Aigustė Tavoraitė

Aigustė Tavoraitė

Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras. Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras. Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų. Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija. Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius. „Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.

Prievolė izoliuotis susirgus COVID-19 skaičiuoja paskutines dienas? Profesorius teigia, kad jau vyksta „slaptoji epidemija“

Išplitusi koronaviruso omikron atmaina jau spėjo pakeisti daug pandemijos valdymo taisyklių – neliko galimybių paso ribojimų, privalomo periodinio testavimo ir kt. Be to, artimiausiu metu gali ne tik būti pradėta peržiūrėti kaukių dėvėjimo politika, bet ir nebereikėti privalomai izoliuotis net susirgus COVID-19. Specialistai pažymi, kad jau ir dabar daug žmonių serga „tyliai“ ir niekur nesikreipia. Apie tokio reikalavimą atšaukimą jau yra paskelbusi Jungtinė Karalystė.

Kitos šalys jau atsisako privalomų kaukių: pasakė, kur jų Lietuvoje nebereikėtų pirmiausiai

Nors daliai kaukių nuolatinis dėvėjimas jau tapo įprastu dalyku, yra tokių, kuriems jos kaip reikiant įgriso. Specialistai primena, kad kaukių nauda yra įrodyta, tačiau sutinka, kad jų dėvėti amžinai nereikės. Be kita ko, kartu prabylama, kur kaukių nešiojimo taisyklės būtų atlaisvintos pirmiausiai. Privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose patalpose – viena iš dar likusių pandemijos valdymo priemonių. Tiesa, kitos šalys artimiausiu metu ir to planuoja atsisakyti ar jau tą padarė.

Gydytojo įspėjimas laukiant tablečių nuo COVID-19: gali gimti labai agresyvūs viruso mutantai

Nors gydytojai ir visuomenė ne ką mažiau nei COVID-19 vakcinų laukė vaistų šiai infekcijai gydyti, įspėjama, kad į tai nereikėtų žiūrėti kaip išsigelbėjimą. Gydytojas Marius Strioga pažymi, kad dėl vaistų veikimo esama lygiai tokios pačios nežinomybės, dėl ko buvo „linčiuoti“ ir skiepai. Negana to, vaistus vartojant „ne pagal laikrodį“ gali atsirasti dar agresyvesni mutavę viruso variantai.
REKLAMA
REKLAMA

Dulkio žadėtos didesnės algos nesulaukė: „Susidaro įspūdis, kad medikai yra tiesiog maustomi“

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Pandemijai Lietuvoje spaudžiant stabdį, pasakė, kokie rodikliai vis dar atrodo gąsdinančiai

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume.  Ministras ką tik konstatavo, kad omikrono banga Lietuvoje jau yra pasiekusi piko viršūnę ir visi duomenys rodo, kad „leidžiamės nuo problemų kalno“.  „Reanimacijoje situacija yra stabili.

Griebiasi už galvos dėl vaistų prieinamumo Lietuvoje: kitą kartą vėžiu sergančiam pacientui nieko nebegali pasiūlyti

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.
REKLAMA
REKLAMA

Gresia kritinė situacija sveikatos sektoriuje: nežmoniškas darbo krūvis ir apverktina alga gena slaugytojus iš šalies

Be slaugytojų greitai sustotų bet kurios sveikatos priežiūros įstaigos darbas, tačiau šios profesijos atstovai vis dar jaučiasi ne iki galo vertinami. Apie tai byloja ne tik tuščios darbo vietos, kurių neskuba užimti į užsienį besidairantys paruošiami specialistai, tiek skundai apie nepakeliamus darbo krūvius ir apverktinas algas.

