Verslas

Joninės, minimos birželio 24-ąją, Lietuvoje yra laikoma oficialia šventine diena. Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad tokių dienų išvakarėse darbo dienos darbo laikas turi būti 1 val. trumpesnis. Taip pat ne visi žino, kad jei darbo laiko prieš šventinę dieną susitrumpinti nepavyko, tuomet, žmogui priklauso daugiau pinigų.

Jau netrukus Seimas turėtų galutinai apsispręsti dė II pensijų pakopos reformos. Ji palies ne tik tuos, kurie pasinaudoję proga iš kaupimo pasitrauks arba jame liks – į visą šį reikalą prieš savo valią toliau bus įtraukti apskritai visi mokesčių mokėtojai, kadangi jų pinigais bus investuojama į kaupime likusių ateitį. Tai reiškia, kad kas mėnesį visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais kiekvienam kaupiančiam II pakopoje bus pervedama 1,5 proc.

Nemažai žmonių šiemet automatiškai įtrauktų į antros pakopos pensijų kaupimą, vis dar neapsisprendė, kaip elgsis su savo pinigais – naudotis jais dabar ar kaups senatvei. Visgi tokiems žmonėms reiktų suskubti, nes apsispręsti liko vos savaitė. Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikia iki birželio 30 d. Visus, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą „Sodra“ informavo elektroniniais laiškais, automatiniais skambučiais ir asmeninių konsultacijų metu.

Ledų kainos Lietuvoje jau prilygsta ir dienos pietų kainoms. Štai Palangoje neregėtos kainos – už populiarių ledų „Baltija“ vafliniame puodelyje porciją gyventojams gali tekti pakloti ir 5 eurus, kai parduotuvėje tie patys ledai kainuoja perpus mažiau. Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atstovas tvirtina, kad kai kurių verslininkų godumui ribų nėra. Mat jie naudojasi tuo, kad pirkėjai nesipriešina ir patys pasirenka mokėti brangiau už ledus.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre žmones jau pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Tiesa, jo darbas ne visai intelektualus – kompiuteris gilinasi į rajono šiukšles. Pakeitęs gyvus žmones, dirbtinis protas kasdien po aštuonias valandas skaičiuoja, kiek į sąvartyną pakliūva plastiko, metalo ar kitų atliekų. Tai esą padeda identifikuoti ir kaip žmonės rūšiuoja, ir ką galima padaryti su į centrą patekusiomis atliekomis.

Seime svarstant reikšmingus II pensijų pakopos pakeitimus vieni džiaugiasi, kad bus galimybė iš kaupimo pasitraukti ir pinigus atsiimti. Tačiau kiti mato daugybę grėsmių ir rizikų, dėl kurių mažės pensijos, didės kainos ir gyventojai senatvei išvis nebekaups. O siūlymų, kaip suvaldyti masinį pinigų atsiėmimo srautą, irgi pasigirsta įvairių. Vienas iš jų – išankstinė registracija.

Nuosavas namas – dažno lietuvio svajonė. Pasak ekspertų, neretai žmonės net nesvarsto kitokio namo kaip tik mūrinio, o vertėtų. Tad apie tai, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja statybų sektoriuje ir kas laukia netolimoje ateityje – naujausioje laidoje „Statybų gidas“.  Pasak nekilnojamojo turto brokerio Arūno Adamonio, nusipirkus sklypą svarbu išsigryninti savo poreikius: kiek asmenų name gyvens, kokios kvadratūros reikia, ar norima vienaaukščio namo, o gal būtini du aukštai, k...

Dirbantiems savarankiškai Lietuvoje yra taikomi mažesni mokesčiai. Vis tik iš individualios veiklos uždirbantys vos pora šimtų eurų per mėnesį yra apmokestinami taip pat kaip ir tie, kurie uždirba 3 750 eurų (45 tūkst.

Prekybininkai nuolatos ieško būdų, kaip sudominti pirkėjus ir pelnyti jų pasitikėjimą. O kai kurie iš jų netgi sumoka už tai, kad stovite eilėje. Siekdami, kad pirkėjai sugrįžtų į prekybos tinklą, nupirktų kuo daugiau prekių ir atneštų pelno, prekybininkai savo klientams siūlo įvairiausias akcijas. Štai vienas iš prekybos tinklų – „Kaufland“, veikiantis daugelyje Europos valstybių, netgi pasiryžo sumokėti, jei jums eilėje teks laukti ilgiau kaip 5 minutes.

Skandalingasis buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius užgrobė nemažą dalį valstybinės žemės ir taip prasiplėtė didžiulę ir prabangią savo rezidenciją. Maždaug pustrečio milijono eurų kainavusią vilą su sklypais nusipirkę dabartiniai savininkai įsigijo ir nusavintą valdišką žemę, bet jos atlaisvinti neketina ir statybos inspekcijos reikalavimus skundžia teisme.

Joninių naktį bus apribota platformos „Bolt Drive“ dalijimosi automobiliais paslauga. Kaip pranešė įmonė, per mobiliąją platformos programėlę automobilių nebus galima išsinuomoti nuo antradienio vidurnakčio iki 6 val. ryto. Vis tik klientai, kurie automobilį bus pradėję naudoti dar iki Joninių nakties, vairuoti jį tą naktį galės be trukdžių. Tuo metu pavėžėjimo ir dalijimosi paspirtukais bei dviračiais paslaugos Joninių naktį veiks įprastai.

