Justina Poškevičiūtė / geopolitika.lt

Moterų teisė balsuoti, juodaodžių JAV piliečių pilietinis judėjimas, apartheido pabaiga Pietų Afrikos Respublikoje ir kiti skaudūs pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad žmogaus teisių ir teisinės lygybės klausimai dažnai istorijoje traktuojami kaip nuomonės dalykai, kol tos teisės nėra išsikovojamos. Taip vieną paradigmą pakeičia kita, liberalesnė ir humaniškesnė.

Garsiausi pasaulio atletai, daugybė fejerverkų ir spalvų: taip praeitą savaitę prasidėjo olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (Rio 2016), į kurias daugiau nei porą savaičių bus nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Kiekvienų žaidynių atidarymo ceremonija neabejotinai yra įspūdingas fasadas, akiai malonus reginys. Vis dėlto Brazilijoje po tuo fasadu slepiasi kaip niekad daug problemų.

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims.

Kai regioną ištinka stichinė nelaimė, tam tikrų išteklių trūkumas įvardijamas kaip tiesioginė tos nelaimės pasekmė. O kaip įvardijami politiniai sprendimai ir žmonių veikla, prisidedantys prie įvairių gamtinių nelaimių dažnėjimo? Ir ar, tarkime, vandens trūkumas tam tikruose regionuose visada yra gamtinė problema? Atsakyti į šiuos bendrus ir konkretesnius klausimus gali padėti politinė ekologija – tarpdisciplininė sritis, jungianti antropologijos, sociologijos, miškininkystės, aplinkosaugos, pol...

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

 Daugelio demokratiškų valstybių lyderių reitingai svyruoja ir ne visada siekia 50 procentų, o dabartinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso jau ne vienus metus laikosi itin aukšti – šių metų vasarį siekė 76 procentus. Skurdžiausios Pietų Amerikos šalies lyderis jau beveik dešimt metų bando atsikratyti šitokio šalies titulo.

 Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės.

Apie 6,2 milijono puslapių dokumentų, nuotraukų ir kitokių CŽV duomenų – tiek informacijos išanalizavęs specialus JAV Senato komitetas 2014-ųjų gruodį paskelbė savo darbo ataskaitą. Komitetas buvo sukurtas tam, kad įvertintų vadinamųjų CŽV sugriežtintų tardymo metodų programą ir kaip ji veikė 2002–2007 metais. Dėl to, ką apie CŽV darbą ir JAV užsienio politiką atskleidė ši ataskaita, užvirė diskusijos tiek pačiose JAV, tiek už jų ribų.

Sausio 10-ąją Nigerijos Maidugurio miesto turguje nugriaudėjo sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 gyvybių ir sužeidęs dešimtis žmonių. Be to, kad šis incidentas savaime yra didžiulė tragedija, grotesko jam prideda tai, jog turguje islamistų grupės „Boko Haram“ susisprogdinti buvo priversta maža mergaitė. Nors vaikų-karių fenomenas pasaulyje žinomas jau ne vieną dešimtmetį, vaikų kaip gyvų bombų naudojimas žiniasklaidos jau pavadintas žemiausiu ekstremistų grupuotės nuopuoliu.

Prasidėję nedideliame JAV Misūrio valstijos miestelyje Fergusone, protestai greitai išplito visoje šalyje. Štai gruodžio 13-ąją tūkstantinės protestuotojų minios patraukė į Niujorko, Vašingtono, Bostono bei kitų miestų gatves.

 „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) grupuotės vykdomi miestų ir gyvenviečių užgrobimai centriniame Irake bei Sirijoje ir toliau pribloškia savo brutalumu. Žudomi tiek religinių mažumų atstovai, tiek ILIV besipriešinantys miestų gyventojai, tiek humanitarinę pagalbą regionui teikiantys tarptautinių organizacijų darbuotojai. ILIV iškilimas taip pat prisidėjo ir prie jau ir iki tol buvusios tragiškos humanitarinės krizės regione bei prie vienos didžiausių šių laikų pabėgėlių krizės.

