obliteracija reikšmė

obliterãcija [lot. obli(t)teratio — ištrynimas, sunaikinimas]:
1. augalo kai kurių ląstelių susiplojimas arba išnykimas, tarpuląsčių užsikimšimas;
2. med. kurio nors organo, pvz., pleuros, ertmės arba spindžio užsikimšimas, užaugimas.
oazė
obbligato
obdukcija
obeliskas
oberekas
oberpolicmeisteris
obertonas
objektas
objektinis
objektyvas
objektyvistinis
objektyvizacija
objektyvizmas
objektyvus
obligacija
obligatinis
obligatorinis
obligo
obliteracija
Obojus
Obolas
Obrogacija
Obsceniškas
Observacija
Observatorija
Observuoti
Obsidianas
Obskurantas
Obskurantizmas
Obstipacija
Obstrukcija
Obtiuracija
Obtiuratorius
Obtiuruoti
Obturatorius
Ocelotas
Ochlokratas
Ochlokratija
Ochra
ochroma
Odaliska
Odė
Odekolonas
Odelstingas
Odeonas
Odinas
odiozinis
Odisėja
odografas
odometras
odon
Odontalgija
Odontiatrija
odontoblastai
odontolitas
odontologija
odontoma
odontoterapija
odoracija
odorantas
odorologija
odoruoti
ofenzyva
oferentas
oferta
offbeat
oficialas
oficialus
oficiantas
oficina
oficinalinis
oficiolas
oficiozas
oficiozinis
oficiumas
ofikleida
ofioboliozė
ofiolatrija
ofisas
ofiūros
ofortas
ofortistas
ofsetas
ofsetinis
oftalmija
oftalmo
oftalmologas
oftalmologija
oftalmometras
oftalmoplegija
oftalmoskopas
oftalmoskopija
ogaminis
ogarai
ogiva
oidijos
oidiumas
oikonimas
oikonimija
oikonimika
oikumena
oinochojė
Okapija
okarina
Okazinis
Okazionalizmas
okcidentas
Okeanariumas
Okeanas
Okeanidės
Okeanografija
Okeanologija
Okliuzija
oks
oksalatai
oksalurija
oksazinas
oksi
oksibiontai
oksidacija
oksidai
oksidatorius
oksidazė
oksidimetrija
oksiduoti
oksiferas
oksigenazė
oksigenoterapija
oksihemoglobinas
oksilikvitas
oksilitas
oksilofitai
oksimoronas
oksitankas
oksitocinas
oksitonas
oksiumoronas
okso
oksolis
okta
oktaedras
oktaedritas
oktagonas
oktanas
oktaninis
oktantas
oktava
oktetas
oktilijonas
okto
Į viršų