pats terminas, reikšmė

1 pats, pati pažym. įv. (4)
1. žymi asmenį ar daiktą, tiesiogiai ką atliekantį: Aš p. viską mačiau. Jis p. su savimi kalba. P. muša, p. rėkia (flk.) .
2. žymi asmenį ar daiktą, atliekantį veiksmą savarankiškai, be kitų pagalbos: Vaikas jau p. apsirengia. Patys parsinešime.
3. žymi kokį savaiminį vyksmą: Mašina pati važiuoja nuo kalno. Ašaros pačios ritosi iš akių.
4. pabrėžia subjektą sakinyje: Tamsta p. esi buvęs. P. aš gimiau tame kaime. Tai jo paties reikalas. Mums patiems reikės palapinės. Mano paties šieną nunešė.
5. rodo dalyko ar juo žymimos ypatybės gausumą, stiprumą: Buvo p. pavasaris. P. rugių žydėjimas. Dabar pačios bulvės (daug jų).Penkiasdešimt metų - tai dar p. žmogus. Tai - patys niekai.
6. patikslina laiko ar vietos ribą: Dabar dar tik pati pradžia. Jau p. laikas išeiti. Pati metų pabaiga. P. pakraštys. Atėjo per pačius pietus. Malūnas stovi ant paties kalno.
7. su būdvardžiais (ppr. įvardžiuotinės formos ar aukščiausiojo laipsnio) pabrėžia žymimos ypatybės gausumą, stiprumą: P. gerasis. P. paskutinis. Patys reikalingiausi daiktai.
8. sustiprina skaitvardžių vienas, pirmas reikšmę: Jis p. vienas tebuvo. Apsidirbčiau ir viena pati. Mes buvome patys pirmieji.
9. šnek. asm. įv. tu, tamsta: P. nieko nežinai. Kaip pati galvoji? Aš pas patį atėjau 2 pat|s, ~ies v. (4) šnek. vyras žmonai: Kai geras p., gera pati (žmona), tai gražiai ir gyvena