 1,6 milijardo JAV dolerių vietoj prašytų 14,7 milijardo: šitiek Pasaulio banko Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras paskyrė Venesuelos vyriausybei išmokėti naftos milžinei „ExxonMobil“ šių metų spalį. Kas gi įžiebė šį teismo ieškinį prieš Venesuelą? Įdomu apžvelgti ne tik patį teismo atvejį, bet ir kaip jis siejasi su platesniais debatais apie „ExxonMobil“ bei kitų naftos korporacijų veiklą įvairiose šalyse, ją supančiais nusikaltimais ir politinės atskaitomybės stoka.

 Spalį Kaire susirinkę tarptautinės bendruomenės atstovai – Norvegija, JAV, Kataras, kitos šalys ir Europos Sąjunga – pažadėjo skirti net 5,4 milijardo JAV dolerių Gazos Ruožui atstatyti. Šių metų vasarą Izraelio vykdyta operacija „Apsauginė riba“ (Protective edge) ir taip prastą Gazos Ruožo infrastruktūrą dar labiau suniokojo, taip pat žuvo per 2000 žmonių.

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius.

 Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį.

 „Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą.

Pasaulio akiratyje atsidūrus „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) kovotojams, vis dažniau girdėti ir apie Irako kurdų vaidmenį šiame konflikte. Kas gi tie kurdai, kur plyti Kurdistanas, kokia Irako Kurdistano istorija ir ką ILIV atakos gali reikšti jo tolimesnei geopolitinei situacijai – tai daug svarbių klausimų, į kuriuos šių dienų kontekste pasigilinti įdomu ir naudinga.

 2011-aisiais vienas iš pasaulinės statistikos rodiklių sulaukė itin daug dėmesio: planetos gyventojų skaičius pasiekė septynis milijardus. Pasiekęs šešis milijardus tik 1998-aisiais, šis skaičius, prognozuojama, ir toliau didės. Nenuostabu, kad jau ne vienus metus kalbama apie vadinamąjį žmonių perteklių – situaciją, kai gyventojų skaičius viršija planetos pajėgumą tiek gyventojų išmaitinti.

Ant Gazos Ruožo gyventojų nuo liepos pradžios krenta bombos: prasidėjus Izraelio vykdomai operacijai „Apsauginė riba“ (angl. Protective edge), žuvusių palestiniečių skaičius jau viršijo 700, sužeistų – 4000. Izraelis teigia, kad taip norima sustabdyti Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ į jo teritoriją leidžiamas raketas, kurios iki šiol Izraelyje sužeidė dešimt žmonių ir vieną užmušė.

Birželio pabaigoje, po kelių savaičių įtemptų susirėmimų šiaurės Irake, „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV, angl. Islamic State of Iraq and al-Sham, ISIS) grupuotė paskelbė įkurianti Islamo kalifatą. Anot ILIV pareiškimo, kalifatas driekiasi per šiaurinę Siriją ir dalį šiaurės Irako, o jo kalifu paskelbtas grupuotės lyderis Abu Bakras al Baghdadi.

 Brazilija ruošiasi turistų antplūdžiui: artėja pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais Rio de Žaneire vyks ir vasaros olimpinės žaidynės. Ekonominė Pietų Amerikos milžinė stiprina savo statusą ir ruošiasi pasauliui pristatyti save kaip greitai augančią, stabilią demokratiją, vertą investicijų. Ir nors šitoks Brazilijos formuojamas įvaizdis nėra visiškai klaidingas, vis dėlto tai – tik viena medalio pusė.

Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę.

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

 Nepilotuojamais lėktuvais (angl. unmanned aerial vehicle) jau ne vienus metus vykdomos JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Afrikoje. Nors technologinės naujovės karo pramonėje turbūt žavi ne vieną, nepilotuojamų lėktuvų naudojimas ir su jais susijusios operacijos kelia nemažai klausimų, ir būtinybė į juos atsakyti metams bėgant neblėsta.

Besitęsiant Sirijos pilietiniam karui, tęsiasi ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar abiejų – imtis tarptautinei bendruomenei ar jos pavieniams nariams. Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų.