Gytis Janišius / geopolitika.lt

Visoje Italijoje kalbama viena kalba, dominuoja viena religija, gyvena viena tauta, tačiau skirtumai išlieka dideli. Nuo pat šalies susivienijimo 1861 metais teritoriją galima dalyti į dvi dalis – Šiaurės Italiją ir centrines sritis bei Pietų Italiją. Šiauriečiai turtingi, pietiečiai ne. 2009 m. finansų krizė labai skaudžiai smogė Pietų Italijai, skirtumai dar labiau padidėjo, todėl politikai vėl bando skatinti pietiečių gerovės spurtą.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

 Šešiasdešimt valstybių, trilijonai investuojamų dolerių, 4,4 milijardo žmonių ir 40 proc. viso pasaulio ūkio – tai platforma startuolio, kuris turėtų pakeisti pasaulio ekonomiką. Atrodytų, nerealu ir neįgyvendinama, tačiau kai to imasi Kinija, o idėją asmeniškai globoja prezidentas Xi Jinpingas, tai gali tapti didžiausiu pasaulio istorijoje ekonominiu projektu. „Diržas ir kelias“ 2013 m. Kinijos prezidentas paskelbė apie atkuriamą Šilko kelią, kuris turi vėl sujungti Kiniją su Europa.

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Sausiausias periodas per 900 metų Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai teigia, kad iš Rytų Europos išvykę žmonės kuria didelę pridėtinę vertę juos priimančiose šalyse, bet labai pagilina ekonomines, socialines ir demografines problemas savo tėvynėse. Tai kaina, kurią moka Rytai, apsisprendę kurti bendrą ir vieningą Europą su turtingesniais Vakarais. Iš Rytų Europos išvyko 20 mln.

Analizuojant „Brexit“ priežastis bei pasekmes ir diskutuojant apie jas, daugiausia dėmesio skiriama imigrantams, o šešėlyje lieka dar vienas svarus argumentas, kuris svarbus britams jau nuo šeimos ir mokyklos suolo. Britų imperija beveik šimtą metų buvo didžiausia ir svarbiausia Vakarų pasaulio imperija, jos žmonės įprato visą pasaulį vertinti britocentriškai, todėl dabar jiems sunku suvokti, kad žaidimo taisyklės pasikeitė, o Jungtinės Karalystės ekonomika sudaro vos 4 proc. pasaulio ūkio.

Dauguma Rytų Europos šalių gali pasigirti gausiomis išeivių bendruomenėmis užsienyje, bet Albanija šioje srityje išskirtinė valstybė. Emigracija iš šalies prasidėjo dar XV amžiuje ir neslūgsta iki šiol, tačiau per pasaulį nusiritus finansų krizei 2009 m. šalį užplūdo nematytas reiškinys – grįžtantys išeiviai. Emigracijos istorija Erelių šalyje, arba Škiperijoje, kaip Albaniją vadina vietos gyventojai, daug amžių buvo neramu.

2008 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje daugiau nei pusė visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Urbanizacijos procesas nesustabdomas ir vyksta visuose žemynuose. Miestų įtaka politikai ir ekonomikai vis didėja, o valstybės tampa tik miestų sąjungomis. Pasaulis grįžta prie panašios santvarkos, kokia buvo antikinės Graikijos laikais. Miestų daugėja ir jie auga Vis daugiau žmonių iš kaimo vietovių persikelia į miestus.

Geriausių vokiečių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą. Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.

Centrinės ir Rytų Europos valstybių nuo Talino iki Sofijos ekonomikos auga ir vejasi tradiciškai turtingesnius Vakarus, tačiau ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Buvusi Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir yra pasakiusi, kad Izraelis neturi draugų – „visas pasaulis prieš mus“, tačiau tai tik skambūs žodžiai. Izraelis visada rėmėsi JAV palaikymu, tačiau prezidentaujant Barackui Obamai santykiai smarkiai atvėso. Jeruzalės politikai ėmėsi aktyviai ieškoti, iš ko dar galėtų sulaukti paramos. Su B. Obama susitarti nepavyksta Su Izraelio strategine partnere JAV santykiai visada buvo geri, nors ir banguoti.

Iš Islandijos Lietuvą pasiekia supaprastintos žinios, kad salos gyventojai apsisprendė nestoti į Europos Sąjungą, tačiau toliau palaikys draugiškus kaimyninius ryšius. Vis dėlto situacija Reikjavike nėra tokia aiški ir paprasta. Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos apylygės, svarbiausios partijos ir politikai turi skirtingas nuomones, todėl sprendimas stabdyti derybas su Briuseliu labai greitai gali būti pakeistas.

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.