Liepa Svirskaitė

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį pasirodo ne vienas naujas išradimas ar metodas, kuris yra pritaikomas sveikatos priežiūros srityje. Ne išimtis ir naujas būdas pacientų, patyrusių insultą, reabilitacijai pritaikyti virtualią realybę. Metodo tikslas – lavinti įvairias žmogaus pažinimo funkcijas.

Šio sekmadienio popietę Darius išėjo pasivaikščioti po Rokiškio rajone esantį Pokenės mišką. Bevaikščiojant miško takais jo akį užkliudė neįprastas, net šiurpinantis radinys – tai buvo ant kelio gulinti masyvi gyvūno kaukolė.

Skydliaukė – apatinėje kaklo dalyje drugelio formos endokrininė liauka, kuri yra atsakinga už įvairių fiziologinių procesų reguliavimą. Jos išskiriami hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas – būtini normaliam organizmo funcionavimui. Dėl to svarbu žinoti, kokie požymiai išduoda skydliaukės veiklos disbalansą.

Lietuviai daug kur yra žinomi už savo darbštumą ir nagingumą, o prie šių savybių pridėjus dar ir kūrybiškumą – pavyksta pamatyti tai, ko kitur neišvysi. Vienas tokių pavyzdžių yra klaipėdietės Aušros Eidininkienės senas naktinis staliukas, kurį moteris panaudojo antrą sykį ir iš jo sukūrė katės namelį. Aušra pasakojo, kad jos augintinis namuose yra labai mylimas, dėl to ji stengėsi sukurti jam tokią buveinę, kurioje būtų malonu būti.

Dažniausiai vasaros metu svilinant karščiams laiką norisi leisti prie vandens telkinių. Kartais per neatsargų elgesį dėl šio malonumo tenka paaukoti ne vieną brangų daiktą – telefoną, akinius ar žiedą, kurie pasimeta vandenyje. Tuomet poilsiautojams į pagalbą skuba klaipėdietis Jurgis Rumiancevas. Žmonės į Jurgį dažniausiai kreipiasi tam, kad jis padėtų surasti jų vandenyje pamestus daiktus.

Karštomis vasaros dienomis vieni kuo greičiau skuba prie įvairių vandens telkinių atsivėsinti, o kiti prie vandens skuba, nes nori savo kūną palepinti saulės spinduliais ir pasipuošti dailiu įdegiu. Visgi, šio malonumo kaina gali būti didelė – saulės spinduliai gali paveikti mūsų odą ir ant jos esančius apgamus. Šiuo metu prabėgusią vasarą dažnam primena tik prisiminimai ir išlikęs įdegis ant kūno. Nors prisiminimais raginama džiaugtis, apie įdegį to paties pasakyti negalima.

Vilniaus senamiestyje, tarp Rotušės ir Vilniaus arkikatedros galima atrasti nepaprastai elegantišką ir subtilia prabanga pasižymintį 90 kv. m. butą. Pro jo langus išvysite patį ryškiausią Vilniaus simbolį – Gedimino pilies bokštą. Šiems namams interjerą kūrusi architektūros ir interjero studijos „Prusta“ interjero dizainerė Eglė Prunskaitė-Braziulė pakvietė skaitytojus kartu su ja mintimis pasivaikščioti po šiuos namus, savo žodžiais apibrėždama ir parodydama kiekvieną svarbų namų elementą.

Daugelis sodininkų rudenį atlieka paskutiniuosius sodo darbus prieš žiemą. Ne išimtis ir hortenzijų augintojai, kurie siekia apgenėti savo dekoratyvinių augalų krūmus prieš pirmąsias šalnas. Apie tai, kaip taisyklingai genėti hortenzijas ir kokių klaidų nedaryti papasakojo medelyno „Tado ūkis“ bendrasavininkė, kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė. Genėjimo svarba Sodininkai žino, kad genėjimas yra labai svarbi veikla visame augalo augimo procese.

