Liepa Svirskaitė

Ne paslaptis, kad lietuviai – aistringi grybautojai, dažnai naudojantys šias miško gėrybes įvairiems kulinariniams šedevrams paruošti. Vienas iš seniausių, liaudyje pamėgtų grybų panaudojimo būdų – sriuba. Vis tik, daugelis pamiršta, kad ne iš visų grybų galima virti sriubas, mat kai kurie iš jų karštame vandenyje išskleidžia sveikatai pavojingus toksinus. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kad yra tam tikros grybų rūšys, kurių pridėjus į sriubą gresia apsinuodijimas.

Kasa – tai organas, kuris yra labai svarbi virškinimo sistemos dalis, atsakinga už fermentų ir hormonų gamybą, kurie reguliuoja virškinimo procesus ir medžiagų apykaitą organizme. Kasa taip pat išskiria insuliną, kurio pagrindinė užduotis – kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Šiomis dienomis lietuviai vis dažniau renkasi sukurti įvairias grožybes iš jau nebenaudojamų, nereikalingų daiktų, o tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir kūrybiškas būdas išnaudoti savo fantaziją. Vieną iš tokių įdomybių sukūrė klaipėdietis Rolandas Stuknys, kuriam pavyko iš nebenaudojamo šalmo ir lempos koto sukonstruoti unikalų dirbinį.

Pigmentinės dėmės – tai įvairių formų ir spalvų dėmelės, susidariusios ant kūno. Dažniausiai jos atpažįstamos iš rudos, tamsiai rudos ar juodos spalvos, o jų aptikti galima ant veido, kaklo, pečių ir kitų zonų. Nors dažnai šios dėmelės nėra pavojingos sveikatai, jos gali turėti įtakos estetinei išvaizdai ir kelti diskomforto jausmą.

Artėjant šventiniam periodui vis daugiau lietuvių susimąsto apie tai, kuo pradžiuginti savo artimuosius. Vieni pasirenka naują namų kvapą, kiti – knygą, o tretieji ryžtasi dovanų įteikti keturkojį. Visgi, ar tikrai gyvūnas yra tinkama dovana per šventes? Apie gyvūnų dovanojimą švenčių proga sutiko papasakoti VŠĮ „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė, kuri papasakojo, kodėl lietuviai renkasi dovanoti gyvūnus ir apie ką prieš dovanodami augintinį tautiečiai nesusimąsto.

Nusipirkus naujus namus šeimai ne vienam norisi juos pakeisti taip, kad šie taptų mieli širdžiai. Šiaulietė Raminta Ramanauskienė – ne išimtis. Kartu su vyro, giminaičių ir draugų pagalba pašnekovė per keturis mėnesius sugebėjo seną 65 kvadratinių metrų kotedžo tipo namą paversti tikra 140 kvadratinių metrų jaukumo oaze. Pažvelgus į senąsias ir naująsias namų nuotraukas galima matyti, kad rezultatas – pribloškiantis. Raminta su vyru namą pakeitė neatpažįstamai.

Skrandžio vėžys – klastinga liga, kuri per metus nusineša ne vieną gyvybę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pastebima, kad vis dažniau ši liga diagnozuojama jaunesniems šalies gyventojams, tad svarbu žinoti, kokių skrandžio vėžio simptomų nevalia praleisti pro akis. Apie skrandžio vėžį ir simptomus, kurie gali išduoti progresuojančią ligą, papasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas Paulius Jonaitis.

Ne paslaptis, kad per didelis cukraus kiekio vartojimas žmogaus sveikatai gali turėti neigiamų pasekmių. Medikai visame pasaulyje kalba apie tai, kad perteklinis cukraus vartojimas gali lemti II tipo cukrinio diabeto rizikos padidėjimą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus ir nutukimą. Tad svarbu žinoti, kokie maisto produktai savyje turi daugiausiai cukraus. Pasikalbėti šia tema sutiko vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Gabija Kruopytė.

Praėjusį savaitgalį žymi verslininkė ir atlikėja Oksana Pikul pranešė žinią apie savo ir mylimojo Vaido Akramavičiaus skyrybas. Socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijus įrašu apie sukimą skirtingais keliais, pasipylė pašaipių komentarų lavina, kritikuojančių atlikėjos pasirinkimą ir gyvenimo būdą. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad O. Pikul paviešinus žinią apie skyrybas atlikėja sulaukė ir žinomų bičiulių reakcijos.

„Vaikai turi laidoti tėvus, o ne tėvai vaikus“, – pokalbį pradėjo kaunietė Rūta Ambrazevičienė, 2021-aisiais išgyvenusi didžiausią ir sunkiausią savo gyvenimo išbandymą – 32-ejų metų mylimo sūnaus Manto netektį. Nors nuo sūnaus mirties prabėgo kuris laikas, Rūta neslepia, kad apie savo vaiką pagalvoja kasdien. „Mantas visada buvo labai judrus ir nuoširdus. Mes visi sakydavome, kad jis skubėjo gyventi, nes buvo išbandęs visus sportus, išvažinėjęs daug pasaulio šalių, kopęs į Everestą, nardęs.

Galvos skausmas ir jį lydintis pykinimas – simptomai, kurie 30-ies metų vilnietei verslininkei Emilijai Kovalevskytei yra gerai žinomi jau 12 metų. Nors anuomet jai buvo diagnozuota migrena, tačiau visai neseniai atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo – jos smegenyse yra aneurizma, kurios plyšimas gali lemti tragišką baigtį.

Kaunietis Vladimiras Valčiukas kitąmet skaičiuos du dešimtmečius, praleistus neatsitraukiant nuo savo hobio – įvairių radinių ieškojimo su metalo ieškikliu. Vyras pasakojo, kad ši veikla leidžia atrasti ne tik po žeme užkastus lobius, bet ir iš arčiau susipažinti su istorija. Pokalbio metu jis pasidalijo, kuo jį žavi ši veikla bei kokių įdomių ir vertingų radinių pavyko aptikti.

Nepaliaujamai artėjant šventėms lietuviai pradeda kalėdiškai puošti savo namus. Pagrindinis šventinis akcentas – kalėdinė eglutė su žaisliukais, kurių įvairovė ir unikalumas gali nustebinti. Vieni iš tokių ypatingų žaisliukų – vilnietės Dainos Gavėnavičienės kuriami kalėdiniai žaisliukai iš austrių geldelių.

Daugelyje miestų jau įžiebtos kalėdinės eglutės, o lietuviai pradeda ieškoti medžių savo namų puošybai. Ne vienas iš jų vertina eglutės kvapą ir namams teikiamą jaukumą, tad renkasi puošti gyvą eglę. Visgi, tuomet dauguma susimąsto, kaip išsirinkti tokį medį, kad šis kvepėtų iki pat Trijų karalių ir neišbarstytų savo spyglių. Savo patarimais apie tai, kaip išsirinkti tinkamą eglutę ir išlaikyti malonų jos kvapą namuose iki pat Trijų karalių, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso.

Tie, kurie nori pokyčių gyvenime, neretai pasirenka namuose atlikti remontą. Sienų perdažymas, naujų plytelių suklojimas ir interjero detalių pakoregavimas gali neatpažįstamai pakeisti erdvę. To ėmėsi ir vilnietė Ieva Kriščiūnaitė su sužadėtiniu Haroldu Dubricku, kurie vos per mėnesį laiko neatpažįstamai pakeitė savo vonios kambarį. Ieva pokalbio metu papasakojo, kokią vonios kambario viziją turėjo, kiek darbų pavyko atlikti patiems bei kiek remontas kainavo.

Lietuvoje pradėjus karaliauti šventinėms nuotaikoms, dažnas pradeda svarstyti apie savo žaliaskarės papuošimą, tad socialiniuose tinkluose padaugėjo išskirtinius kalėdinius žaisliukus siūlančių prekeivių. Viena iš jų – ukmergiškė Rimantė Višnauskaitė-Ylonė, kuri kartu su vyru šiemet pradėjo gaminti išskirtinio dizaino žaisliukus, suteikiančius šventėms naują išraišką. Šie žaisliukai ypatingi tuo, kad sukuria 3D įvaizdį išdėstant skirtingus medienos sluoksnius vieną už kito.

