Česlovas Iškauskas

Atomas paranojos apimtųjų rankose

Gal mūsų likimus lemiančios žvaigždės kaltos, gal į niūrųjį metą brendanti gamta taip sutvarkė, tačiau seniai pastebėta, kad rugpjūtis – tai ne tik persilaužimo Visatoje metas, bet ir didžiųjų kataklizmų, karų, pavojingų sąmokslų, tragedijų periodas. Kaip aiškina žinynai, lotyniškas šio mėnesio pavadinimas buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augusto garbei. Jis įsakė rugpjūčiui duoti tiek dienų, kiek liepai davė Antikos užkariautojas Julius Cezaris, mirus Egipto karalienei Cleopatrai VII-ajai.

(1)

Komentarai ir analizė 2012-08-20

Kipro paradoksai: pirmininkavimas ES ir šalies bankroto grėsmė

Kipras – ši nemaža Viduržemio jūros sala, dar vadinama kryžkele tarp Rytų ir Vakarų – paskui Graikiją taip pat paniro į ekonomikos krizę. Paradoksalu, kad nuo liepos 1 d. ši milijono gyventojų neturtinti suskaldyta šalis pirmą kartą stojo prie ES Tarybos vairo.

(4)

Komentarai ir analizė 2012-07-10

Samantha Smith – geros valios ambasadorė

Vyresnieji prisimena tuos niūrius Šaltojo karo laikus, kai, Kremliaus teigimu, Sovietų Sąjunga kone vienintelė kovojo už taiką ir nusiginklavimą, o Vakarų imperialistai ir pirmiausia JAV didino įtempimą ir grasino branduoliniu ginklu. Šios propagandinės formuluotės gerai pažįstamos, nes anuomet teko dirbti toje sovietinėje visuomenės informavimo sistemoje. Bet tuomet buvo ir šviesulių.

(5)

Dienos kronika 2012-07-02

A. Lukašenka – į egzotišką turnė

Dėl vis griežtinamų ES ir kitų šalių sankcijų Baltarusijos režimui valstybės lyderis Aliaksandras Lukašenka bei jo aplinka negali vykti į šias valstybes, todėl sekmadienį prasidėjusiai kelionei jis pasirinko tolimuosius savo draugus – Venesuelos ir Kubos vadovus Hugą Chavezą bei Raulį Castro. Tiesa, trečiąja Lotynų Amerikos šalimi jis buvo pasirinkęs ir Ekvadorą, tačiau vėlesniuose Minsko pranešimuose ši šalis vizito maršrute jau nebuvo akcentuojama. Kuba – ir A. Lukašenkos meilė.

(7)

Dienos kronika 2012-06-25

Graikija sužadino viltis: sportas, politika, ekonomika...

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

(4)

Dienos kronika 2012-06-20

M. Kolerovas – juodųjų technologijų meistras

Neigti, kad kaimyninės valstybės nekelia grėsmės Baltijos šalims, stiprindamos savo propagandinį spaudimą, reiškia, nematyti realios situacijos ir užmerkti akis prieš naujai besiklostančią geopolitinę erdvę regione. Faktų, patvirtinančių, kad būtent Rusija ir toliau vykdo informacinį karą prieš „artimąjį užsienį“, daugiau negu reikia, bent jau pasklaidžius naujienų agentūros „Regnum“ pateikiamą informaciją.

(4)

Dienos kronika 2012-06-13

V. Putinas Baltarusijoje: meduolis ir botagas

Rusijos ir ES viršūnių susitikimu gimtajame Sankt Peterburge baigėsi trečiąkart Rusijos prezidento V.Putino turnė po Europos šalis. Dabar jis jau pasuko į Kiniją, kur birželio 6-7 d. numatytas Šanchajaus sandraugos organizacijos viršūnių susitikimas, o grįždamas aplankys Uzbekistaną bei Kazachstaną – šias dvi autoritarines Vidurio Azijos valstybes, o Astanoje Rusijos prezidentas atšvęs draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Kazachstanu 20-ąsias metines.