Vasaros metu daugelis mėgsta leisti laiką sodybose, jose tvarkytis ir poilsiauti. Ne išimtis ir 35-erių Povilo Rutkausko šeima, kuri visai neseniai atsinaujino 70 metų skaičiuojančią sodybą Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje. Vyras pokalbio metu papasakojo, kas jį paskatino įsigyti sodybą ir kiek išleido vidinei sodybos restauracijai. Sužavėjo namo aura Paprašytas papasakoti apie sodybos istoriją, Povilas pasakojo, jog ji šiuo metu skaičiuoja jau 70-uosius metus.

Mėsainiai, keptos bulvytės, picos ir kiti patiekalai nors ir yra laikomi vienais nesveikiausių, tačiau gana dažnai nugula ant mūsų stalo. Visgi, kokią realią įtaką organizmui daro dažnas tokio maisto vartojimas? Apie tai papasakojo dietologas Mantas Liekis, kuris atskleidė, kokias ligas galima išsivystyti dėl reguliaraus nesveiko maisto vartojimo, bei paaiškino, kaip pasigaminti sveikesnes tokio maisto alternatyvas. Mėsainiai Pirmasis patiekalas sąraše – mėsainiai.

Skaičiuodami paskutines vasaros dienas daug kas imasi ruoštis rudens sezonui. Tai daroma ne veltui, mat šiuo metų sezonu dėl nusilpusio imuniteto padaugėja įvairių susirgimų, kurie sutrikdyti įprastą kasdienybės ritmą.

Mityba – vienas iš svarbiausių gyvenimo būdo veiksnių, kuris tinkamai parinktas gali padėti išvengti įvairių ligų. Dietologas Mantas Liekis papasakojo apie tai, kokių maisto produktų vertėtų atsisakyti ir kokius vertėtų pasirinkti tiems, kurie nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Pokalbio metu M. Liekis išskyrė svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Pasak jo, tai – viena svarbiausių organizmo sistemų.

Pravėrus interjero dizainerės vilnietės Jurgos Plette-Gomes namų duris galima nusikelti į tikrą aukštosios kultūros oazę. Pirmiausia, akys krypsta į spalvas, kurios Jurgos namus švelniai apgaubia jaukumu. Tuomet žvilgsnis pereina prie kruopščiai parinktų detalių, kurios mena paslaptingas istorijas, o galiausiai, pro langus galima pamatyti terasą, kuri leidžia trumpam pamesti laiko ir erdvės pojūtį. Kviečiame mintimis pasisvečiuoti po 60 kv. m. Jurgos butą Vilniaus Žvėryno mikrorajone.

Airijoje gyvenanti 50 metų Vida Želvienė – itin kūrybinga ir išskirtiniu nagingumu pasižyminti moteris. Vietoje to, kad išmestų seną, namuose dulkėjusią mėsmalę, ji iš jos pasigamino... lempą! Vida papasakojo, kad jau nuo mažų dienų ji buvo linkusi į kūrybą ir eksperimentus. Taip pat jai visuomet būdavo svarbu panaudoti senus daiktus antrą sykį ir įžiebti jiems gyvybės. „Aš esu iš tų žmonių, kurie išplauna maišelius ir juos panaudoja antrą sykį“, – juokavo pašnekovė.

Nemiga – nemaloni būsena, kuomet nakties metu nepavyksta užmigti. Filmuose galima matyti, kaip herojai tuomet mėgina skaičiuoti avis, dairosi į laikrodį, o šis rodo, kad miegui yra likusios vos pora valandų. Skamba, kaip pažįstamas scenarijus? Nemigos reiškinį pokalbio metu paaiškino „Affidea“ medicinos diagnostikos centro šeimos gydytoja Elena Šukė. Moteris ne tik paaiškino, koks vartojamas maistas prieš miegą gali apsunkinti užmigimą, bet ir pasidalijo patarimais, kaip lengviau užmigti.

