Ministrų kabinetas birželio 11 d. nustatė naujus reikalavimus, kada gydymo įstaigose teikiamos stacionarinės akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
7 įstaigoms būtų tekę uždaryti skyrius
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šis kriterijus skyrių išlikimui nustatantis Vyriausybės nutarimas jau ne kartą sukėlė aršias diskusijas tarp medikų ir gydymo įstaigų vadovų.
Pernai Vyriausybė buvo nusprendusi metams atidėti naujus reikalavimus. Tuomet planuota, kad PSDF lėšomis būtų kompensuojamos stacionarinės akušerijos paslaugos, kai įstaigoje per metus priimama 600 gimdymų.
Tai pat buvo numatyta, kad chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugos būtų kompensuojamos, kai įstaigoje priimama 1,1 tūkst. atvejų per metus.
SAM aiškinimu, pokyčiai reikalingi per 10 metų (2016–2026 m.) gyventojų skaičius sumažėjus 49 iš 60 savivaldybių. Pagėgių ir Ignalinos rajono savivaldybėse gyventojų sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Visoje savivaldybėse, išskyrus Ukmergės savivaldybę, gyventojų skaičius mažėjo ir per pastaruosius trejus metus. Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėjo ir gydytmo įstaigų teikiamų paslaugų apimtys.
Tačiau, kaip nurodė SAM, jei būtų buvę patvirtinti šie reikalavimai, septynios įstaigos nebegalėtų sudaryti sutarčių su Valstybine ligonių kasa ir gauti apmokėjimo už suteiktas chirurgijos paslaugas, trys – už vaikų ligų profilio paslaugas, tiek pat – už akušerijos paslaugas.
Dėl chirurgijos paslaugų Damoklo kardas pakibtų virš Anykščių, Lazdijų rajonų, Biržų, Kelmės, Šakių, Trakų, Vilkaviškio ligoninių. Užtikrinti vaikų ligų profilio paslaugas nebegalėtų Šakių, Trakų r., Vilkaviškio ligoninės, tuo metu akušerijos paslaugų (nuo 2026 m. antros pusės) – Jonavos, Marijampolės, Utenos ligoninės.
Reikalavimus akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugoms sušvelnino
Pagal atnaujintus reikalavimus paliekamas mažesnis, 300 gimdymų rodiklį siekiantis reikalavimas. Tuo metu dėl chirurginių paslaugų riba mažinama nuo 1,1 tūkst. iki 700 atvejų per metus. Šie kriterijai turi būti įgyvendinti bent vienais iš dvejų paskutinių metų.
Dėl vaikų ligų profilio paslaugų vietoje 1,1 tūkst. paslaugų skaičiaus nustatoma sąlyga turėti galiojančią sutartį dėl stacionarinių vaikų ligų profilio paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
„Pakeitus kriterijus mažesnių savivaldybių gyventojai galės gauti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos. Išlaikyti aukšti intensyviosios terapijos reikalavimai užtikrins, kad paslaugos būtų saugios tiek taikos, tiek pandemijos, tiek karo ar kitų grėsmių atveju“, – aiškino SAM nutarimo teikimo projekte.
Vyriausybė taip pat nustatė, kad apskrities centre turės būti mažiausiai viena stacionarines chirurgijos paslaugas, vaikų ligų profilio paslaugas ir akušerijos paslaugas teikianti įstaiga, kurios paslaugų teikimas būtų apmokamas PSDF lėšomis.
Be to, nustatomas privalomumas užtikrinti skubiąją pagalbą teikiant stacionarines akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugas.
Taip pat nustatyta, kad kiekviename apskrities centre mažiausiai viena įstaiga privalo teikti šešių pagrindinių profilių stacionarines paslaugas: chirurgijos, vaikų ligų, vidaus ligų, intensyviosios terapijos, intensyviosios priežiūros ir akušerijos.
Ministrų kabinetas taip pat įtvirtino, kad jeigu sveikatos centras negali užtikrinti jam priskirtų teikti paslaugų atitinkamoje savivaldybėje, tarybos sprendimu šias paslaugas gali teikti besiribojančios savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos.
