naujovė – savarankiškas prekių skenavimas. Anot šį sprendimą įdiegusios „Maximos“, tai sutrumpins pirkėjų eiles, o pačiai parduotuvei padės geriau sužiūrėti turimų prekių kiekį. Savarankiško skenavimo galimybės ateityje neatmeta ir viena iš šio tinklo konkurenčių. Kaip tv3.lt komentavo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė, tokios technologijos veikimo principas nėra sudėtingas.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

Vilkikų vairuotojais Lietuvoje eina dirbti ir buvę mokytojai, o mėnesio alga šiame sektoriuje dažnai svyruoja ties 1500 eurų. Kuklesni, bet lietuvišką algų vidurkį irgi viršijantys atlyginimai žadami ir maršrutinių troleibusų bei autobusų vairuotojams. Tiesa, nors algos ir sąlyginai neblogos, dirbančiųjų maža. Štai trūksta net 6000 vežančiųjų kroviniais sunkvežimiais.

Vienas dažniausių klausimų, kurio pastaruoju metu sulaukia ekonomistai, yra „kada bus krizė ir ar bus krizė?“. Tai jau pradeda atsibosti, juokauja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Tiesa, jis perspėja, kad dėl vis niūresnių nuotaikų euro zonoje, nukentėti gali ir mūsų šalis. Metinę Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pristatęs T. Povilauskas sakė, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turės augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.