Vitaminas D – žmogaus organizmui būtinas elementas, apie kurį žino ir jo nauda neabejoja daugelis. Jis reikalingas skirtingiems procesams organizme, teigiamai veikia imunitetą, dėl to atsiradus vitamino D deficitui kūnas gali pradėti siųsti signalus. „Vitaminas D dalyvauja hormonų bei nervų sistemos veikloje, taip pat yra svarbus palaikant tinkamas augimo, raumenų bei kaulų funkcijas ir net lytinių organų sistemos veiklą“, – pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Kebabas – tai turkiškas valgis, kuriame į lavašą yra sudedama mėsa, daržovės, kiti norimi priedai, o turinys užpilamas padažu. Pažvelgus į greito maisto užkandinių, kurios savo meniu klientams siūlo kebabus, sąrašą Lietuvoje, galima suprasti, kad tautiečiai yra išties pamėgę šį turkišką valgį. Visgi, šis patiekalas yra laikomas vienu iš itin nesveikų valgių.

Šiais laikais padidėjęs vartotojiškumas ir ekologijos problemos lemia vis dažnesnį žmonių pasirinkimą panaudoti senus daiktus antrąsyk. Ne veltui socialiniuose tinkluose plinta įvairios idėjos, kaip pačiam pasidaryti įvairius buityje naudingus įrankius. Viena iš socialinių tinklų idėjomis pasinaudojusi moteris – 31-erių kaunietė Greta Šimanauskienė, kuri naujam gyvenimui prikėlė senas ir dulkančias spinteles.

Bruknės – nedidelės ir raudonos uogos, išsiskiriančios savo vitaminų ir naudingų medžiagų kiekiu. Savo populiarumu jos nenusileidžia žemuogėms ar mėlynėms, o kaip tik šiuo metu bruknių jau galima surasti miškuose. Apie bruknių ypatumus ir jų naudingąsias savybes papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Inkstai – vienas svarbiausių organų žmogaus organizme, atliekantis galutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą. Prie inkstų veiklos efektyvumo stipriai prisideda mitybos įpročiai, kurie gali padėti arba pakenkti inkstų veiklai. Mitybos įpročiai neretai yra vienas iš lemiamų veiksnių, vedančių prie įvairių susirgimų. Ne išimtis ir problemos su inkstų sveikata.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Šeštadienį visoje Lietuvoje buvo minima šv. Baltramiejaus diena, kuri kitaip dar yra žinoma kaip Gandrų išskridimo diena. Jos metu senovėje būdavo skiriama laiko gamtos ženklų stebėjimui, o pagal tai spėjama, koks ruduo lauks. Šiais metais šv. Baltramiejaus dieną stebėjo etnologas ir gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Jis papasakojo, kokią reikšmę anksčiau turėdavo šv. Baltramiejaus diena ir kokie rudens orai laukia. Ypatinga diena Šv.

Daugelis pamatę auksarankės 34-erių vilnietės Vainoros Blaškevičiūtės darbus negali atitraukti nuo jų akių. Moteris gyvenime atrado širdžiai mielą darbą – ji vienoje rankoje laikanti dažų kibiriuką, o kitoje teptuką naujam gyvenimui prikelia ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius baldus. Visgi, pradėkime viską nuo pradžių. Užsiimti senų baldų naujinimu Vainora niekuomet neketino ir neplanavo. Ji šią veiklą atrado visiškai atsitiktinai.

Turbūt daugelis kartas nuo karto pasvarsto, ką reiškia gyventi dvare. Šį jausmą gerai žino 51-erių sutuoktinių pora Jurga ir Valdas Statulevičiai, kurie prieš kelis metus ryžosi žadą atimančiai avantiūrai, – pardavė savo 100 kv. m. namą Vilniuje, Antakalnyje ir įsigijo Dapkiškių dvarą Alytaus rajone.   Nors šis sprendimas būtų galėjęs nustebinti daugelį, tačiau savo minties pasisekimu Valdas visuomet tikėjo. Tik štai žmoną Jurgą įtikinti jam užtruko laiko.