Apskričių centrai išliks ir neišpildę 300 gimdymų reikalavimo
Paprašyta detaliau nušviesti situaciją, kokioms ligoninėms, remiantis naujais kriterijais, vis tik galėtų tekti užverti tam tikrus skyrius, SAM pabrėžė, kad minimame Vyriausybės nutarime išdėstytos sąlygos nedraudžia teikti paslaugų, bet tik nustato kriterijus, kokiais atvejais paslaugos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kartu ji nurodė, kad šiuo metu PSDF biudžeto lėšomis apmokamas akušerijos paslaugas teikia 14 ligoninių – visos atitinka atnaujintus kriterijus.
Prieš kurį laiką rašyta, kad Regioninėje Mažeikių ligoninėje šis skyrius turėtų užsiverti – ir atnaujinus kriterijus jo valstybė negali finansuoti.
„Regioninė Mažeikių ligoninė šiuo metu nesiekia 300 gimdymų per metus, todėl stacionarinės akušerijos paslaugos nuo 2025 m. sausio 1 d. joje nėra finansuojamos“, – nurodė SAM.
Tiesa, nutarimu yra nurodyta ir geografinė sąlyga – jei ligoninė nutolusi nuo artimiausios gimdymo įstaigos daugiau nei penkiasdešimt kilometrų, skyrius gali veikti net ir nepasiekęs 300 gimdymų. Šiuo atveju Utenos, Telšių ir Marijampolės ligoninės gali jaustis ramiau, mat yra apskričių centruose.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2022 metų gegužę buvo uždaryti akušerijos skyriai Anykščiuose, Trakuose, Kretingoje, Ukmergėje, Kėdainiuose ir kitur.
Dėl chirurginių paslaugų teikimo nežinioje – 2 ligoninės
Paklausta, kokios ligoninės būtų „ant ribos“, kalbant apie chirurgijos paslaugų teikimą, ministerija įvardijo, kad mažiau nei 700 paslaugų per metus šiuo metu teikia Anykščių ir Trakų ligoninės.
Iš viso stacionarinės chirurgijos paslaugos teikiamos 37 ligoninėse.
Dėl vaikų ligų skyrių situacija dar kiek kitokia. Neseniai prezidentūroje buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė minėjo, kad ligoninėms bus paliktos dvi alternatyvos – lankstus pediatrinių paslaugų modelis arba vaikų ligų skyriai.
„Abu variantai yra galimi ir savivaldybės turės spręsti, kuris jiems yra aktualesnis. Sprendimą savivaldybės gali priimti ir šiemet, ir kitais metais“, – komentavo SAM.
Šiuo metu stacionarinės vaikų ligų profilio paslaugos teikiamos 27 ligoninėse. Per pastaruosius keletą metų stacionarinių vaikų ligų profilio paslaugų teikimą nutraukė Plungės, Lazdijų, Anykščių ir Prienų ligoninės.
„Kur nėra viešosios medicinos, ateina privati“
Pasak Lietuvos ligonių asociacijos pirmininko Gedimino Ramanausko, sušvelninti reikalavimai džiugina, tačiau naujų iššūkių nestinga.
„Ne vienus metus reformos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta centralizacijos modelio linkme, bet džiaugiamės, kad yra atsisukama ir į rajonus. Tad kriterijų sušvelninimas tikrai iš esmės labai palengvina situaciją rajonuose.
Neretai pamirštama, kad juose gyvenimas kiek kitoks nei didžiuosiuose miestuose, nesinori, kad teliktų privati medicina, kurios link dabar stipriai judama. Nes kur traukiasi viešasis sektorius, ateina privatus, kitaip nebūna. Rajonuose turėtų būti išlaikytas tam tikras diagnostikos ir gydymo lygmuo“, – komentavo Jonavos ligoninės vadovas.
Pasak jo, kita vertus, minimas sprendimas sudėtingos situacijos rajonuose savaime neišsprendžia.
„Antras barjeras – Valstybinės ligonių kasos finansavimas paslaugoms, kokios sutartys sudaromos, kiek paslaugų leidžiama teikti, koks apmokėjimas už viršsutartines paslaugas. Čia yra antroji dalis, kuri yra labai svarbi.
Džiugu, kad dabartinė ministerija priiminėja sprendimus, surado pinigų apmokėti virškvotines sutartis. Tačiau kai visi kalba apie regionų politiką, po to viskas baigiasi Vilniaus priemiesčiu. Taip turėtų būti.
Nereikalaujame, kad kiekviename miestelyje turi būti gaisrinė ar neurochirurgas, kardiochirurgas, bet bazinės paslaugos turi būti prieinamos, o ne privačios, už kurias turi mokėti“, – komentavo G. Ramanauskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