(2)

Komentarai ir analizė 2012-06-05

Lietuva NATO imasi lyderio vaidmens

Galima įvairiai vertinti pasibaigusį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje. Vieni jį vadina šokinėjimu nuo vienos problemos prie kitos ir lygina jį prieš tai Kemp Devide pasibaigusiu nerezultatyviu G8 šalių forumu, kiti gi įvardina esminius Aljanso sprendimus, turėsiančius reikšmę saugumui ne tik Europoje, bet ir toli už jos ribų. Atskiras vertinimas dėl NATO garantijų Baltijos šalims, bet apie tai – kita kalba.

(7)

Komentarai ir analizė 2012-05-23

J. Tymošenko likimas reiškia ir Ukrainos ateitį

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

(5)

Dienos kronika 2012-05-16

Kairėjanti Prancūzija: ar socialistas revizuos Europą?

Prancūzija pasuko į kairę. Taip apžvalgininkai – vieni su nuogąstavimo gaidele, kiti vildamiesi ryškių socialinių pokyčių – apibūdina socialistų kandidato Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture. Tiesa, atotrūkis nuo dešiniojo centristo Nicolas Sarkozy buvo tik kiek didesnis kaip 3 proc.

(1)

Komentarai ir analizė 2012-05-09

Sankcijos Baltarusijai – Lietuvos nacionalinė katastrofa?

Daugiau kaip prieš mėnesį įvestos papildomos ES sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui, vienų nuomone, yra būtina priemonė represijoms Baltarusijoje pažaboti, kitų manymu – visiškai neveiksmingas Vakarų žingsnis siekiant priversti diktatorių sušvelninti opozicijos persekiojimą, paleisti iš kalėjimų politinius kalinius ir kitus jo oponentus.

(5)

Dienos kronika 2012-04-25

Penkeri metai be B. Jelcino

Rašyti apie žmogų, kai jo jau penkeri metai nebėra, – nedėkingas užsiėmimas. Juo labiau – apie Borisą Jelciną, kuris iki pat savo mirties 2007-ųjų balandžio 23-iąją nugyveno spalvingą, prieštaringą ir reikšmingą visai SSRS ir Rusijai 76 metus ir beveik tris mėnesius trukusį gyvenimą. Dar sunkiau suprasti, kodėl naujojo tūkstantmečio išvakarėse savo postą jis užleido visiškai kitokios gyvenimiškos patirties ir proto sanklodos politikui.

(3)

Komentarai ir analizė 2012-04-18

Armėnija blaškosi ant karo ir skurdo ribos

Nedidukė Armėnija (teritorija daugiau nei du kartus mažesnė už Lietuvos, gyventojų apie 3 mln., o 5 mln. armėnų gyvena už šalies ribų) gali didžiuotis nebent kaip viena iš seniausių pasaulio civilizacijų, tačiau jos geopolitinis išsidėstymas kelia prieštaringus vertinimus ir baimes. Įsispraudusi tarp probleminių valstybių – Irano, Gruzijos, Turkijos, Azerbaidžano – ji nerimauja dėl savo išlikimo, dėl abejotinų ateities perspektyvų. Tarp iki dantų ginkluotų kaimynų.

(14)

2012-04-04

Lietuva ir NATO: vilčių ir abejonių kelias

Tiesą sakant, šis straipsnis patektų į proginių rašinių kategoriją – kovo 29 d. sukanka aštuoneri metai, kai Lietuva įstojo į NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jei ne keletas narystės aspektų, kurie ir šiandien verčia diskutuoti, aiškinti ir aiškintis, abejoti ir prognozuoti. Ilgas kelias į saugumą Pradžiai priminsiu keletą tarpinių pagrindinių stotelių kelyje į Aljansą.

(3)

Dienos kronika 2012-03-28

Kremliaus viliotinis Lietuvai skamba vis garsiau

Kai kam buvusių sovietinių respublikų gražinimas į SSRS orbitą atrodo juokingas, absurdiškas ir nerealus. Iš šios idėjos dažnai pasišaipoma, o apie ją užsimenantys autoriai pravardžiuojami „rusofobais“ ar net Amerikos agentais, siekiančiais komplikuoti Lietuvos ir Rusijos santykius. Būtų juokinga, jei nebūtų rimta. Kremliaus sirenos tebevilioja.

(6)

Komentarai ir analizė 2012-03-27

Maskva Kijevo ašaromis netiki

Šiaip jau apibendrinti kovo 19–20 d. vykusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus darbo vizito į Maskvą rezultatus galbūt per anksti, tačiau apžvalgininkai iš anksto spėjo, kad daug iš to vizito laukti neverta.