Apie mitybą dažnai atsiliepiama kaip apie ypatingai svarbų veiksnį, siekiant sumažinti rimtų susirgimų  riziką. Vienas iš jų – kasmet tūkstančius lietuvių gyvybių nusinešantis vėžys. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie maisto produktai lemia padidėjusią vėžio riziką, o kokie padeda jos išvengti, papasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė, epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt. Pasak jos, mityba – tai vienas svarbiausių vėžio rizikos atsiradimo veiksnių.

Nors šiuo metu lietuvių namuose laurus skinasi skandinaviškas interjeras, pasižymintis pastelinėmis spalvomis ir natūraliomis medžiagomis, visgi kai kurie pasirenka priimti priešingus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – interjero dizainerės Lauros Giržadės kurti namai Vilniuje, kurių vizijai įgyvendinti buvo pasirinkta tamsių spalvų paletė. L. Giržadė pasakojo, kad toks itin tamsių atspalvių interjeras jos ilgamečiame kūrybiniame kelyje buvo pirmasis.

Daugelis žino, kad artimo žmogaus netektis yra vienas skaudžiausių potyrių gyvenime. Tuomet, nors mylimo žmogaus nebelieka, tačiau šilti prisiminimai, nuotraukos, vaizdo įrašai tampa tiltu, jungiančiu gyvus artimuosius ir velionį.  Šiam „tiltui“ įprasminti būdą surado verslininkas Ričardas Čepas, kuris tapo „Neverlost.lt“ puslapio idėjos autoriumi, iniciatoriumi. Tai – platforma, kuri yra skirta artimųjų prisiminimams apie tuos, kurių jau nebėra čia.

Grožis ir jaunystė daugelio yra siejami su odos jaunatviškumu ir švytėjimu. Tačiau metams bėgant jos elastingumas ir tvirtumas pradeda nykti, tad ne vienas iš mūsų pradeda ieškoti būdų, kaip susigrąžinti iš rankų slystančią jaunystę. Vienas iš būdų – pagerinti savo mitybą ir įtraukti į ją daugiau antioksidantų turinčių produktų.

Visą savaitę Lietuvoje netyla kalbos apie praėjusį penktadienį Kaune vykusias krepšinio rungtynes, kuriose Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas pasiekė pergalę prieš Atėnų „Panathinaikos“ klubą. Visgi, dėmesio centre atsidūrė ne Lietuvos krepšinio klubo pergalė, o skanduotės, skirtos Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Šis įvykis visuomenėje sukėlė diskusijas apie tai, ar toks elgesys yra priimtinas ir kaip jis gali paveikti visuomenę.

Skaičiuojant paskutiniąsias kalendorines rudens dienas ne vienas apsilanko vaistinėse ir pradeda rūpintis savo sveikata. Tad į krepšelius lietuviai krauna būtiniausias prekes, skirtas kovai su peršalimu ir imuniteto stiprinimui. Apie tai, kokios prekės šiuo metu yra paklausiausios, papasakojo „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vaistininkė Toma Gečienė, „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Ieva Sauserytė ir „BENU“ vaistinių tinklo budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Praėjusiais metais buvo pranešta žinia apie Vilniuje dingusią senjorę, o vos prieš porą savaičių ji buvo rasta negyva savo pačios bute. Senjorės kaimyno teigimu, įvairių institucijų atstovai moters bute per jos dingimo laiką lankėsi ne kartą, tačiau jos kūną pavyko aptikti tik valymo įmonės atsiųstiems darbuotojams.

Vakar Lietuvą apskriejo žinia apie Vilniuje, Liepkalnyje ankstyvą rytą nukritusį lėktuvą „Boeing 737“, kuris gabeno siuntas. Aviakatastrofos metu vienas Ispanijos pilietis pilotas žuvo, sužaloti kiti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos pilietis. Šiuo metu yra pradėtas įvykio tyrimas, kuris, kaip pranešama, gali trukti iki metų laiko.

Šiandien Lietuvą supurtė žinia apie ankstyvą rytą netoli Vilniaus oro uosto, Liepkalnyje, nukritusį ir užsiliepsnojusį DHL siuntas gabenusį lėktuvą. Katastrofos metu žuvo vienas Ispanijos pilietis, o dar vienas Lietuvos, vienas Vokietijos ir vienas Ispanijos piliečiai – sužeisti. Ši tragedija sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje apie įvykio poveikį visuomenei bei paskatino sąmokslo teorijų plitimą.

