Ana Vengrovskaja

Per dvejus metus būsto nuomos kainos Vokietijos sostinėje vidutiniškai išaugo beveik 8 proc. Patraukliuose miesto vietose kainos pakilo dar labiau. Vietos ir užsienio turistų pamėgtas Berlynas kasmet tampa vis brangesnis. Nuo 2009 metų būsto nuomos kainos kiekvienais metais augo po 4 proc., t.y. daugiau nei keturis kartus greičiau nei kelerius metus prieš tai (apie 0,8 proc. kasmet). Prognozuojama, kad vienoje pigiausių Vakarų Europos sostinių nuomos kainos artimiausiu metu augti nenustos.

Per Berlyne praleistą pusmetį prieš kelias dienas pirmą kartą metro išgirdau lietuvių kalbą. Ar tai – pirmieji didėjančios emigracijos į Vokietiją ženklai? Gegužės pirmąją buvo atverta Vokietijos darbo rinka. Ši tema nedingsta iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, Vokietijos taip pat, spaudos puslapių.

Liko pora savaičių iki Naujųjų, o jūs vis dar mąstote, kur juos sutikti? Štai keli pasiūlymai, kaip šią šventę netradiciškai praleisti Lietuvoje. Naujųjų metų šventės laukimas gali tapti ir galvos skausmu, jei niekaip nesugalvojate, kur ir kaip ją praleisti. Pasiūlymų lyg ir užtenka – dauguma viešbučių, klubų ir restoranų ruošia teminius vakarėlius, renginiai vyks ir prie didžiųjų miestų eglučių. Vis populiarėja ir naujametinės kelionės į užsienį, tačiau šiuo metu beveik visos jos išpirktos.

Investavimas į vyną laikomas alternatyviu arba netradiciniu būdu, tačiau pasaulyje egzistuoja daugybė investavimu tik į šį taurųjį gėrimą užsiimančių fondų. Geros kokybės vynas investiciniame portfelyje gali tapti pelningu instrumentu. Norintys investuoti į vyną Lietuvoje jį gali įsigyti, tačiau parduoti ir uždirbti pelno mūsų šalyje trukdo įstatymų bazė. Kainą kelia kinai Šiais metais, palyginti su 2009-aisiais, vyno apyvarta padidėjo 200 proc.

Metų pabaigos šventes lietuviai mini ne tik su artimaisiais, bet ir su kolegomis. Didžiųjų šalies įmonių vaišių stalas šiemet bus turtingesnis nei pernai. Su krize iš Lietuvos po truputį traukiasi ir beribis taupymas. Lietuvos bendrovės pernai itin karpė metų pabaigos šventėms skirtus biudžetus, o šiemet darbuotojų vakarėliams ar dovanėlėms pinigų skaičiaus nebemažins arba skirs šiek tiek daugiau.

Statybų rinka pernai susitraukė beveik perpus, šiemet – dar penktadaliu. Tūkstančiai darbo netekusių Lietuvos statybininkų darbo dairosi užsienyje. Atlyginimai sumenko triskart Pernai sumažėjus darbo statybose, kai kurios bendrovės atleido daugiau nei pusę darbuotojų. Šiemet kai kurios jų gavo užsakymų, tačiau teigia, kad negali surasti darbuotojų. Viena priežasčių – statybininkai išvyko dirbti į kitas šalis, daugiausia Angliją ir Norvegiją.

Žemės sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus drastiškai krito. Ar jos stabilios, ar vis dar rieda žemyn? Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurių žemės sklypų kainos krito net 80 proc., tačiau jų prognozės dėl dabartinės situacijos skiriasi – vieni teigia, kad kainos jau stabilios, kiti sako, kad kainų dugnas dar nepasiektas. „Dabar kainos jau stabilizuojasi. Kristi pradėjo 2008 metų 1–2 ketvirtyje.

Netradicinis, linksmas įmonės pavadinimas – puiki galimybė pritraukti potencialių klientų dėmesį. Lietuvos verslininkai nepraleidžia progos tuo pasinaudoti. Lietuvoje netrūksta įvairių įmonių, kurių pavadinimai sukelia šypseną. Nors egzistuoja nemažai pavadinimus reglamentuojančių taisyklių, tačiau kol kas įregistruoti įdomų, šmaikštų, o kartais ir kontroversišką įmonės pavadinimą yra lengva, nes šį veiksmą reguliuojanti tvarka – gana liberali.