(1)

2012-03-21

Grybų karas

Kaip staigiai prasidėjo valdžios krizės „paūmėjimas“, taip netikėtai ir baigės: vidaus reikalų ministras R.Palaitis, pašokdinęs visą Lietuvą, staiga sutiko atsistatydinti.

(6)

Komentarai ir analizė 2012-03-20

Kiek nacionalizmo reikia Lietuvai?

Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas.

(12)

Komentarai ir analizė 2012-03-14

Kovo 11-oji ir V. Putinas: ar karinga retorika virs grėsme?

Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.

(11)

Dienos kronika 2012-03-07

Latvijos testas: ar išmoksime pamoką?

Kad vasario 18-ąją Latvijoje vykusiame referendume pavyks pritarti Konstitucijos pataisoms rusų kalbą padaryti antrąja valstybine kalba, nesitikėjo nė šio plebiscito organizatoriai. Ir iš tiesų, daugiau kaip 75 proc.

(7)

Dienos kronika 2012-02-23

Naujoji pasaulinė tvarka: kur joje mūsų vieta?

Sakykite: jums nenusibodo visokios buvusios ir esamos sąjungos – SSRS, Europos Sąjunga, Eurazijos sąjunga, federalistų sąjunga ir t.t., įvairūs blokai, aljansai, organizacijos, fondai – NATO, Varšuvos sutarties organizacija, TVF ir PB, JTO, PPO ir pan.? Suprantu, kad tokiu atveju kalbame apie visišką nepriklausomybę, kokios nebūna. Kita vertus, dabartinė pasaulinė struktūra netobula.

(11)

Dienos kronika 2012-02-21

Visa Pietų Osetija pateko į komos būseną

Mažytėje Kaukazo respublikoje Pietų Osetijoje verda dideli įvykiai. Apie juos išsamiai rašė Geopolitika.lt iškart po prezidento rinkimų lapkritį (http://www.geopolitika.lt/?artc=5062) ir gruodžio pabaigoje (http://www.geopolitika.lt/?artc=5098). Per šiuos tris mėnesius nuo Gruzijos atsiskyrusiame krašte padėtis tik kaito. Prezidente pasiskelbusi 62 m. pedagogė, buvusi švietimo ministrė Ala Džiojeva tapo šios skandalingos politinės suirutės ašimi.

(1)

2012-02-15

Kodėl Rusija saugoja Sirijos režimą?

Nuo Afrikos vakarinės Atlanto pakrantės atsiritusi arabiškų revoliucijų banga pasiekė kitą kraštinį tašką – Siriją: joje štai jau beveik metus netyla pilietinio karo kanonados. Prezidento Basharo Assado režimas bando žiauriai numalšinti jo valdymu nepatenkintų šalies žmonių protestus ir nesileidžia į jokias derybas dėl pasitraukimo. Padėtis Sirijoje tapo nauju nesantaikos akmeniu, dar labiau komplikuojančiu Vakarų santykius su Rusija ir Kinija.

(14)

2012-02-08

Protestų metas Rusijoje: kodėl opozicija vangi?

Rašant apie taip vangiai besiplėtojantį opozicinį pakilimą Rusijoje, prisimenamos kadaise K. Donelaičio „Metuose“ išdėstytos eilutės apie rudens darbus: „ <...> Ratas ant ašies girgždėdamas sukasi sunkiai“. Iš tiesų, tik chaotiškas protesto sujudimas iškart po Dūmos rinkimų gruodžio 4-ąją leidžia pajusti, kad Rusijoje bręsta galinga revoliucija, nukreipta prieš valdžios monolitą, kuris negerbia nei rinkėjų, nei pasaulio viešosios nuomonės, kuris be atodairos pasiskiria sau postus ir į purv...

(10)

2012-02-01

Visagino AE statyba be lenkų: ar gyvuos amžiaus projektas?

Kad ir kaip vertintum Lietuvos ir Lenkijos santykius, kad ir kokias viltis puoselėtum susitarti švietimo, tautinių mažumų santarvės srityse, naujas Varšuvos akibrokštas Vilniui negali nestebinti. Gruodžio 9 d. Lenkijos energetikos koncernas „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) paskelbė stabdąs dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projekte. Apžvalgininkai tai vertina kaip dar vieną „blogai kvepiančią“ kalėdinę dovanėlę savo istoriniam partneriui – Lietuvai.

(3)

2012-01-12

Vengrija – silpnoji Europos Sąjungos grandis?

Pirmosiomis sausio dienomis Budapeštas, į kurio gatves išėjo apie 100 tūkst. žmonių, labiau priminė ne naujametiniam fejerverkui susirinkusią minią, o gražuolį miestą, apimtą neramumų, siautėjusių šalyje revoliuciniais 1956-aisiais. Tiesa, dabar juos sukėlė ne sovietiniai agresoriai, o vietiniai politikai.

(1)

2012-01-11

„Baltijos tigrės“ po 20 metų: ar Rusija tiesia pagalbos ranką?

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono – vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo, iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

(11)

2012-01-04

Rusijoje artėjant naujiems rinkimams: kompanija vis įdomesnė

Politinis gyvenimas Rusijoje tampa įdomus ne tik politikams, valdžios žmonėms, bet ir analitikams bei apžvalgininkams. Atrodo, laikotarpis tarp rinkimų atneš dar nemažai staigmenų, tokių kaip netikėtų kandidatų į prezidentus apsireiškimai. Antai kovo 4 d. įvyksiančiuose rinkimuose norą dalyvauti pareiškė ir skandalingasis oligarchas Michailas Prochorovas.Pirmiausia – trumpos žinios apie šį verslininką. Gimė jis 1965 m. gegužės 3 d. Maskvoje. Protėviai iš tėvo pusės – nuskurdę buožės.

(2)

2011-12-14

Konfliktas Pietų Osetijoje: ar greitai ištirps „sniego revoliucija“?

Pietų Osetija, po Rusijos karo Kaukaze pasiskelbusi nepriklausoma nuo Gruzijos respublika Rusijos sudėtyje, vėl politinių intrigų šešėlyje. Intrigą sukėlė du prezidento rinkimų turai, kuriuose varžėsi opozicijos ir dabartinio vadovo Eduardo Kokoitos atstovai – Ala Džiojeva ir valdančiosios Vienybės partijos lyderis Anatolijus Bibilovas. Neramios nugalėtojos dienos Po lapkričio 13 d. vykusio pirmojo rinkimų turo paaiškėjo du pagrindiniai varžovai. A. Džiojeva jame gavo 25,37 proc.

2011-12-07

Sankcijos Sirijai ir Iranui: kas išloš?

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

(2)

2011-11-30

„Iskander“ užkariauja vis didesnes teritorijas

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus. Žaidimas branduoline ugnimi Šį kartą atėjo bauginimo metas.

2011-11-23

Maskvos ir Dušanbės konfliktas: kenčia migrantai

Maskva vis su kuo nors kyla į kovą. Nuo pat karo Kaukaze pradžios ji stimuliavo „čečėnofobiją“ – iš centrinių Rusijos rajonų vaikė „lic kavkazskoj nacionalnosti“ („Kaukazo tautų asmenis“), o dabar šis ksenofobijos taikiklis atsisuko prieš tadžikus. Konfliktą įžiebė Dušanbė Dingstis pradėti vyti šios Vidurio Azijos šalies, prigludusios prie neramaus Afganistano, piliečius, atvykusius uždarbiauti į Rusiją, atsirado po vieno skandalingo įvykio.

2011-11-16

Ar sublizgės mūsų futbolas Grozne?

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kovą pasikvietęs draugiškoms rungtynėms Brazilijos futbolo veteranų rinktinę, spalio 5-ąją su pasaulio „žvaigždėmis" atšventęs savo 35-ąjį gimtadienį, vėl sumanė surengti pompastišką sporto šventę. Šį kartą jis suteikė garbę antrajai Lietuvos futbolo rinktinei. Kas už to slypi? Į tokią akibrokštus mėgstančio Čečėnijos lyderio iniciatyvą galima žvelgti su šypsena ir visai rimtai.

(4)

Dienos kronika 2011-11-09

Rytų partnerystė: kodėl trypčiojama vietoje?

Tuo metu, kai Rusijos premjeras V. Putinas pasuko į Kiniją, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, ir ragina sukurti Eurazijos sąjungą, kai kam primenančią SSRS, kita beveik trejus metus egzistuojanti iniciatyva, atrodo, blėsta. Tai parodė Varšuvoje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (RPP) dalyvaujančių šalių vadovų susitikimas, iš kurio demonstratyviai pasitraukė Baltarusijos delegacija.

(2)

2011-10-12

Ar M. Prochorovo laukia M. Chodorkovskio likimas?

Buvęs naftos giganto „Jukos“ vadovas, vienas didžiausių Rusijos oligarchų Michailas Chodorkovskis nevengia politikuoti ir kalėjime. Štai ir dabar, atsakydamas į kelias dešimtis britų naujienų agentūros „Reuters“ pateiktų klausimų, naftos magnatas skaudžiai įgnyba didžiausiam savo politiniam priešininkui premjerui Vladimirui Putinui.

(4)

2011-09-21

Karinės varžybos persikelia į Arktį

Kažin ar kam kilo abejonių, kad penkios ar šešios valstybės, kurių teritorija betarpiškai ribojasi su Arkties vandenynu, kada nors į jo turtus pareikš ne tik ekonomines, bet ir karines pretenzijas. Lyg ir logiška: kaip kitaip apginsi savo interesus šiame šalčiausiame Žemės rutulio kampelyje, jei ne karine jėga... Šiuo metu ypač suaktyvėjo Rusija.

(2)

2011-07-07

Kaip skaldomas Kaukazas?

Kaukazas – šis nuo neatmenamų laikų kunkuliuojantis regionas – vis labiau tampa tarptautinio susidomėjimo objektu. Nepavykstant sumažinti Rusijos įtakos jame, vis labiau eskaluojama idėja įkurti naują darinį – vadinamąsias Kaukazo jungtines valstijas. Politikos apžvalgininkas pasekė šio sumanymo istorines ištakas. Pravartu priminti, kad istorijos tėkmėje egzistavo trys sumanymai.

(5)

2011-04-27

Suomiai pasirinko „Tikruosius suomius“: posūkis į dešinę

Visuotiniai rinkimai į Suomijos parlamentą pastūmėjo šią šalį į dešinę. Taip apžvalgininkai apibendrina sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatus: konservatyvi Nacionalinė koalicija 200 vietų parlamente gauna 44 mandatus, o anksčiau mažai kam žinoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“ tik trimis mandatais nusileidžia valdžioje buvusiems socialdemokratams, turėsiantiems 42 vietas. Centristai su savo vadove, pernai birželį paskirta premjere Mari Kiviniemi prarado 16 vietų.

2011-04-20

Teroro aktas Minske: ramybės bastionas byra?

Ko gero, terorizmas sunkiausiai pasiduoda vertinimams, išvadoms, apibendrinimams. Nėra vienodo teroro akto, dažnai už jį niekas neprisiima atsakomybės, trikdo ir informacijos stoka. Ir vis dėlto išpuolis Minsko metro perša kai kuriuos, tiesa, prieštaringus vertinimus. Politikos apžvalgininko pastabos. Net ne eksperto iš Baltarusijos „kagėbė“ ar atvykusio į Minską Rusijos FST pareigūno akimis žiūrint, akivaizdžios dvi balandžio 11–osios pavakare įvykdyto išpuolio aplinkybės.

(2)

2011-04-17

Kazachstanas: Nursultanas Nazarbajevas – „švelnusis“ diktatorius

Balandžio 3 d. Kazachstano rinkėjai priešlaikiniuose rinkimuose rinks savo šalies prezidentą. Beveik niekas neabejoja, kad juo vėl taps Nursultanas Nazarbajevas, vadinamas „švelniuoju “ diktatoriumi. Politikos apžvalgininkas aptaria šį fenomeną.

(1)

2011-04-02

NATO klimpsta į balą Libijoje?

Likus savaitei iki NATO įkūrimo 62-ųjų metinių ir kelioms dienoms iki Lietuvos įstojimo į ją 7-ųjų metinių, Aljansas nutarė jas pažymėti nauju iššūkiu: nuo pirmadienio jis perėmė vadovavimą karinei operacijai Libijoje. JAV vadovaujamos tarptautinės pajėgos užtikrino kovo 17-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos paskelbtą neskraidymo zoną, tačiau dabar operacija prieš Muammarą Gaddafį išsiplėtė, ir NATO misija tampa sudėtingesnė.

(2)

2011-04-01

Ar Fukušima taps Černobyliu-2?

