paskutinis terminas, reikšmė

paskutin|is, ~ė (2)
1. galinis eilėje, po kurio kito nebėra;
prš. pirmutinis: P. žodžio skiemuo. Sakau tau ~į kartą (daugiau nebesakysiu).Mokytis jam ~iai metai. Atvyko ~ę valandą.
2. vienintelis likęs: ~ę karvę pardavė. Suvalgė iki ~io kąsnelio.
3. prasčiausias, bjauriausias: Barasi ~iais žodžiais. Jis p. melagis. P. darbas per lietų bulves kasti. ÄŒia žemė ne pirmutinė, bet ir ne ~ė(vidutiniška) Žiūrėk {pirmutinis}