Kada galėsime nusimesti ir kaukes? Medikai siūlo susitaikyti su nauja norma

Turbūt vienus iš karščiausių ginčų ir diskusijų pandemijos metu kėlė kaukės ir jų dėvėjimo politika. Šalims švelninant COVID-19 ribojimus ar jų visai atsisakant kai kur nuo žmonių veidų krenta ir kaukės. Ar ir kada apie tai vertėtų svarstyti ir Lietuvoje? Nors dalis gyventojų vis dar pasiskundžia, kad kaukių dėvėjimas jiems kelia diskomfortą ir vargina specialistai gerų žinių neturi.

Vos spėja dalinti nedarbingumus dėl koronaviruso: pasakė, ką daryti norint gauti greičiau

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.
REKLAMA
REKLAMA

Pasibaisėjo, kad COVID-19 susirgę priklausomybės centro pacientai tiesiog išvyti į gatvę: įstaiga paaiškino, kas nutiko

Įsibėgėjusi omikrono banga neaplenkė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro. Dar savaitės pradžioje Vilniaus filiale kilus COVID-19 protrūkiui sergančius pacientus teko laikinai išrašyti iš gydymo įstaigos. Tuo metu portalą tv3.lt pasiekė skundai, neva jie buvo išspirti į lauk, o neturėdami kur izoliuotis tiesiog atsidūrė gatvėje ir galėjo užkrėsti kitus žmones.

Skubiai kreipiasi į gyventojus: dėl kraujo stygiaus Kauno klinikose gali būti stabdomos operacijos

Medikai įspėja, kad situacija dėl kraujo donorų Kauno klinikose darosi grėsminga. Donorystės skaičiams kritus daugiau nei du kartus net kyla grėsmė stabdyti planines operacijas. Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo. „Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo.

Medikai ragina neapsigauti: į kovidinius skyrius vis daugiau patenka dėl kitų ligų, tačiau galiausiai miršta nuo viruso

Epidemiologai konstatuoja, kad nors, palyginus su naujų atvejų augimo tempais, COVID-19 stacionarų užimtumas nėra toks didelis, jis yra ūgtelėjęs. Tiesa, dalis šių pacientų į kovidinius skyrius pakliūna gydymo įstaigon kreipęsi dėl kitų sveikatos paslaugų, bet tiesiog būdami užsikrėtę koronavirusu. Vis tik medikai perspėja, kad apsigauti nereikėtų, mat kitą kartą pacientams, iš pradžių tik turintiems teigiamą PGR testą, ligą toliau tenka rimtai gydyti.
REKLAMA
REKLAMA

Liko tik vienas žingsnis, kad ligoninėms negalėtų vadovauti po 30 metų: perspėjo dėl rimtų pasekmių

Nors Seime liko tik paskutinis žingsnis, kad būtų nustatytas sveikatos įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, dalis sektoriaus atstovų ir parlamentarų priešinasi tokiems pokyčiams ir įspėja dėl didelių nemalonumų ateityje. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Virusų tyrinėtojas – apie omikron potipius: Lietuvoje jau esame turėję 4 atmainas, kurios buvo paplitusios tik pas mus

Neseniai pranešus, kad Lietuvoje greičiausiai išplito, manoma, dar labiau užkrečiamas COVID-19 omikron potipis, virusologas Gytis Dudas teigia, kad kol kas stebimi omikrono subvariantai dar neturėtų kelti didelio nerimo. Be kita ko, jis priminė, kad apskritai skirtingose šalyse paplinta kiek skirtingos tos pačios atmainos versijos. Tad ir Lietuvoje turėjome bent 4 atmainas, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus.
REKLAMA
REKLAMA

„Omikrono skiepai“ bus pavėluoti? Specialistai pasisakė, kokių naujų vakcinų sulaukti realiau

Nors apie atnaujintos COVID-19 vakcinos poreikį pradėta kalbėti dar pasirodžius delta atmainai, tą realybėje bandoma įgyvendinti jau omikron bangos metu. Visgi specialistai konstatuoja, kad tol, kol bus vykdomi tyrimai, pats omikronas jau gali būti praūžęs, tad ir skiepai gali nebebūti tokie reikalingi. Kita vertus, bent rizikos grupėms skiepytis tikrai prireiks ir ateityje, o tam praverstų net ir pirminė vakcina.

