tiesė terminas, reikšmė

tiesė (4)
1. mat. tiesioji linija.
2. tarm. žr. dešinė 2 ties|ti, ~ia, ~ė
1. daryti tiesų, tiesinti: T. sulenktą geležį.
2. tempti, ilginti: T. kaklą. Vaikas ~ia rankas į motiną.
3. daryti ką ilgą, vesti: T. kelią, vamzdžius.
4. kloti, dengti: T. paklodę. T. ant grindų patiesalą. T. stalą, lovą.
5. šnek. greitai eiti, bėgti: Kad ~ia, kad ~ia, niekaip nepaveju. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) : Plento ~ėjas. ~imas (2) Žiūrėk: [ dešinė 2 ]