Liudmila Petrakova

Buvę premjerai demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorė Ingrida Šimonytė mano, kad būsimasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kompetencijų prasme turi pranašumą prieš pareigas netrukus paliksiančią Ingą Ruginienę. Vis tik jie pabrėžė, kad Socialdemokratų partijos lyderis turės parodyti ryžtą bei politinę atsakomybę.

Laikinojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus nuomone, sustiprintas patruliavimas prie mokyklų yra viena iš galimų priemonių kovojant su didėjančia narkotikų problema ugdymo įstaigose. Vis dėlto, anot jo, tokios priemonės taikymą gali riboti turimi resursai. „Visos priemonės, kurios riboja patekimą į mokyklą bet kokių asmenų, ypač jeigu tai yra nusikaltėliai, aišku, kad yra veiksmingos, bet reikia suprasti, kad yra riboti resursai.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovui pareiškus, neva Baltijos šalys ruošiasi deportuoti rusakalbius gyventojus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius tokią dezinformacinę kampaniją vadina eiline Maskvos provokacija. „Mes žinome apie suaktyvėjusią Rusijos ir Baltarusijos dezinformacinę kampaniją. Tas yra pastebima visose srityse, ypač siekiant užvaldyti protus, įsitikinimus, požiūrius.

Paskirtasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tarp galimų pirmų savo užsienio vizitų krypčių įvardijo Vokietiją ir Briuselį. Tiesa, kaip pabrėžė, kol kas apie tai pernelyg negalvojo. „Kol kas gal taip toli negalvojau. Vakar (pirmadienį – ELTA) Valstybės dienos minėjime, vėliavų pakėlimo šventėje mačiau Vokietijos ambasadorių ir pasakiau, kad kai ir jei bus patvirtinta Vyriausybės programa ir gausiu oficialius įgaliojimus, norėčiau apsilankyti Vokietijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad NATO viršūnių susitikimas Ankaroje sustiprins Aljanso vienybę bei transatlantinius ryšius. Šalies vadovas viliasi, kad susitikimas taps dar vienu žingsniu stiprinant sąjungininkų vienybę. „Važiuoju su dideliais lūkesčiais. Tikiuosi, kad tai bus susitikimas, kuris pabrėš, išryškins ir sutvirtins NATO vienybę. Mums, gyvenant šiame regione, labai svarbu, kad tas transatlantinis ryšys išliktų stiprus, nepakitęs.

Pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacijai, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad Lietuva tikisi artimiausiu metu sulaukti aiškesnės informacijos dėl tolesnio amerikiečių karių buvimo šalyje.

Vyriausybės vadovo pareigų siekiantis Socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvoje ilgainiui gali būti įvestas visuotinis šaukimas. Tačiau politikas nemano, kad jis būtų įvestas dar šios Seimo kadencijos metu.  „Nenoriu prisikalbėti, bet aš galvoju, kad greičiausiai ateisime į laiką, kai to reikės. Bet klausimas – kada ir ar mes būsime pasiruošę.

Pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai.  „Dar nėra oficialių žinių, kaip bus toliau su Amerikos kariais, bet galiu pasakyti, kad turėsime gerų žinių. Manau liepos mėnesį mes turėsime grįžtančius amerikiečius“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė L. Kasčiūnas.

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“ neatgaus už 2024 metais vykusį gaisrą prekybos centre „Ikea“ jos valdytojai išmokėtos 0,5 mln. eurų draudimo išmokos, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė draudimo bendrovės apeliacinį skundą ir paliko galioti apygardos teismo sprendimą, kuriuo „Gjensidige“ ieškinys prekybos centrą valdančiai įmonei „Felit“ dėl išmokos grąžinimo buvo atmestas, pranešė teismas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui (URK), socialdemokratui Remigijui Motuzui pranešus apie Lietuvos pasiūlymą Kinijai atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje, konservatorius Žygimantas Pavilionis kritikuoja šį žingsnį. Pasak parlamento UKR vicepirmininko, šis klausimas nebuvo aptartas komitete.  „Vietoje to, kad stengtumėmės Vašingtone, visą energiją metame į pagrindinį JAV strateginį priešininką, sisteminį Europos Sąjungos ir NATO priešininką.