Grafikė Evelina Paukštytė jau trejus metus kartu su šeima gyvena naujos statybos name Vilniaus mieste. Užsukus į svečius daugelis gali suglumti, mat pirmasis namo aukštas labiau primena meno galeriją nei namus – ant baltų sienų kabo paveikslai, o pilkšvos grindys primena parodų metu minamus takus. „Mano namai yra skirti menui“, – pokalbio metu akcentavo Evelina. Vos įėjus pro menininkės namų duris galima pamatyti unikalų ir dar niekur kitur nematytą interjerą.

Kiekvienas pomidorų mylėtojas žino, kad šių daržovių auginimo procesas ne tik užtrunka, reikalauja daug laiko ir meilės, bet ir yra itin preciziškas. Dėl to užėjus į Ignalinos rajone, Didžiasalyje gyvenančios 57-erių Birutės Šatalinos šiltnamius daugelis išgriūtų – juose sukasi ne viena, ne dvi, o 300 skirtingų pomidorų veislių! Viena iš Birutės pomidorų auginimo paslapčių – ypatinga vieta, kurioje ji gyvena.

Sodininkai žino, kad hortenzijos savo pačius gražiausius žiedus dovanoja rugpjūčio pabaigoje. Dėl to ne veltui visi šiuo metu plūsta į hortenzijų parką Panevėžio rajone, kuriame auga daugiau nei 4 000 hortenzijų krūmų.

„Mano vaikai pamatę mane pereidavo į kitą gatvės pusę, kad tik nereiktų pasisveikinti ar pasikalbėti susitikus“, – pasakojo kelis savo gyvenimo dešimtmečius smarkiai gėręs 53-ejų metų elektrėniškis Eligijus Juchnevičius. Dabar vyras skaičiuoja jau penktus gyvenimo metus, kaip nevartoja alkoholio ir tikino, kad taip laimės stikliuko dugne ir neatrado.

Šaltibarščiai – tikra lietuvių meilė, kurių unikalų receptą turi, ko gero, kiekviena šeima. Ne išimtis ir „Skanumynų akademijos“ puslapio įkūrėjos Simonos Aleksės receptas. Tik šis – išties išskirtinis ir gali nustebinti ne vieną šaltibarščių faną. Jos šaltibarščių versija nė iš tolo neprimena sriubos. Tai veikiau kietos konsistencijos užkandis, kurį sudaro šaltibarščių putėsiai ir bulvė. Moteris tikino, kad tokia mintis į galvą jai šovė visai neplanuotai.

60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, – Ilona juos padovanoja. Skirtukus menininkė pradėjo kurti norėdama atliepti šiomis dienomis aktualią ekologijos temą.

Kepenų suriebėjimas – kepenų ligas skatinanti būsena, kuri yra susijusi su mitybos ir gyvensenos ypatumais. Iš pradžių žmogus kepenų suriebėjimo simptomų nejaučia, o dėl to negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti kepenų cirozė ar vėžys.

Karpos – nemalonios išvaizdos dariniai ant kūno, kurie rodo odos susirgimą. Tai gali būti įspėjamasis organizmo siunčiamas signalas apie imuniteto nusilpimą. Nors tai yra dažniausiai nepavojingas negalavimas, bet į jį ranka numoti nereikėtų. Apie tai, kada atsiranda karpos ir kaip jų atsikratyti papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė.

Daugelis nežino, tačiau iškart po Žolinių, šiandien, yra minima Pjūties pabaigos arba kitaip vadinama šv. Roko diena. Jos metu pagoniškaisiais laikais būdavo atnašaujamos aukos skirtingiems dievams, o pakrikštijus Lietuvą būdavo laikomi atlaidai už šventąjį Roką. Be to, gamtos ženklai jau rodo, koks bus ruduo. Įdomu tai, kad pagal sodininkų kalendorių šią dieną pjūties sezonas pasibaigdavo, tačiau prasidėdavo žiemkenčių sėjimo laikas.