Aukštas cholesterolio lygis – problema, su kuria susiduria dažnas lietuvis. Didžiausias jo keliamas pavojus yra padidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi, yra priemonių, kaip galima padėti sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tai – mitybos pakeitimai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr.

Daugelis žino, kad Švenčionėliuose gyvenanti Simona Jusienė – tikra auksarankė. Moteris per pandemiją laisvalaikiu pradėjo nerti pliušinius žaisliukus, o dabar savo hobį yra pavertusi verslu. Simona atvira – šie žaisliukai užkariauja ne tik vaikų širdis, bet taip pat randa vietą ir suaugusiųjų namuose. Prieš kelis metus visą pasaulį supurtęs pandemijos laikas neapėjo ir Simonos namų. Moteris pasakojo, kad tuo metu buvo užsidariusi namuose su šeima ir ieškojo, ką būtų galima nuveikti.

Rudens sezonu ne vienas iš mūsų skuba aprūpinti savo organizmą reikiamais vitaminais ir mineralais. Ne išimtis ir seleno bei cinko atsargos, kurios būtinos normaliai organizmo veiklai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė sutiko papasakoti apie tai, kuomet organizme gali pradėti trūkti šių medžiagų. Selenas Pradėjus kalbėtis apie vieną iš būtinųjų medžiagų – seleną – I. Sauserytė atskleidė, kad tai – daugeliui organizmo funkcijų svarbus mineralas.

Ne vienas žino, kad druska yra būtina medžiaga mūsų organizmui. Ji padeda išlaikyti skysčių balansą, užtikrina normalų nervų bei raumenų funkcijų veikimą. Visgi, vartojant druskos per daug arba per mažai gali grėsti nemalonumai. Tad svarbu žinoti, koks yra rekomenduojamas druskos kiekis suaugusiam žmogui. Dietistas Mantas Liekis naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, koks yra reikalingas druskos kiekis organizmui bei kas nutinka, kuomet jos vartojama per daug arba per mažai.

25-erių vilnietis Lukas Petrovas pirmiausia gali pasirodyti kaip laimingas ir sėkmingas jaunas vyras, dirbantis asmeniniu treneriu, padedantis žmonėms ne tik kovoti su antsvoriu, bet ir stiprinti savo sveikatą bei gerinti fizinę būklę. Visgi, nedaugelis žino, kad vos prieš kelis metus Lukas pats kovojo su antsvoriu ir sugebėjo per nepilnus metus atsikratyti beveik 60 kilogramų. Šiuo metu Lukas sveria 76 kilogramus ir gali pasigirti dailiu, tvirtu kūnu.

Balta mišrainė – tradicinis ir mylimas lietuvių patiekalas, kurį kiekviena šeimininkė pagal savo firminį receptą ruoš šventiniam stalui. Visgi, nors balta mišrainė užima ypatingą vietą ne tik lietuvių širdyse, bet ir kulinariniame kontekste, ar tikrai yra sveika valgyti šį valgį? Mitybos specialistas Mantas Liekis pasakojo, kad balta mišrainė – nors ir mėgstamas lietuviškas patiekalas, tačiau turi savų niuansų. Pasak jo, visų pirma, tai nėra itin subalansuotas maistas.

Rėmens graužimas – itin nemalonus pojūtis, kurį lydį deginantis skausmas ir rūgšties arba kartumo skonis burnoje. Visgi, ne paslaptis, kad šiuos pojūčius galima prislopinti pasirenkant tinkamą mitybą bei medikamentinį gydymą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroentorologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sutiko papasakoti, kas lemia rėmens graužimą ir atskleidė, kas gali nuo to padėti.

Šiais laikais grožis ir estetika užima svarbią vietą žmonių gyvenime, dėl to daugelis, išvydę senėjimo požymius, skuba pas specialistus. Vieniems pakanka atlikti kelias veido procedūras pas kosmetologus, o kiti varsto estetinės dermatologijos specialistų kabinetų duris ir griebiasi botulino toksino injekcijų.