Organų donorais būsime visi, nebent tam raštu paprieštarausime: kritikuoja, kad siūlymai – ne laiku ir ne vietoje

Dar tik siūlomas Lietuvoje įtvirtinti naujas organų donorystės modelis jau spėjo pakurstyti prieštaringas nuomones. Nors donorystės svarba niekas neabejoja, kai kurie politikai įžvelgia galimas naujo modelio rizikas ir mato dar neišnaudotus pozityvaus skatinimo būdus. Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę.

Atlaisvinus ribojimus ragina neatsipalaiduoti dėl gripo: „Tikėtina, bus ganėtinai didelė banga“

Nors omikronas, panašu, nesukels tokios didelės įtampos sveikatos apsaugos sistemai kaip ankstesnės koronaviruso bangos, medikai įspėja, kad tai gali būti proga savo nagus parodyti gripui. Virusų tyrinėtojai kartu primena 2009-ųjų epidemiją, kai gripo atvejams šoktelėti nesutrukdė ir prasidėjęs pavasaris.
REKLAMA
REKLAMA

Priėmimo skyriai „lūžta“ nuo karščiuojančių vaikų: atleidus ribojimus ragina nepadaryti klaidos

Nors koronaviruso omikrono atmaina, panašu, sukelia lengvesnę ligą ir dėl to augantys užsikrėtimų skaičiai taip sparčiai nedidina įtampos ligoninėse, medikams nerimą kelia vis daugiau dėl COVID-19 į ligonines patenkančių vaikų. Gydytojai pažymi, kad koronavirusas linkęs slėptis už įvairiausių simptomų, todėl būna sunkiai atpažįstamas, o intensyvaus gydymo susirgus koronavirusu prireikia ir kūdikiams.

Dulkys: nuo vasario 7 d. laikinai stabdomas moksleivių testavimas kaupiniais

Atšaukiamas ne tik galimybių pasas ir periodinis darbuotojų testavimas, nuo pirmadienio laikinai stabdomas ir kaupinių tyrimus atlikimas moksleiviams. Jie keičiami savikontrolės testais. Kaip nurodė ministras Arūnas Dulkys, taip nuspręsta dėl didelės laboratorijų apkrovos. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad prioritetas dabar teikiamas simptominiam testavimui.
Aktualijos 2022-02-02

Mirtingumas rekordinis, o patekti pas gydytojus vis dar sunku – įvardijo didžiausius kaltininkus

Užfiksavus rekordiškai didelio mirtingumo metus pateikiami niūrūs skaičiai – pagal perteklinį mirtingumą esame vieni pirmaujančių pasaulyje. Manoma, kad daugiau gyventojų Lietuva neteko tiek dėl pandemijos valdymo pasekmių, tiek baimės kreiptis pagalbos, tiek ir taip prastos sveikatos būklės. Tačiau nors sveikatos paslaugų poreikis toliau tik auga, prieinamumas prie jų dar toli gražu nestoja į vietas.
REKLAMA
REKLAMA

Į „Sodrą“ vėl skrieja medikų pyktis: „Šeimos gydytojai jau dirba paromis, be poilsio“

Dėl milžiniško sergančiųjų COVID-19 pacientų srauto teigiantys dabar esantys kaip fronte šeimos gydytojai piktinasi, kad neveikiančios sistemos tik dar papildomai apsunkina darbą. Jei pykčio strėlės skrieja ne trinkančios e.sveikatos, tai neveikiančios „Sodros“ sistemos link. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar praėjusią savaitę dėl „Sodros“ sistemos sutrikimo gydytojai negalėjo išduoti nedarbingumo lapelių.