Viešojoje erdvėje netylant svarstymams dėl tolesnio užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimo poste, jis pats tvirtina šiuo klausimu su Vyriausybę formuoti besiruošiančiu Mindaugu Sinkevičiumi nekalbėjęs. Lietuvos diplomatijos vadovas akcentuoja, jog tai – ateities klausimas.  „Ne, tik ką prieš valandą oro uoste nusileidau. Nesu kalbėjęs“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė ministras.

Ketvirtadienį socialdemokratų, jungtinės „valstiečių“ frakcijos bei demokratų pasirašytoje koalicijos sutartyje partneriai susitarė  dėl Seimo komitetų pirmininkų atsakomybių sričių pasiskirstymo. Kaip rašoma dokumente, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai ir toliau vadovaus Ateities, Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Europos reikalų, Kultūros; Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Teisės ir teisėtvarkos komitetams.

Po savaitę trukusių derybų, ketvirtadienio popietę naujos valdančiosios daugumos partnerės – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos – pasirašė koalicinę sutartį.  Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad su Pekinu vyksta pokalbiai dėl diplomatinių santykių atnaujinimo, tačiau konkretūs veiksmai kol kas nėra priimti.  „Šiai dienai kol kas vyksta pokalbiai ir konkretūs veiksmai nėra priimti. Ne paslaptis, kad mūsų Vyriausybės programoje, koalicinėje sutartyje kalbama apie tai, kad normalizuotumėme santykius su Kinija“, – atsakydama į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininko Žygimanto Pavilionio klausimą sakė I. Ruginienė.

Nepaisant to, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau nei tūkstantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ramina, kad pagrindo nerimauti nėra. Pasak jo, Lietuvos pastangos diplomatiniu ir kariniu lygmenimis duoda rezultatų, todėl pozityvūs signalai dėl amerikiečių karinio buvimo šalyje išlieka. „Dėl amerikiečių buvimo niekas nesikeičia – kaip buvo pozityvūs signalai iš kariškių pusės, taip ir liko.

Ketvirtadienį trijų valdančiąją daugumą formuojančių partijų frakcijų Seime seniūnai pasirašys koalicinę sutartį.  Anot parlamento Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnės Orintos Leiputės, derybos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečiais“ praėjo gana sklandžiai. „Praėjo greitai ir sklandžiai, bet procesas buvo intensyvus. Galbūt lengvesnė eiga yra ir dėl to, kad mes turėjome 19-ąją Vyriausybę, kai buvo formuojama koalicija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė nekomentuoja pasirodžiusios informacijos apie tai, kad ją šiame poste galėtų keisti šiuo metu Vyriausybei vadovaujanti Inga Ruginienė. Pasak socialdemokratės, atsakymą į klausimą, ar bus keičiama, turėtų pateikti premjero posto siekiantis Socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius.

 Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius premjero poste netrukus turėtų pakeisti Ingą Ruginienę. Jis teigia sieksiantis atsižvelgti į partijos bičiulės pageidavimus dėl tolesnės politinės veiklos. „Aš su premjere, vis dar tebeinančia pareigas, kalbėjau, kad yra keli scenarijai, galimybės politinei veiklai ir ambicijoms bei darbui Seime, komitetuose, (ministrų – ELTA) kabinete. Čia apsisprendimo laisvė“, – interviu „Delfi“ teigė M. Sinkevičius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ per 20 metų vykdytų gyventojų apklausų rezultatų analizė parodė, kad palankiausiai vertinti premjerai buvo Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius ir Gediminas Kirkilas.  Nuo 2006 metų liepos mėnesio dirbo septynios Vyriausybės, kurioms vadovavo G. Kirkilas, Andrius Kubilius, A. Butkevičius, S. Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Gintautas Paluckas ir Inga Ruginienė.

