padėtis terminas, reikšmė

padėt|is, ~ies m. (3 b )
1. kieno nors buvimo vieta: Daikto p. Miesto p. labai graži.
2. būklė, kurią lemia įvairios aplinkybės: Kebli p. Nėra ~ies be išeities. Ekonominė žmonių p. Karo, apsiausties, nepaprastoji p. Ligonio p. labai sunki. Atsidūrė beviltiškoje ~yje