Žinoma, Fukušimos reaktorius saugesnis. Bent jau todėl, kad jis turi keletą saugumo lygių, kurių, pavyzdžiui, išorinio kevalo, neturėjo Černobylio jėgainė. Scanpix nuotrauka Kai pas mus buvo švenčiama Kovo 11-oji, Japoniją sudrebino tragedija: po jūroje įvykusio maždaug devynių balų žemės drebėjimo kilo didžiulė cunamio banga, kuri nušlavė nuo žemės paviršiaus ištisas gyvenvietes, pastatus, automobilius, laivus, lėktuvus ir, žinoma, žmones.

(4)

2011-03-18

1831 m. sukilimas: lenkų ir lietuvių vienybės nostalgija

Nuklyskime į tolimuosius 1831-uosius, kai antrą kartą po Žalgirio mūšio, po LDK ir ATR pergalingų šimtmečių lenkų ir lietuvių sukilėliai parodė vienybės jėgą. Tiesa, sukilimas prieš carinę patvaldystę buvo žiauriai numalšintas, o nuo to laiko tarp Lietuvos ir Lenkijos tvyro įtarumo atmosfera.

(20)

2011-03-13

Diktatoriai šokdina pasaulio ekonomiką?

Per visą Šiaurės Afriką iki Arabijos pusiasalio nesulaikomai ritasi revoliucijų banga. Kaip įprasta, ji nešasi smurto, prievartos, žudynių sąšlavyną, kad dažnai sunku atskirti, kur prasideda ir kur baigiasi teisėti žmonių reikalavimai, socialiniai bei politiniai protestai, kur šitų neramumų geopolitinės ribos. Politikos apžvalgininkas bando atskleisti keletą šių revoliucijų aspektų ir jų padarinių.

(2)

2011-02-28

Kada įžengsime į Marsą?

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

2011-02-19

Miuncheno įvaizdis: nuo vienuolių iki agresijos

Ko gero, išskyrus Berlyną, labiau „politizuoto“ Vokietijos miesto už Miuncheną nerasime. Bavarijos sostinės pavadinimas kilęs nuo nekalto „munich“ – „vienuolis“, nes čia VIII a. buvo pastatytas Teherno vienuolynas, kuris XII a. buvo apjuostas siena, ir tik 1507 m. miestas tapo Bavarijos centru. Taip Miunchenas prarado atsiskyrėlio miesto bruožą ir naujaisiais amžiais į Europos gyvenimą išsiveržė su baisia imperine ir nacistine jėga.

(2)

2011-02-07

B. Jelcinas: už ką jį gerbiame ir garbiname?

Borisui Nikolajevičiui Jelcinui vasario 1 d. būtų sukakę 80. Tačiau jis mirė 2007-ųjų balandžio 23-iąją – dvi savaitės po to, kai grįžo iš poilsinės kelionės po Jordaniją, kur maudėsi Mirties jūroje, ir po Izraelį, kur aplankė Kristaus maudynių vietą Jordano upėje. Ši paskutinė B.Jelcino kelionė po šventas vietas buvo tarsi apsivalymas ir nuodėmių atleidimas.

(13)

Komentarai ir analizė 2011-01-30

Kodėl islamas toks radikalus?

Stebuklinga ta kalendorinių metų pabaiga – gruodis. Jo gale keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių prisitaikiusios ir religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Simboliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos metų finalą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės. Taigi, gruodį visame pasaulyje prie bendro šventinio stalo vis dažniau susėda gausi giminių ir bičiulių draugija.

(2)

2010-12-22

Ar Lietuvai reikalingi perversmai?

Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone. (cc) Wolfgang Wildner nuotrauka Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai.

(21)

Dienos kronika 2010-12-17

Kam reikalingas Baltijos šalių gynybos planas?

Kiekvienas – nuo individo iki valstybės – norėtų, kad jį gintų, globotų, juo rūpintųsi. Kilus tikrai ar menamai grėsmei, toks poreikis tik padidėja. Jį ypač išsiugdžiusios mažos tautos, jautrios kiekvienai neteisybei, agresijai ar net griežtesnei politiko frazei. Gal todėl, kad jos greičiau gali išnykti, asimiliuotis, susilieti su didesnėmis. Savisaugos dėsnis, toks dažnas gamtos pasaulyje, galioja ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

(9)

Dienos kronika 2010-12-15