pra terminas, reikšmė

pra- priešd. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
1. veiksmą pro ko nors šalį: praeiti, prašauti, pravažiuoti, pravesti.
2. veiksmą, einantį per ką nors kiaurai: prakirsti, pralaužti, pramušti.
3. tarpo padarymą ar pasidarymą: prakiurti, praplėsti, praskirti.
4. netekimą, nustojimą ar išnykimą, dingimą ko nors: pragaišti, pragerti, praleisti(pinigus),pralošti, pražūti.
5. laiko praleidimą, ką nors darant: pramiegoti, praplepėti, prastovėti.
6. mažybės veiksmą: pramokti, prapjauti(malkų),prasikulti, prasimalti, praverti.
7. pralenkimą, nurungimą: praaugti.
8. veiksmo pradžią: prabilti, praimti, prajukti, prašvisti.
9. veiksmo galą: pralobti, praryti, pražilti. 10. individualios reikšmės veiksmą: pradėti, pranešti, prapulti, prarasti, praversti. II. daiktavardžiai su juo žymi:
1. veiksmo padarinį, iš veiksmo kilusį daiktą: pradaras, pralauža.
2. su veiksmu susijusią abstrakčią sąvoką: prastova, pražanga. III. būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių: pralaidus, pranašus, pratisas, pravartus. IV. jį turi prieveiksmiai: prabėgomis, pradieniui, pramečiui