Rokiškio rajone kovo mėnesį 97-ąjį gimtadienį atšventusiai Valerijai Petkūnienei sveikatos ir užsidegimo galėtų pavydėti ne vienas. Nors moteriai arti 100-o metų, tačiau ji kasdien pati sau gaminasi valgyti, kiek tik gali, juda namuose ir mezga savo vaikams, anūkams ir proanūkiams rankų darbo dirbinius. Valerija pokalbio metu buvo guvi ir nuotaikinga. Moteris atskleidė, kad nors gyvenimas jai nebuvo lengvas, tačiau ji niekuomet nepasidavė ir nagais kabinosi į jį.

Žolinė – rugpjūčio 15 dieną minima ypatinga šventė. Anksčiau jos metu skirtingoms deivėms būdavo atnašaujamos aukos ir dėkojama už suteiktą derlių, o vakare visą šeimyną prie stalo priviliodavo šviežiai iškeptos duonos kvapas. „Rugpjūčio vidurys yra vasaros pabaigos metas ir laikas, kada jau praktiškai yra nuimtas pagrindinis derlius – grūdinės kultūros, uogos, grybai. Data yra svarbi, nes tai yra derliaus ir vasaros augalų augimo pabaigtuvės“, – apie šventė pasakojo Eglė Valentė.

Prasieiti po parką ar pasivaikščioti mišku mėgsta ne vienas. Tačiau ar ryžtumėtės nueiti 500 kilometrų pėsčiomis? „Tikrai taip“, – drąsiai atsakytų 24 metų iš Seirijų miestelio kilusi, o dabar Nyderlanduose gyvenanti tautietė Indrė Šeštavickaitė. Moteris šią vasarą pėsčiomis ėjo nuo Žagarės miesto, Latvijos pasienio, iki Seinų, miesto netoli Lenkijos pasienio. Šiam 500 kilometrų atstumui nueiti buvo numatyta 21 diena, tačiau Indrei jį pavyko įveikti per 19 dienų.

Praskleisti mirties šydą ir sužinoti, kas žmogui nutinka po mirties, smalsu būtų ne vienam. O šiomis žiniomis pasigirti gali Edgar Rutkovskij – laidojimo ir kremavimo namų „Cremains“ vyriausiasis operatorius. Laidojimo versle vyras dirba jau pusantrų metų. Pokalbio metu Edgar atskleidė atsakymus į daugelį dominančius klausimus: kokia veiksmų eiga seka po to, kai mirusiojo kūnas pasiekia krematoriumą, kiek laiko gali trukti deginimas ir ar tiesa, kad velionis kremavimo metu gali sujudėti.

Žydintys, išpuoselėti ir sutvarkyti gėlynai – dažnos sodininkės svajonė. Panašų tikslą turėjo ir Vilniaus rajone gyvenanti 34-erių metų Monika Vilčinskaitė. Moteriai pavyko ją įgyvendinti ir dabar ji gali pasidžiaugti aštuoniais jos kieme augančiais gėlynais. Į Vilniaus rajone esantį namą Monika su šeima atsikėlė gyventi prieš šešerius metus. Ji pati pasakojo, kad suskaičiuoti šį laiką nėra sunku, nes tam yra svarbų įvykį pažyminti data.

Rugpjūčio mėnesį vapsvų aktyvumas padidėja. Taip yra dėl šiltos temperatūros ir jų gyvenimo ciklo kaitos fazių, kurios lemia didesnę vapsvų migraciją po nebūdingas vietas. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, ką svarbu žinoti šiuo vapsvų suaktyvėjimo metu. Pašnekovas papasakojo, kaip vyksta vapsvų gyvenimo ciklas, kur jos dažniausiai susikuria savo lizdus ir kokių klaidų svarbu nedaryti, norint išvengti nemalonių vapsvų įgėlimų.

Dabartiniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie ekologiją ir senų daiktų ar atliekų prikėlimą naujam gyvenimui. Pasinaudojant šiuo metodu galima būti ne tik draugiškiems aplinkai, bet ir sutaupyti nemenką sumą pinigų. Apie tai susimąstė ir 42-ejų metų Utenos rajone gyvenantis Paulius Baranauskas. Vyras nustebino aplinkinius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs nuotraukomis, kaip sumaniai jam pavyko panaudoti statybines atliekas – medienos paletes.

