Andrius Jakimčuk

Irano remiami Jemeno husiai pradėjo masinį sausumos puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio rajone ir įsitraukė į įnirtingas kovas su koalicijos pajėgomis, už kurių stovi Saudo Arabija. Iš dalies ir dėl šios eskalacijos naftos kaina trečiadienį viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Rijadas jau pareikalavo iš Irano „nutraukti eskalaciją“, tačiau Teheranas atsisakė. Bab el Mandebo sąsiauris Raudonojoje jūroje yra vienas pagrindinių prekybos maršrutų tarp Persijos įlankos, Azijos ir Europos.

2022 m. rugpjūčio 30 d., būdamas 91 metų amžiaus, mirė pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Amžiaus pradžioje M. Gorbačiovas aršiai kritikavo į valdžią atėjusį kagėbistą V. Putiną. Tiesa, vėlesniuose interviu jis nebuvo toks kategoriškas, o 2014-ųjų Krymo aneksiją yra pavadinęs „teisingu sprendimu“.  2000-ųjų pradžioje, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią Rusijoje ir siekė atkurti tvarką po neramių 1990-ųjų, M. Gorbačiovas pasiūlė jam visokeriopą paramą.

Trūkstamos darbo jėgos perpumpavimas iš civilinio sektoriaus į Rusijos karinį pramoninį kompleksą per penkerius karo metus užkėlė atlyginimus Rusijoje į civiliniam verslui nepakeliamą lygį, rašo „Bloomberg“. Pasibaigus kariniam ekonominiam bumui, įmonės yra priverstos pereiti į išlikimo režimą, mažindamos visas įmanomas išlaidas. Ekspertai pažymi, kad Rusija susidūrė su klasikine „aukso karštinės“ arba „olandiškos ligos“ atmaina – tik šįkart tai yra karo pramonė.

Ukrainos žvalgyba teigia fiksuojanti vis daugiau požymių, kad Rusija stiprina pasirengimą galimai naujai mobilizacijos bangai. Nors ženklų apie artimiausiu metu planuojamą masinį rezervistų šaukimą kol kas nėra, ekspertai atkreipia dėmesį į lėtėjantį savanorių verbavimą, augantį karinės apskaitos specialistų poreikį ir aktyvesnį įmonių rengimą mobilizacijos procedūroms.

Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos centrus tampa vis intensyvesnės. Pasak Ukrainos prezidento biuro patarėjo Mychailo Podoliako, pagrindinė šių smūgių užduotis – padaryti žalos Rusijos ekonomikai ir sukelti jos krizę.

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos prekyvietės „Wildberries“ logistikos centrams gali turėti gilesnį tikslą, nei buvo manoma anksčiau. Ukrainos gynybos bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendrasavininkis Denysas Štilermanas pareiškė, kad atakų prieš „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėlius tęsimas gali sukelti Rusijos bankų sistemos žlugimą. „Dabar mums reikia pribaigti „Wildberries“ ir „Ozon“, tai būtina.

Naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychailas Drapatas per 12 karo metų nuėjo kelią nuo bataliono vado, tapusio legenda po prasiveržimo su BVP Mariupolyje, iki aukščiausio karinio posto šalyje. Dar 2014 metais jo vardas tapo žinomas visai Ukrainai, kai pasirodė kadrai, kuriuose jo komanduojama kovos mašina tiesiogine prasme pramušė prorusiškų „protestuotojų“ barikadą.

Ukrainos dronai pastarąją savaitę atakuoja Rusijos prekybos gigantės „Wildberries“ sandėlius visoje šalyje. Sudegė milijardų eurų vertės prekės, žlunga tūkstančių rusų, kurių produkcija buvo laikoma tuose sandėliuose, verslai. Vaizdo įrašuose ir komentaruose soc. tinkluose dalis jų skundžiasi „Ukrainos smūgiais civiliams taikiniams“. Kas bent kiek domisi karu Ukrainoje, tam tokie pareiškimai turėtų atrodyti keisti ir nepagrįsti, bent jau moraliniu požiūriu.

Po to, kai Mychaila Drapatas buvo paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (GP) vyriausiuoju vadu, Rusijos karo korespondentai ir propagandistai savo socialiniuose tinkluose pradėjo aktyviai komentuoti šį sprendimą. Didelė dalis jų įrašų susiveda į tai, kad naująjį vadą jie laiko pavojingesniu priešininku nei jo pirmtaką, pažymima „Obozrevatel“. Savo vertinimus Rusijos karo tinklaraštininkai ir valstybinė žiniasklaida išdėstė „Telegram“ ir kituose socialiniuose tinkluose.