28-erių šiaulietis Lukas Balsys – aktyvus, linksmas ir darbštus vyras. Jam laimingai gyventi ir savo tikslų siekti netrukdo netgi augimo sutrikimas, lėmęs tai, kad 130 centimetrų ūgį pasiekęs vyras nustojo augti. „Svarbiausia yra nesėdėti ir negalvoti, ką apie tave sakys kiti“, – išmintimi dalijosi Lukas. Pokalbio metu pašnekovas pasidalijo savo istorija ir atskleidė, kas jam padeda išlikti stipriam.

Kaunietę Anželiką Kazlauskienę ne vienas galėtų pavadinti auksaranke, mat moters rankose gimsta tikri veltiniai stebuklai. Anželika jau ne vienus metus iš vilnos kuria tikroviškus žaisliukus, kurie klientams ne tik kelia džiaugsmą, bet ir leidžia įprasminti savo augintinių atminimus. „Žaisliukų kūryba pradėjau užsiimti maždaug prieš 9-erius metus. Taip pat buvo laikas, prieš 5-erius metus, kuomet šiuos žaisliukus ir pardavinėjau.

Atėjus pusryčių metui ne vienas nori greitai pasigaminti maistingo valgio ir skubėti į darbus, tad vienas iš tokių greitų pasirinkimų – kiaušiniai. Nors daugelis mano, kad šis maisto produktas yra itin vertingas ir naudingas, visgi kiti apie jį atsiliepia kaip apie „cholesterolio bombą“. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie kiaušinių naudą ir žalą papasakojo dietistas Mantas Liekis.

Ne paslaptis, kad gydytojo kardiologo darbas – įtemptas, atsakingas ir reikalaujantis nuolatinės koncentracijos. Kiekvieną dieną šios srities gydytojams tenka priimti atsakingus sprendimus gelbstint žmonių gyvybes, tad nieko nuostabaus, kad kardiologai ieško būdų, kaip atsipalaiduoti po darbo, atgauti savo energiją ir jėgas. Apie tai, kaip atrodo gydytojo kardiologo kasdienybė, kokie ritualai prieš darbą ir darbo metu yra svarbūs papasakojo gydytojas kardiologas Arnas Karužas.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmasis sniegas, jis neatbaido aistringų grybautojų. Viena iš jų – Lina – prieš kelias dienas vaikščiojo miške Kauno rajone ir aptiko akį traukiantį vaizdą. Tai – ąžuolyne, neįprastai rato forma išdygę balti grybai. Šis reiškinys sudomino Liną ir ji jo fotografijomis pasidalijo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. Ji pasakojo, kad tokį reginį aptikti buvo netikėta. Apie tai, kodėl grybai auga ratu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.

Vos prieš porą metų atrodė, kad 26-erių kaunietei Miglei Cibulskaitei visas gyvenimas dar tik priešaky. Darbas, mokslai, sūnelio Jono auginimas ir mylimas draugas šalia – pagrindiniai aspektai, iš ko susidėjo Miglės kasdienybė. Visgi, praėjusiais metais moters gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, kuomet Miglė iš medikų išgirdo skaudžią žinią – „jums kraujo vėžys“. Pašnekovė pasakojo, kad tuo metu visos svajonės, šviesios mintys apie ateitį ir planus subliuško.

Skaičiuojant paskutiniojo rudens mėnesio dienas ne vienas laiką leidžia nosinių apsuptyje ir su arbatos puodeliu rankose. Viskas – dėl nusilpusio imuniteto ir lengviau „prikimbančių“ ligų, pasireiškiančių sloga, kosuliu ar gerklės perštėjimu. Šiuo metu ne vienas ieško būdų sustiprinti savo imunitetą, tad su naujienų portalu tv3.lt vertingais pasitarimais pasidalijo „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vaistininkė Toma Gečienė.

Anoreksijos terminas šiais laikais jau yra girdėtas ne vienam. Tai – valgymo sutrikimas, vedantis prie ekstremalaus svorio nukritimo, iškreipto kūno vaizdo ir baimės priaugti numestus kilogramus. Vis dėlto nedaug kas žino, kokius „pragarus“ reikia pereiti, norint įveikti šią ligą. Šis terminas puikiai pažįstamas ir žurnalistei bei vertėjai Rūtai Evelinai Šutinytei, kuri anoreksija susirgo prieš 28-erius metus.

