mundštukas reikšmė

mundštùkas [vok. Mundstück]:
1. įv. aparatų ir mašinų dalis — antgalis, ant kurio užmaunama kita aparato ar mašinos dalis (dažn. darbo organas);
2. ntk. laužtukai;
žąslai, žaboklės;
3. ntk. kandiklis, rūkiklis, papiroso tūtelė (gilzė) iš standaus popieriaus.