Antra šiemet tokia mirtis nuo COVID-19: vos virš 30 m. metų šiauliečio gyvybę medikai gelbėjo savaitę

Prasidėjusi omikron banga atnešė gerokai daugiau užsikrėtimų atvejų, laimei, nuo COVID-19 miršta mažiau gyventojų, tarp jų – ir jaunų žmonių. Visgi praėjusį savaitgalį ši infekcinė liga pareikalavo jauno vyro gyvybės. Tai – antroji šiemet 30–39 m. grupei priklausiusio žmogaus mirtis. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, sausio 29 d. mirė Šiaulių rajono gyventojas, tačiau apie jo mirtį nuo COVID-19 buvo pranešta vėliau.
REKLAMA
REKLAMA

Siekis kompensuoti galimą žalą dėl visų vakcinų subliūkš? Perspėja dėl „avarijos su biudžetu“

Seime žlugus privalomų skiepų daliai darbuotojų įteisinimui užstrigo ir galimos žalos dėl COVID-19 vakcinų atlyginimo klausimas. Valdantieji tvirtina, kad šis įstatymas tikrai bus priimtas, tačiau tokia apimtimi, kaip pasiūlė opozicija, greitai to padaryti nepavyks.

Ši ligoninė permainų ėmėsi nelaukdama reformos: sumažinus lovų daugiau pacientų gauna pagalbą „čia ir dabar“

Ministerijai dar tik ruošiantis pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, Joniškio ligoninė pati inicijavo pokyčius ir ėmė koncentruotis į ambulatorines paslaugas. Įstaigos vadovas Martynas Gedminas sako, kad tai leidžia tik išlošti ir suteikia perspektyvą prikviesti jaunus specialistus. Kartu jis neslepia nesuprantantis tų vadovų, kurie būgštauja dėl uždaromų leisgyvių skyrių.

Santaros klinikų vadovas: didžiausią nerimą kelia dėl COVID-19 hospitalizuojamų vaikų skaičius

Nors užsikrėtusių COVID-19 žmonių stipriai daugėja, tai dar taip neatsiliepia hospitalizacijų skaičiui, penktadienį teikdamas naujausią informaciją konstatavo VUL Santaros klinikų direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Tiesa, šiandien medikams labiausiai nerimą kelia augantis sergančių vaikų skaičius ir dėl ligos „iškrentantis“ personalas. Kaip nurodė klinikų vadovas, pacientų skaičius šiuo metu padidėjo tik nežymiai. „Vilniaus regione išlieka vis dar 40 proc.
REKLAMA
REKLAMA

Vos laiko kantrybė – pacientai apgulė šeimos gydytojus, o šie skundžiasi: „Ištisai kišami pagaliai į ratus“

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Įspėja dėl ateinančių kelių savaičių: situacija tikrai negerės, o rekordiniai skaičiai tik iš dalies atspindi situaciją

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Lietuviai rado, kuo pakeisti alkoholį? Specialistus gąsdina nauji tautiečių įpročiai

Specialistai skambina pavojaus varpais – jei situacija dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje išlieka panaši, narkotikų vartojimas per metus išaugo net 1,5 karto. Specialistai teigia, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik pandeminiai metai, bet ir padidėjęs narkotinių medžiagų prieinamumas ir apskritai augantis narkotikų vartojimas.
REKLAMA
REKLAMA

Vėl prasideda? Vilnietė apstulbo išgirdusi apie atidėtą planinę operaciją

Vilnietė Daiva apstulbo, kai nuo rudens suplanuota sausio viduryje turėta atlikti planinė pilvo operacija buvo perkelta dar keliems mėnesiams. Ji teigė nesuprantanti, kodėl taip įvyko, mat šalyje nėra paskelbtas karantinas ar kitaip ribojamos planinės paslaugos. Gydymo įstaiga gi paaiškina, kad tokių sprendimų tenka imtis dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos. Portalas tv3.lt neseniai sulaukė vilnietės Daivos (vardas žinomas ir pakeistas, – aut. past.