2014-ieji Ukrainai buvo itin sunkūs – sulaukusi smūgio į nugarą iš Rusijos šalis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: kariuomenė apimta chaoso ir korupcijos, valdžios institutai pakrikę, pilna visokio plauko provokatorių ir parsidavėlių. Tokiomis sąlygomis tuomet dar majoras Mychaila Drapatas išgarsėjo visame pasaulyje nuo pat pirmų karo su Rusija dienų.

Rusijos verslininkai, prekiaujantys per elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, socialiniuose tinkluose skundžiasi milijoniniais nuostoliais po to, kai buvo suduoti smūgiai šios bendrovės sandėliams Pamaskvės Elektrostalėje ir Tambovo srities Kotovske.

Kas sieja Otto von Bismarką, Charlesą de Gaulle’į ir Eloną Muską? Rusijos propaganda aktyviai išnaudoja šių žymių asmenų giminaičius savo reikmėms. Serija prieš NATO, Vakarus ir Ukrainą nukreiptų pranešimų, pagyrų Rusijai – visa tai sistemingai skleidžia Kremliaus kontroliuojamos informavimo priemonės.

Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį vienam Ukrainos miestui padarė tris tonas sverianti sklendžiančioji bomba, praneša naujienų portalas „TVP World“....

Donaldas Trumpas oficialiai informavo JAV įstatymų leidėjus apie tai, kad šalis vėl kariauja su Iranu. Tai suteikia jo administracijai dar 60 dienų karinės jėgos naudojimui regione be Kongreso pritarimo, rašo „Politico“....

Rusijos valdžia nutyli šalyje kilusios degalų krizės mastą, kuri atsirado dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms (NPG), pareiškė Valstybės Dūmos Šeimos apsaugos komiteto vadovė Nina Ostanina. „Kodėl atsakingas vicepremjeras sąžiningai nepasako, kad beveik trečdalis NPG yra išvesta iš rikiuotės, ir kodėl nei jis, nei kiti profiliniai vicepremjerai bei ministrai neketina dėl to įvesti ekstremaliųjų priemonių?“ – sakė N. Ostanina.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Prancūzijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pasaulio lyderiai įsipareigojo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.

Chmelnyckio srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie karinio lėktuvo, kaip manoma – naikintuvo MiG-29, katastrofą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.

Pagrindiniu derybų tarp JAV ir Irano, kurios tęsėsi po balandžio 8 d. paskelbtų paliaubų, pasiekimu tapo susitarimas dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Per daugiau nei du mėnesius Donaldas Trumpas apie 40 kartų skelbė, kad sandoris jau praktiškai sudarytas (beveik kartą per pusantros dienos). Dabar apie jį pranešta oficialiai, tačiau konkrečius susitarimus dėl pagrindinių punktų dar tik reikės pasiekti.

Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos ekonomika beveik pasiekė savo ribas, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje žymiausių ekonomistų ataskaitoje.

Rusijos žiniasklaidoje – tiek bulvariniuose, tiek ekspertiniuose leidiniuose – pastaruoju metu pasirodė publikacijų, kuriomis visuomenė pratinama prie minties, kad dabartinę aklavietę „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau galima laikyti pergale kare su Ukraina. Teigiama, kad net ir pralaimėjimas Rusijai galiausiai išeitų į naudą.

Rusijos propagandinėje ir prokremliškoje žiniasklaidoje pastaraisiais mėnesiais aktyviai platinami teiginiai, kad Lietuva, Latvija ir Estija esą leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams prieš Rusiją.

Rusija pranešė, kad antradienio naktį virš savo teritorijos numušė šimtus dronų, įskaitant apie 60 virš Leningrado srities, Ukrainos atakos metu. Birželio 3-ąją Sankt Peterburge kaip tik prasideda didelis ekonomikos forumas, į kurį turėtų atvykti ir Vladimiras Putinas.

NATO ir Švedija spartina Gotlando salos militarizaciją, siekdamos sustiprinti Baltijos regiono gynybą nuo galimos Rusijos grėsmės. Baltijos jūros viduryje esanti sala, nutolusi maždaug 300 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities, aljanso karinių planuotojų laikoma strategiškai itin svarbia teritorija, kurios kontrolė galėtų lemti jėgų balansą visame regione. Praėjusią savaitę Gotlande baigėsi pirmosios NATO koordinuotos karinės pratybos nuo Švedijos įstojimo į aljansą 2024 metais.

Rusijos nesėkmių fronte ir dėl užsitęsusio karo Ukrainoje kilusios ekonominės įtampos šalyje fone įtakingame naujienų portale „mk.ru“ („Moskovskij komsomolec“) publikuotas straipsnis, kuriame giriami rusų istoriniai pralaimėjimai ir „žeminančios paliaubos“, tariamai „vėliau atnešantys pergales“. Dmitrijaus Krasnovo išsakyti teiginiai apie „gėdingos taikos“ naudą Rusijos istorijoje pasirodė leidinio „MK“ puslapiuose.

Buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai surengė karybos žaidimus (angl. wargames), kurių metu buvo modeliuojamas galimas Rusijos puolimas Lietuvos teritorijoje. „The Times“ skelbiama, kad dronai pakeistų žaidimo taisykles iš esmės ir leistų atlaikyti Rusijos puolimą net ir delsiant pasirodyti pagrindinėms NATO pajėgoms. Tiesa, pažymima, kad projektą finansavo „Helsing“ – Vokietijos dronų su dirbtiniu intelektu gamintojai, kurie jau aprūpina šia ginkluote vokiečių brigadą Lietuvoje.

Tankai šiuo metu fronte Ukrainoje jau gana ilgą laiką nevykdo kovinių išvykų, tačiau, jei kalbėtume apie puolimą ar proveržį, be tankų tai būtų neįmanoma. Tokią nuomonę interviu portalui „Militarnyi“ išsakė Artiomas (Krymas) Kostrycia, „Azov“ tankų bataliono vadas.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida vis dažniau publikuoja šalies „aukščiausiojo lyderio“ Kim Jong Uno nuotraukas šalia dukros. Oficialiai jos vardas laikomas paslaptyje, tačiau manoma, kad mergaitė vardu Kim Ju Ae. Kai kurie analitikai tvirtina, kad tarp jos ir tetos Kim Yo Jong jau prasideda kova dėl valdžios perėmimo. Neseniai pasirodė naujas serialo „tėvas ir dukra Kimai“ epizodas: nuotraukose mergaitė ginklų gamyklos šaudykloje šaudo iš pistoleto.

Po dviejų mėnesių slapstymosi griuvėsiuose Charkivo srityje, į Ukrainos nelaisvę patekęs 24-erių rusų karys Danilas (šaukinys „Haslas“) atskleidė šiurpų Rusijos pėstininkų šturmo grupių gyvenimą. Jo pasakojimas piešia vaizdą, kuriame nėra nei herojiškų žygių, nei strategijos – tik badas, nuolatinis girtuokliavimas ir saviškių žudynės.

Rusijos aukščiausioji karinė vadovybė įtikino šalies prezidentą Vladimirą Putiną, kad okupacinėms pajėgoms pavyks užimti visą Donbasą iki šių metų rudens. Remdamasis šaltiniais, apie tai praneša „Financial Times“. Tačiau žymus politologas Marcas Galeotti tvirtina, kad „technokratai“ Rusijoje bando įtikinti V. Putiną įšaldyti situaciją, nes situacija tampa neprognozuojama.

Buvęs Prezidento biuro vadovas A. Jermakas su būrėja aptarinėjo bylos, kurią jam iškėlė Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAP), klausimus, taip pat įvardijo jai aukšto rango pareigūnų pavardes.

Pastaruoju metu Mala Tokmačka (liet. Mažoji Tokmačka) atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl situacijos fronte, bet ir dėl informacinio rezonanso socialiniuose tinkluose. Šios nedidelės gyvenvietės pavadinimas pradėjo masiniu būdu pasirodyti naujienose ir „Telegram“ kanaluose po gausių Rusijos propagandos pareiškimų apie jos esą įvykdytą „užėmimą“, kurie nebuvo pagrįsti faktais. Strateginė Mala Tokmačkos reikšmė ir kovos dėl kaimo Mala Tokmačkos kaimas yra Zaporižios srities Orichivo rajone.

2026-ųjų gegužės 9-osios minėjimas Maskvoje žada būti vienas keisčiausių ir labiausiai įtemptų per visą pastarąjį dešimtmetį. Likus vos kelioms dienoms iki parado, Raudonoji aikštė tapo ne šventinių repeticijų, bet aukščiausio lygio geopolitinių grasinimų epicentru. Pergalės paradas Maskvoje vyks nuo 10 val. (ir Lietuvos laiku), tačiau transliacija bus „su atidėjimais“ ir labai ribota.

Gegužės 4-osios naktį Maskvą atakavo bepiločiai orlaiviai. Rusijos OSINT kanalas „ASTRA“ praneša apie apgadintą daugiaaukštį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje. Kanalo duomenimis, ši vieta yra už 6 km nuo Kremliaus, kur ruošiamasi itin kukliam gegužės 9-osios parado šventimui. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad numanomas dronas rėžėsi į vieną iš butų dangoraižyje. Butas buvo faktiškai sunaikintas, išgriuvo dalis jo sienų.

