polius reikšmė

põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]:
1. geogr. ašigalis;
2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas;
3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų;
4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės;
5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2);
6*. visiška priešybė.