Dulkys – apie naujus rekordus: nesiskiepijusių ir pasiskiepijusių 3 dozėmis užsikrėtimo dažnis skiriasi 11 kartų

Nors COVID-19 atvejai auga, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad situacija ligoninėse valdoma. Be kita ko, jis ragino nesistebėti dideliais vienos dienos atvejų skaičiais, mat ten gali susisumuoti ir ankstesnių dienų tyrimų rezultatai. Pasiskiepijusių skaičius vis didėja, tačiau lygiai taip pat auga užsikrėtimų atvejai. Paprašytas paaiškinti, kodėl taip yra, ministras pabrėžė omikron atmainos specifiškumą.

Su teigiamu PGR – į darbą: ar naujos COVID-19 valdymo priemonės žada pandemijos pabaigą?

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai.
REKLAMA
REKLAMA

Pokyčiai dėl pandemijos valdymo: kada išsitirti dėl COVID-19, kada izoliuotis ir kaip gauti nedarbingumą?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paruošė planą, kaip reikėtų užtikrinti valstybei kritiškai svarbias funkcijas, jei sergamumas omikronui ir dėl to turinčių izoliuotis darbuotojų skaičius stipriai išaugtų. Daliai jų būtų leista dirbti net turint teigiamą PGR, taip pat numatytos specialios izoliavimosi tvarkos ir primenamos nedarbingumo išdavimo taisyklės.

Laukia dar viena reforma: žada kokybiškesnes paslaugas, bet tai bus nuosprendis daliai ligoninių?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka, Seime dar neperžengusi pirmojo balsavimo slenksčio, jau kursto dalies sistemos dalyvių nepasitenkinimą. Jie baiminasi, kad vienu mostu išardžius esamą sistemą nebūtinai sulauksime siekiamo rezultato, o paprastas pacientas nuo to tik nukentėtų.

Dulkys apie sveikatos reformą: žmonės jau dabar balsuoja „už“ važiuodami į didesnes gydymo įstaigas

Žmonės jau dabar „balsuoja“ už reformą vykdami į kitas gydymo įstaigas, klausiamas apie naujos sveikatos pertvarkos reikalingumą tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Raginamas pažadėti ar garantuoti, kad pacientams paslaugų prieinamumas po pertvarkos pagerės, ministras pabrėžė, kad daug svarbiau, kokios tos paslaugos. „Siūlau keisti naratyvą ir pradėti kalbėti ne šiaip apie paslaugų prieinamumą, bet kokybiškų paslaugų prieinamumą.
REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė uždegė žalią šviesą gydymo įstaigų reformai: štai kas keistųsi

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamai gydymo įstaigų tinklo reformai. Ji numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.

Rekordiškai daug COVID-19 atvejų: perspėja, kad tik blogės, tačiau tikrųjų skaičių taip ir neišvysime

Koronaviruso atvejams Lietuvoje mušant rekordus ekspertai įspėja, kad esame dar tik atvejų augimo pusiaukelėje. Visgi, nepaisant, didžiulio užsikrėtimų omikronu masto, prognozuojama, kad sveikatos sistema naujos bangos spaudimą pavyks atlaikyti. Trečiadienį pranešta apie visos pandemijos užsikrėtimų rekordą – antradienį nustatyta net 6234 COVID-19 atvejai. Tikėtina, per artimiausias dienas patikslinus duomenis šis skaičius gali būti dar didesnis.

Dulkys: omikronas kol kas dominuoja trijose apskrityse, todėl galima tikėtis dar didesnių skaičių

Rekordinis užsikrėtimų COVID-19 skaičius – dar ne pabaiga, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Dėl to ruošiami nauji scenarijai, jei augtų kritinių specialybių darbuotojų sergamumas. Kaip nurodė ministras, omikron atmaina kol kas dominuoja dar tik keliuose regionuose. „Kadangi omikronas kol kas dominuoja Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse ir aplink juos, bet dar kitur ne, tai, vadinasi, galime tikėtis dar didesnių atvejų skaičių.
REKLAMA
REKLAMA

