pažintis terminas, reikšmė

pažint|is, ~ies m. (3 b )
1. santykis tarp žmonių, pažįstančių kits kitą ir turinčių tarp savęs kokių interesų: Mūsų p. sena. Plačios pažintys. Turiu su juo pažintį. Trumpa p. Mus suvedė į pažintį. Suėjo su viršininku į pažintį. Reikia su juo užmegzti pažintį. Nutraukti pažintį.
2. pažinimas: Tyrinėjimas - ~ies pagrindas