Pirmadienį neeilinėje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) konferencijoje apsispręsta atšaukti asociacijos prezidentą Joną Staselį iš pareigų.  Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. Tai Eltai patvirtino konferencijos sekretorė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkė Vilma Samulionytė.  Ji taip pat informavo, kad 2 konferencijos dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir J. Staselis.

Per mėnesį penkiais procentiniais punktais pagerėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus palankus vertinimas, rodo gegužę Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Lyginant su balandį vykusia apklausa, sumažėjo palankiai vertinančių užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Naujausi reitingai rodo, kad politinių partijų lentelėje esminių pokyčių nėra.

Sekmadienį minint Gedulo ir vilties dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tremčių skausmas tapo ne tik istorine tragedija, bet ir vilties puslapiu, leidžiančiu kalbėti apie valstybės tęstinumą ir ateitį.  „Norėtųsi suvokti, aprėpti, apimti rankomis tą skausmą, kurį išgyvena žmonės. Bet šiandien tai jau tampa ne tiktai atskirų šeimų skausmu, ne tiktai atskirų šeimų istorijomis, bet tai tampa vienu dideliu Lietuvos istorijos puslapiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paragino valdančiųjų socdemų lyderį Mindaugą Sinkevičių galop įvardyti sprendimą dėl jo galimo vadovavimo Vyriausybei ir pernelyg nevilkinti derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos. „Iš tikrųjų norisi, kad socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, pasakęs A, aiškiai ištartų ir raidę B. Matau, kad yra noras imtis tos lyderystės, kuri Lietuvai šiandien reikalinga vykdomojoje valdžioje“, – žurnalistams sekmadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seime priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Tai Eltai patvirtino Prezidentūra.  Kaip skelbė ELTA, birželio pradžioje parlamentas priėmė LRT valdysenos pakeitimus numatančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir toliau nekomentuoja viešojoje erdvėje pasirodžiusių kalbų apie galimą jo patraukimą iš pareigų. Diplomatijos vadovas teigia šiuo metu tęsiantis darbus, o kaip bus toliau, pasak jo, parodys ateitis.  „Aš dirbu tai, ką dirbu, planuojuosi darbus, (esu – ELTA) pasiruošęs tęsti tuos darbus ir tiek“, – žurnalistams Seime teigė K. Budrys.  „Artimiausiu laikotarpiu neišvengiamai bus Vyriausybės atsistatydinimas, laikinoji Vyriausybė. Natūralu.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms apie galimą Kęstučio Budrio patraukimą iš užsienio reikalų ministro pareigų, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad jį tenkina diplomatijos vadovo darbas. Tačiau jis pažymi, kad buvimą pareigose ne visuomet lemia tik profesionalumas.  „Viešai girdėjome (…) koalicijos partnerius, kurie sako, kad jų netenkina užsienio reikalų ministras.

 Iš krašto apsaugos viceministro pareigų pasitraukus Tomui Godliauskui, naujas žmogus į šį postą yra ieškomas ir bus paskirtas tada, kai paaiškės naujos sudėties Vyriausybė, sako ministras Robertas Kaunas.  „Mes matome, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl visos Vyriausybės. Reikėtų neskubėti su vidiniais klausimais, pabaigti klausimus dėl visos Vyriausybės, ministerijų ir tada priiminėti sprendimus dėl viceministrų. Atranka vyksta bet kuriuo atveju.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę Seime skaitys metinį pranešimą. „Kitą savaitę pradėsime Respublikos prezidento G. Nausėdos metiniu pranešimu“, – Seimo Seniūnų sueigos posėdyje pranešė parlamento vadovas Juozas Olekas.  Tai bus septintasis parlamentui ir visuomenei skirtas G. Nausėdos pranešimas.

Trečiadienio pavakarę į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) centrinę būstinę sostinėje atvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ derybinė grupė.  Šiuo metu opozicijoje dirbanti partija derėsis dėl prisijungimo prie valdančiosios daugumos su socialdemokratais bei „valstiečiais“.  Demokratų derybinėje grupėje – europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, Seimo nariai Tomas Tomilinas, Lukas Savickas, Jekaterina Rojaka, Linas Kukuraitis ir Domas Griškevičius.