Artėjant žiemos sezonui svarbu pasirūpinti savo organizmu ir aprūpinti jį būtinomis vitaminų atsargomis. Viena iš tokių medžiagų – vitaminas C, kurio trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Apie vitaminą C, jo trūkumo simptomus ir medžiagos šaltinius naujienų portalui tv3.lt papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė. Pasak jos, svarbu aprūpinti savo organizmą reikalingu vitamino C kiekiu, nes tokiu būdu užtikrinama efektyvi jo veikla.

Šiuo metu vis labiau populiarėja įvairios ekologiškos ir tvarios idėjos tiems, kurie statosi svajonių namus. Viena iš jų – moliniai namai, kurie pasižymi natūralumu ir gali užtikrinti sveikesnį gyvenimo būdą. Molėtiškis Taurius Gulbinas tokį namą sau ir žmonai pradėjo statyti dar 2009 metais. Jis pasakojo, kad tuo metu tokie namai dar nebuvo labai populiarūs, tačiau jiedu su žmona ieškojo tvarios namo alternatyvos.

Vos prabėgus rudens atostogoms, į mokyklas sugužėjo visi Lietuvos mokiniai. Ne išimtis ir garsusis Tauragės ketvertukas, kurios, pasimėgavusios laisvomis dienomis, vėl grįžo į mokyklos suolus. Mergaičių mama Lina Strangienė sutiko papasakoti, ką mergaitės veikė per atostogas ir pasidalijo, kaip dabar bėga jų dienos. Keturios sesės – Milena, Lėja, Luknė ir Luka – šiemet skaičiuoja jau aštuntuosius savo metus ir kasdien keliauja į mokyklą.

Imedas Dlugaborskis – aistringas egzotinių augalų augintojas, susikūręs tikrą grožio oazę savo namo aplinkoje, Kauno rajone. Bananmedžiai, japoniniai klevai – tai tik keli iš augalų, kurie auga sodininko priežiūroje. 20 metų – tiek laiko Imedui prireikė norint susikurti tokį vaizdą, kokį galima išvysti dabar. Jis pasakojo, kad prieš visus šiuos metus ieškojo su žmona sklypo užmiestyje, kuriame būtų galima susikurti savo namus.

Ne paslaptis, kad nepailstančiai bėgantys metai palieka savo žymių ant kiekvieno kūno. Pas vienus tai – naujai atsiradusios raukšlelės, pas kitus pakeistos išvaizdos detalės. Laikas neaplenkia ir garsių šalies asmenų – pasidairykite, kaip per 10 metų pasikeitė garsus Lietuvos politikas Gabrielius Landsbergis. Pateikiame jums kadrus, kurie perteikia nuo 2014 metų, kai pradėjo aktyvią politinę karjerą, iki dabar užfiksuotus politiko išvaizdos pokyčius.

Neretai gydytojai praneša apie tai, kad žmonėms vis trūksta organizmui būtinos medžiagos – vitamino D. Šis trūkumas gali turėti rimtų pasekmių organizmui, tad „Eurovaistinės“ vaistinių tinko vaistininkė Elvyra Ramaškienė papasakojo, kokie ženklai signalizuoja šio vitamino trūkumą ir kaip jo gauti. „Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Jis padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą, stiprina imuniteto sistemą, palaiko normalų raumenų funkcionalumą“, – pokalbį pradėjo specialistė.

Ne vienam iš mūsų smalsu pavartyti senas savo nuotraukas ir pažvelgti, kaip keitėmės bėgant metams. Laikas neaplenkia nė vieno – pasižvalgykite po išskirtinius kadrus, kuriuose užfiksuoti Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pokyčiai. Įvertinkite patys, kaip stipriai pasikeitė žymi Lietuvos politikė ir ekonomistė nuo 2009 iki 2024 metų.

Venų varikozė – tai dažnai pasitaikanti kraujagyslių liga, kurios metu padidėjusios, išsiplėtusios ir išvagotos venos daugiausia išsidėsto kojų zonoje. Ši būklė gali lemti ne tik estetinę problemą, bet ir sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip skausmas, sunkumo jausmas ar patinimas. Apie tai, kaip atpažinti venų varikozę ir kas gali nutikti jos negydant Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laidoje papasakojo kraujagyslių chirurgas, daktaras Arminas Skrebūnas.