Prokuratorius reikšmė

prokurãtorius [lot. procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]:
1. sen. Romoje — privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas;
2. asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose;
3. Švedijos parlamento pareigūnas.