Pasaulyje vykstantys ekonominiai pokyčiai ir vis sunkiau įperkamas nekilnojamasis turtas ragina gyventojus dairytis alternatyvų. O šių atsiranda vis daugiau. Viena iš jų – akiai neįprastos formos kupoliniai nameliai, kurie pigesni už standartinius mūrinius namus ir suteikia didesnės erdvės pojūtį nei moduliniai nameliai. Šių kupolinių namelių naujovės plėtotojas Lietuvoje – Švenčionių rajone gyvenantis 40-ies metų Povilas Gudelis.

66-erių metų Gintarė Lapienė savo savaitgalius mėgsta leisti ten, kur ją traukia širdis. O širdis moterį traukia į daugiau nei 50 metų skaičiuojančią, mistišką ir protėvių paslaptis menančią sodybą Vilniaus rajone. Ne vieną dešimtį metų skaičiuojanti sodyba netoli Nemenčinės kaskart išgyvena vis naują istoriją. Gintarė pasakojo, kad senais laikais sodyba turėjo užeigos namų paskirtį, vėliau, ją įsigijus moters tėvams, ji įgavo vasarnamio titulą.

Apie hortenzijas dažnai galima išgirsti, kad šios gėlės – sodininkų favoritės. Jos pasižymi, spalvingais ir dideliais žiedais, suteikdamos neišdildomą įspūdį sodui. Jų grožiui negali atsispirti ir Trakų rajone gyvenantis 61-erių Pranas Surintas, kuris sodininkyste užsiima jau 30 metų. Pranas neslepia, kad į jo kiemą atvykę svečiai lieka apstulbę. Pas jį vazone auga milžiniško dydžio hortenzija, skaičiuojanti daugiau nei 10 metų.

Kiekvienas užsiimantis savo aplinkos puoselėjimu žino, kad aplink namus sukurta erdvė – tai šventovė. Ne kitaip savo sodą apibūdina ir 55-erių metų Audronė Žeimantaitė-Kedienė, kuri kasdien prieš darbą ir po jo apibėga apžiūrėti kiekvieną naujai išsiskleidusį žiedelį, palaistyti kiekvieną gėlyną ir išrauti naujai atsiradusią piktžolę.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

„Kol mirtis mus išskirs“, – dukart per gyvenimą vienas kitam ištarė Amerikos lietuviai 28-erių Nerija ir 31-erių Algirdas Laurinavičiai. Pirmosios jų vestuvės įvyko Las Vegase 2020  metais, jose dalyvavo tik jaunieji ir liudininkai. O antrąsias vestuves jaunavedžiai atšoko Lietuvoje, savo artimiausių žmonių rate 2022 metais. Nerija sutiko papasakoti apie abi savo vestuves ir pasidalinti auksiniais vestuvių planavimo patarimais, kuriuos ji būtų svajojusi išgirsti pati.

Kepenys – vienas svarbiausių gyvybinių organų. Jos atlieka daugiau nei 500 funkcijų organizme ir be jų kokybiškai veikti negalėtų širdies, kraujotakos, virškinimo organų, inkstų, smegenų ir limfinės sistemos. Dėl to labai svarbu skirti pakankamai dėmesio savo kepenims ir tinkamai maitintis. Apie tai, kokių maisto produktų vartojimas kenkia kepenų veiklai papasakojo dietologas Mantas Liekis. Jis taip pat nurodė, kokius maisto produktus reikia valgyti norint sustiprinti šį savo organą.

61-erių metų Anykščių rajone gyvenanti Ramutė Šeštokienė tikrai turi kuo pasigirti. Tai – stulbinančio grožio sodas, kurį moteris su šeima puoselėja net 28-erius metus. Jame marga įvairiaspalvių žiedų jūra, o jiems atsverti parinkti balansą palaikantys spygliuočiai augalai.   Iš pradžių Ramutė kuklinosi ir sakė, kad jos sodas – nieko įmantraus. Tačiau pažiūrėjus moters darytas gėlynų nuotraukas – žado netenka ne vienas.