Rusijos televizijos visiškai nutylėjo apie ekologinę katastrofą Tuapsėje. Rusijos gyventojams nebuvo pranešta nei apie naftos produktų nuotėkį į upes ir Juodąją jūrą, nei apie toksinių medžiagų išmetimą po gaisrų terminale, nei apie „naftos lietų“, sukėlusį masinę paukščių žūtį, „The Moscow Times“ cituojami „Možem objesnit“ apžvalgininkai.

Moteris, kaltinama prieš 26 metus nužudžiusi savo vidurinės mokyklos klasės draugo žmoną byloje, kuri ilgą laiką Japonijoje buvo laikoma „įšaldyta“, stos prieš teismą dėl nužudymo, kovo 5 d. paskelbė prokurorai. Nors 69-erių įtariamoji Kumiko Yasufuku prisipažino prisidėjusi prie nužudymo, 1999 m. įvykdyto žiauraus užpuolimo peiliu motyvas išlieka paslaptimi.

Rusija oficialiai įvardijama kaip pagrindinė NATO grėsmė, o Aljansas prognozuoja tolesnį Kremliaus karinės mašinos stiprinimą. NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu „RBC-Ukraine“ metu pabrėžė, kad Maskvos ambicijos neapsiriboja vien Baltijos šalimis. „Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės tęsiasi ir jos tęsis toliau.

Ukraina vis dažniau rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje, taikydamasi į naftos ir dujų pramonės objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas (Madjaras) Brovdi, tokios atakos tik stiprės.

Vokietijos pašalpų gavėjams tampa vis sunkiau iš papildomų darbų pereiti į įprastą užimtumą, „Bild“ cituojamas vyriausybės atsakymas į parlamento nario užklausą. Pasirodo, kad kasmet mažėja pereinančių nuo gyvenimo iš pašalpų sistemos į darbo rinką. Jei 2017 m. į darbą, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos, pavyko perkelti 102 084 asmenis, tai 2025 m. iki rugsėjo mėnesio – tik 50 831. Skaičiuojant visiems metams, tai sudarytų apie 67 tūkst. žmonių. Mažėja ir pati tokių perėjimų dalis.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Karas Ukrainoje demonstruoja radikalų kovos veiksmų pobūdžio pokytį, kur bepiločiai orlaiviai tapo pagrindiniu įrankiu mūšio lauke. Analitikų vertinimu, būtent dronai šiuo metu sukelia iki 75 proc.

Pirmaisiais Rusijos kapitalizmo metais Vakarų investuotojai ir užsienio verslininkai aktyviai vystė šalies pramonę bei užtikrino ekonominį kilimą. Tačiau po 1917 m. revoliucijos visi jų aktyvai buvo eksproprijuoti be kompensacijų. Viena iš nacionalizacijos aukų tapo Švedijos bendrovė „Ericsson“, kuri į Rusiją žengė dar 1881 m. Gavusi valstybinius užsakymus, maža dirbtuvė išaugo į milžinišką gamyklą, kurioje 1917 m. dirbo 3,5 tūkst. žmonių.

Ukrainos pajėgos Kryme smogė saugojimo vietai, kur buvo laikomi reti Rusijos „Orion“ dronai. Taip pat buvo sunaikintas orlaivis An-72P ir radarų sistema, naudojama Rusijos aviacijai valdyti, pranešė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu paragino suintensyvinti politines ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Rusija per dieninę ataką į Ukrainą trečiadienį paleido daugiau nei 360 dronų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos....

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Kroatija, Albanija ir Kosovas rengia puolimą prieš jo šalį. Interviu televizijai RTS jis rėmėsi trišale deklaracija dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kurią šios šalys pasirašė Tiranoje dar 2025 m. kovo 18 d. „Jie kuria aljansą, kad galėtų mus pulti. Jie laukia konflikto tarp Rusijos ir Europos eskalavimo, taip pat momento, kai Artimuosiuose Rytuose prasidės didesnis karas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarosiomis savaitėmis reikšmingai išplėtė bepiločių orlaivių veikimo spindulį – dabar smūgiai rengiami net 150 km atstumu nuo fronto linijos. Kaip praneša „The Telegraph“, remdamasis karo ekspertais, ši strategija siekia atkirsti Rusijos priešakinius dalinius nuo logistikos centrų, oro gynybos sistemų ir rezervų. Ukrainos kariškių teigimu, nuolatinė ir kruopščiai suplanuota kampanija dronų pasiekiamą zoną padidino tris kartus.

Donaldo Trumpo smūgiai Iranui ir vėliau sekęs Teherano atsakas strateginiams objektams Arabijos pusiasalio šalims sukėlė nemažą paniką tarptautinėse rinkose. Netgi pačiose JAV kilo klausimų, kam apskritai Donaldui Trumpui reikėjo būtent dabar atakuoti Iraną. Galimas šio karo priežastis ir D. Trumpo numanomus motyvus laidoje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.