Socialdemokratams nusprendus šalinti „Nemuno aušrą“ iš koalicijos, šios partijos deleguoti ministrai ruošiasi baigti darbus Vyriausybėje. Aplinkos ministras Kęstutis Žuromskas tikina šį etapą priimantis natūraliai ir sako, kad su komanda toliau tęsia suplanuotus darbus.  „Kaip partija priėmė nežinau, nekalbėjome apie tai. Pats priimu kaip natūralią gyvenimo būseną. Visą laiką žinojau, kad yra tokia tikimybė, ji ir atsitiko. Dirbame toliau kaip susiplanavę.

Krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui pareiškus, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) 2022-aisiais nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) informacinėse sistemose, bet institucijos nepakankamai reagavo į problemas, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako – dauguma rekomendacijų buvo įgyvendintos.

Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) apsisprendus keisti valdančiąją daugumą, Seimo pirmininku ir toliau turėtų dirbti Juozas Olekas, tačiau keisis jo pavaduotojai. Pasak parlamento vadovo, „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis veikiausiai netaps jo pavaduotoju. „Nemanau.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ nusprendus pradėti konsultacijas su valdančiąja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl prisijungimo prie koalicijos, trečiadienį susitiks šių partijų derybinės grupės.  „Dalyvaus visa derybinė grupė, tą mes ir patvirtinome — 6 žmonių derybinę grupę. Socialdemokratai yra taip pat pasitvirtinę 6 žmonių derybinę grupę“, – susitikimo išvakarėse Eltai nurodė laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Antradienį posėdžiavusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba apsisprendė pradėti konsultacijas su valdančiąja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl prisijungimo prie valdančiosios daugumos. Tą Eltai antradienio vakarą patvirtino laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius.  „Valdyba patvirtino, kad demokratai pradeda derybas dėl koalicijos. Dabar jau formaliai“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai nusprendus keisti valdančiąją daugumą ir pradėti konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dėl tolesnio jo likimo Vyriausybėje apsispręs partija. Politikas tikina nesantis įsikibęs posto. „Žinote, čia yra politika. Ministras yra politinė figūra, asmuo. Nebūtinai reikia turėti priekaištų ar dar kažko, bet šachmatų lentoje visada visko gali būti.

 Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ planuojant apsispręsti, ar pradėti derybas su Socialdemokratų partija dėl prisijungimo prie valdančiosios daugumos, demokratė Agnė Širinskienė teigia skeptiškai vertinanti bendrapartiečių svarstymus jungtis prie koalicijos. Pasak Seimo narės, Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama partija nerodo nuoseklumo. „Aš esu iš tų koalicijos skeptikų, nes su socialdemokratais teko dirbti jau keliose daugumose. Tai akivaizdi tokia nepastovumo tendencija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako gerbiantis koalicijos partnerių sprendimą nebetęsti darbo su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Pasak „valstiečių“ lyderio, dėl pokyčių valdančiojoje daugumoje Socialdemokratų partija apsisprendė tinkamu laiku. „Mes sprendimą bet kokiu atveju gerbiame. Kai prasidės konsultacijos šnekėsimės, kas čia daugiau keistųsi. Bet manau, kad gerai yra laiko prasme, kad tas sprendimas yra dabar.

Migracijos departamentas Rusijos opozicijos atstovui Leonidui Volkovui penktadienį suteikė nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, jis galios penkerius metus.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, pastarasis šios informacijos nekomentuoja. Pasak jo, šiai temai skiriama nepelnytai per daug dėmesio. „Aš tikrai nesivelsiu į tai, kas ką pasakė, pakomentavo ir panašiai. Manau šitai temai yra nepelnytai per daug dėmesio skiriama. Apie užsienio politiką – kalbėkime“, – žurnalistams penktadienį teigė K. Budrys.