Karantinas ateis anksčiau, nei užsipildys lovos? Gydymo įstaigos jau mato nerimo ženklus

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Neįprastos reakcijos į COVID-19 vakcinas: jų ryšio su skiepais neišeina nei patvirtinti, nei paneigti

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Per metus – arti 7 tūkst. pranešimų apie šalutines reakcijas į COVID-19 skiepus: įvardijo, kuo skundėsi dažniausiai

Per metus Lietuvoje užfiksavus arti 7 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas konstatuojama, kad, lyginant su atliktų vakcinacijų skaičiumi, pranešamų negalavimų dažnis nėra didelis. Pagrindinės reakcijos į skiepą išliko tos pačios – skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, tačiau neapsieita ir be kelių šimtų sunkesnių reakcijų. Be kita ko, sulaukta pranešimų ir apie blėstantį vakcinų poveikį.
REKLAMA
REKLAMA

Ar dar ilgai pasaulį „šokdins“ naujos koronaviruso atmainos? Įspėja, kad gamtoje yra daug Pandoros skrynių

Nors specialistai turi vilties, kad naują susirgimų koronavirusu bangą sukėlęs omikronas galėtų sąlygoti pandemijos lūžį ir jos pabaigos pradžią, grėsmė dėl naujų viruso atmainų išlieka.

Įvertino nuogąstavimus, kad daugiau papildomų skiepų dozių gali pakenkti: nedarykime revoliucijos

Dar praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) išreiškė abejonę dėl papildomų sustiprinamųjų COVID-19 skiepo dozių naudingumo ir poveikio imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus svarstoma apie 4 skiepo reikalingumą, pasiteiravome gydytojo prof. Vytauto Usonio. Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.

Ketvirta dozė, atnaujinti skiepai ar sezoninė vakcinacija: pasakė, ko toliau tikėtis iš COVID-19 vakcinų

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.
REKLAMA
REKLAMA

Šaršalas dėl „deltakron“: naujos atmainos nėra, tačiau pavojus dėl virusų „mikso“ niekur nedingo

Neseniai visuomenės ir specialistų dėmesį patraukė žinutė iš Kipro, kai paskelbta apie kelias dešimtis užsikrėtimų vadinamąja „deltakron“ atmaina. Nors vėliau pranešta, kad toks dviejų virusų hibridas ir nauja atmaina neegzistuoja, vis tik abejomis infekcijomis vienu metu užsikrėsti įmanoma. Specialistai įspėja, kad rizika tam ypač didėja, jei žmogaus imunitetas yra nusilpęs.

Pasipiktinusiems dėl antikūnų tyrimo siūlo išeitį: šis tyrimas parodys paskiepytam, ar išties persirgo koronavirusu

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

Įvardijo 4 scenarijus, kaip toliau gali vystytis koronaviruso pandemija: tuoj matysime ligoninių užsipildymą

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.
REKLAMA
REKLAMA

Dulkys spręs dėl galimybių paso ateities: „Visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė“

Pokyčiai dėl galimybių yra ant Vyriausybės stalo, konstatavo ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, keičiantis pandeminei situacijai reikia peržiūrėti ir šio įrankio veikimą. Tiesa, dar šiandien sprendimai dėl galimybių paso nebus priimami. Ministras pažymėjo, kad galimybių pasas buvo laikinas įrankis, tad, natūralu, galima sulaukti ir pokyčių dėl jo.   „Galimybių pasas, jei pažiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė.

Dulkys prabilo apie pokyčius dėl profilaktinio testavimo darbuotojams: liktų tik kelioms grupėms

Siekiama peržiūrėti privalomo periodinio testavimo tvarką atsisakant dalies profesijų, pranešė ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymėjo, kad dabar būtina mobilizuotis ir testuoti tik prioritetinių sričių darbuotojus. „Peržiūrimi visi procesai, kur yra vienos ar kitos testavimo apimtys, šiandien yra pasiūlymas pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, svarbiausias, kritines institucijas.
Į viršų