Pavojingai didėjanti emigracija, didelis valstybės deficitas bei prastos sąlygos verslui kelia grėsmių Lietuvos ekonomikos atsigavimui, teigia „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Pavojingi skaičiai Šiemet savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo jau 67 tūkst. žmonių. Nors dalis jų buvo emigravę anksčiau, o išvykimą deklaravo tik dėl naujos PSD mokėjimo tvarkos, vis dėlto, didžiuliai skaičiai, anot R.Rudzkio, yra labai grėsmingi.

Teisingumo ministerijos parengti nauji Registrų centro įkainiai papiktino kai kuriuos verslininkus. Teigiama, kad naujieji įkainiai jiems turėtų būti palankūs, o juridiniai asmenys pagal projektą už statinių įregistravimą turėtų mokėti keliasdešimt procentų mažiau, tačiau verslininkų atstovai teigia, kad jų paskaičiavimais, ir taip išpūsti Registrų centro įkainiai padidės dar labiau.

Aukso kaina nepaliauja stebinti. Perspjaudama visas prognozes per pastaruosius keletą metų ji pakilo net keliasdešimt procentų. Analitikai daugiau nei prieš metus prabilo apie besipučiantį aukso burbulą ir įspėjo, kad jis greitai sprogs. Tačiau metai praėjo, o geltonojo metalo kaina šuoliuoja toliau ir praeitą savaitę perkopė 1300 dolerių už unciją ribą.

Lietuvoje viešėjęs buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras išskirtiniame interviu Ekonomika.lt savaitraščiui teigė, kad Lietuvai būtina palaikyti tiesioginį dialogą su Baltarusija. Pastaruoju metu Baltarusija ir Lietuva pradėjo tamprų bendradarbiavimą energetikos srityje – vyko ministrų susitikimai, per Klaipedą gabenama Venesuelos nafta Baltarusijai. Analitikai teigia, kad tai byloja apie Baltarusijos energetinės nepriklausomybes nuo Rusijos siekį.

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Jei „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, šiame projekte skaidrumo nebus, teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė. „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, tai reiškia Premjerui, tai kur yra skaidrumas, viešumas?, – spaudos konferencijoje Seime klausė B.Vėsaitė, – suprasčiau, jei jis būtų atskaitingas Parlamentui – su 141 žmogumi atskirai nesusitarsi, tačiau atskaitinga bus tik vienam žmogui.

Latvija nekilnojamąjį turtą (NT) perkančius užsieniečius vilioja ypatingomis lengvatomis. Ar verta Lietuvai sekti kaimynų pavyzdžiu? Nuo šių metų liepos 1-osios Latvijoje įsigaliojo įstatymo pataisos, suteikiančios ypatingas lengvatas užsieniečiams, nusprendusiems įsigyti nekilnojamojo turto šioje šalyje. Tai leidimas nuolat gyventi Latvijoje, kartu be vizų keliauti po Šengeno zoną.

Vyriausybės valandoje Seime pasisakęs opozicijos lyderis Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį į daugybę vėluojančių Ekonomikos skatinimo plano priemonių: „Peržiūrėjus interneto sveitaines (Ekonomikos skatinimo plano sveitainę skatinimoplanas.lt – aut.), pasišiaušia plaukai ant galvos, nes net ir tos priemonės, kurios yra nelabai svarbios, yra nevykdomos, daug kas vėluoja“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas. Iš viso jis suskaičiavo dešimt vėluojančių Ekonominio skatinimo plano punktų.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad kitų metų biudžetas bus „dietinis“, tačiau verslas gaus ir „pyragėlių“. Vyriausybės valandoje Seime liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrės klausė, kokių pozityvių dalykų kitų metų biudžete galėtų tikėtis verslas: „Akivaizdu, kad kitų metų biudžetas bus dietinis, kaip ir šiemet. Ar be biudžetinės dietos bus numatoma ir kokių pyragėlių verslui?“, – teiravosi K. Glaveckas.

Buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras, skaitydamas pranešimą Vilniuje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų susitikime, teigė, jog energetiniu saugumu turinti rūpintis organizacija per daug pataikauja Rusijai. „ESBO net savo struktūra yra sutverta dirbti taip, kad negali net pasisakyti neatsižvelgdama į Rusijos interesus, ką jau kalbėti apie veiksmus“, - Balsas.lt sakė V.Socoras.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Vilniuje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginys, sutraukęs dalyvius iš 56-ių pasaulio šalių. Rugsėjo 13-14 dienomis vyksiančioje konferencijoje bus aptariama energetinio saugumo situacija Lietuvoje ir pasaulyje, ESBO indelis į energetinį saugumą. Renginį atidarė ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut'as. Lietuvai šis renginys – pasirengimas kitąmet perimti pirmininkavimą ESBO iš Kazachstano.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.