Opozicijoje dirbantys Seimo nariai sako nesulaukę atsakymų iš parlamento vadovo Juozo Oleko dėl Venecijos komisijai siųstų atsakymų.  Grupė parlamentarų gegužės pabaigoje kreipėsi į J. Oleką, prašydami supažindinti juos su atsakymais, kurie buvo pateikti Venecijos komisijai, rengusiai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projekto išvadas.

Premjerė Inga Ruginienė sako negalėsianti dalyvauti šeštadienį vyksiančiose LGBTQ+ eitynėse. Kartu Vyriausybės vadovė akcentavo, jog būtina ieškoti sprendimų ir įstatymu reglamentuoti lyčiai neutralią partnerystę.  „Niekada nevengiau tokių renginių ir dažnai dalyvaudavau. Šį šeštadienį, deja, negalėsiu, nes, kaip žinia, bus mūsų partijos tarybos posėdis. Bet teismo sprendimai turi būti vykdomi ir su (teisingumo – ELTA) ministre esame kalbėję apie tai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skaičiuoja paskutines dienas šiame poste. „Aš manau, kad K. Budrys skaičiuoja paskutines dienas ministro pozicijoje. Iš to, ką aš girdžiu, lyg ir savaitgalį bus sprendimai.

Socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad jo vadovaujama politinė jėga nėra sulaukusi oficialių kvietimų pakeisti „Nemuno aušrą“ valdančiojoje daugumoje. Kartu jis pažymi, kad jei demokratai sulauktų kvietimo, jį svarstytų.  „Jeigu demokratai bus pakviesti, jeigu nuskambės kažkoks kvietimas (…), mes tuomet svarstysime.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas neabejoja, kad Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau ar vėliau galėtų užimti ministro pirmininko postą. Tačiau, parlamento vadovo teigimu, šiuo metu Vyriausybei sėkmingai vadovauja Inga Ruginienė.  „Kad M. Sinkevičius galėtų užimti tokį postą – be abejo, kad jis tą įrodė ir dirbdamas meru, ir ministru, ir dabar vadovaudamas partijai. Jis turi visus gebėjimus.

Socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos ateities, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako – norint stabilumo ir ramybės valstybėje, dabartinės sudėties valdančioji dauguma turėtų išsilaikyti iki kadencijos pabaigos. „Mano galva, koalicija ir turėtų išsilaikyti, nes mes ją tada su tuomečiu premjeru Gintautu Palucku sudarėme. Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis tame procese irgi dalyvavo.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, šios partijos atstovas Andrius Grumadas nurodė, jog tokio punkto tarybos darbotvarkėje šiuo metu nėra. „LSDP tarybos darbotvarkėje šio klausimo nėra, tačiau tarybos nariai posėdžio pradžioje turi teisę siūlyti ją papildyti.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius sako neturintis jokios informacijos, kad partijos tarybos posėdyje šeštadienį bus aptariamas klausimas dėl užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio tolesnio buvimo poste.  „Man nėra žinoma, iš kur ta informacija atsirado. Aš mačiau spaudoje parašyta, bet kas tai sugalvojo, man kyla klausimas, nes mes neturime tokių klausimų darbotvarkėje“, – Eltai trečiadienį teigė R. Duchnevičius.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui naujuoju ambasadoriumi Lietuvoje pirmą kartą siūlant skirti ne karjeros diplomatą Keithą Noreiką, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala sakė, kad tai nėra išskirtinis reiškinys. Pasak jo, ne diplomatus į ambasadas Baltųjų rūmų vadovas jau yra paskyręs ir kitose šalyse.  „Kiekvienas JAV ambasadorius atstovauja JAV prezidentui ir tuo pačiu visai administracijai.

Seimui antradienį priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas, vienintelis prieš projektą balsavęs Socialdemokratų frakcijos atstovas Linas Balsys sako, kad šių įstatymo pataisų apskritai nereikėjo.  „Aš nuosekliai laikausi pozicijos, kad šitokio įstatymo nereikėjo. Nereikėjo nei tos senos versijos, nei tarpinės, nei šitos paskutinės“, – žurnalistams antradienį Seime teigė L. Balsys.