Šiemet Anykščių vietinės reikšmės keliams skiriamas rekordinis finansavimas – daugiau nei 206 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Anykščių rajonui iš šios sumos teks beveik 2,5 mln. eurų. Darbų pradžia numatyta dar 2025-aisiais – kelių technika pasirodys tiek miesto, tiek užmiesčio gatvėse. „Regionams šiemet skyrėme daugiau lėšų nei valstybiniams keliams.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Laukiamiausios vasaros uogos jau sirpsta ir laukuose. Tiesa, ne tiek, kiek tikėjosi braškių augintojai. Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl pavasarinių šalnų prarado kone pusę derliaus. Tad net įsibėgėjus lauko braškių sezonui, tikėtis pigių uogų šiemet neverta. Dabar augintojai labiausiai baiminasi, kad lauko braškių nepribaigtų liūtys ar nenuniokotų kruša. O jos kai kuriems rajonams jau kliuvo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji ir toliau nesutaria, kaip turėtų atrodyti naujoji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema. Nors ilgą laiką buvo kalbama apie tai, kad pirmasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, Seime vėl pasigirdo kitokie siūlymai. Naujas modelis, pasak specialistų, būtų socialiai neteisingas ir suteiktų dar didesnes išimtis turtingiesiems – būtent jie pagal naująją tvarką mokėtų mažiau nei pagal dabar galiojančius įstatymus.

Vis daugiau žmonių renkasi siuntas atsiimti paštomatuose, o ne lankytis fiziniuose pašto skyriuose. Reaguodami į šiuos pokyčius, Lietuvos paštas kartu su Susisiekimo ministerija planuoja reikšmingą infrastruktūros plėtrą – per artimiausius metus paštomatų tinklas visoje šalyje, ypač regionuose ir mažesniuose miesteliuose, turėtų beveik padvigubėti.

Daugelis žmonių svajoja apie gerą ir kokybišką namą, kuriame galėtų mėgautis jaukumu bei ramiu gyvenimu su šeima. Tačiau dažnai norai ir viltys gyventi svajonių name prasilenkia su architektų, statybininkų, darbų vadovų ir sąmatininko požiūriu. Apie tai, nuo ko priklauso geras namas ir kaip tiksliai apskaičiuoti būsimą jo kainą, naujausioje „Statybų gido“ tinklalaidėje diskutavo „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir įmonės samatele.lt savininkas Mindaugas Laučys.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Seimas patvirtino mokesčių reformą, kurią centro-kairės valdantieji pristatė kaip socialiai jautrią. Vis dėlto naujieji sprendimai reiškia, kad gyventojams brangs šildymas, karštas vanduo, būstas, turto ir sveikatos draudimas. Opozicija įspėja – reforma smogs tiek paprastiems žmonėms, tiek svarbiems ekonomikos sektoriams, ypač transporto.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Artėjant Joninėms, prekybos centruose pirkėjai šventei renkasi maisto produktus. Į krepšelį krauna šašlykus, vaisius, uogas, alų ir šampaną. Pasak prekybininkų, Joninių laikotarpiu smarkiai išauga ne tik maisto produktų paklausa, bet žmonės nusiteikia ir paparčio žiedo paieškoms bei pramogoms – perka prezervatyvus, jų pardavimai auga trečdaliu. Dalis tautiečių Jonines švęsti planuoja gamtoje, sodybose,  šventiniam stalui atseikėti ketina apie 100 ar 200 eurų.

Antroji pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja trečiadienį netikėtai paskelbė sėkmingai paleidusi į orą ir nuleidusi ant žemės savo sukurtą „eksperimentinę daugkartinio naudojimo raketą“. „Honda“ pagaminta raketa – gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, „SpaceX“ raketos, tačiau su ja įmonė tikisi žengti į komercinių skrydžių į kosmosą sektorių.

Tonos šokoladinių saldainių ir tūkstančiai litrų alkoholio, o kur dar batai, drabužiai, vaistai ir įvairiausios kitos prekės – muitininkai pravėrė duris ir parodė, kaip naikinamos pasienyje sulaikytos garsių prekinių ženklų klastotės. Visgi kai kuriems gudruoliams pavyksta prasmukti. TV3 žinios užfiksavo, kokias klastotes pardavinėja ir kaip pirkėjus apgaudinėja turgaus prekybininkai.  Garsių prekinių ženklų produktai – ne kiekvieno kišenei.

Dėl išaugusių benzino ir dyzelino akcizų Lietuvos degalinės teigia šiemet netekusios 111-os milijonų eurų pajamų. Mat tiek gyventojai, tiek verslai Lietuvos degalines aplenkia ir važiuoja pigesnio dyzelino piltis į kaimyninę Lenkiją. Tiesa, Finansų ministerija verslininkų nuogąstąvimų nesureikšmina, situaciją vertina ir konkrečių sprendimų priimti neskuba, mat per pirmus keturis metų mėnesius valdžia surinko 8-iais milijonais daugiau pajamų iš akcizų nei pernai.

Skirtingose Europos šalyse atlyginimų lygis labai skiriasi – jis priklauso ne tik nuo sektoriaus, bet ir nuo konkrečios profesijos. Nepaisant to, kad kai kurios pareigos pamažu nyksta, atsiranda naujos, o tam tikri darbai išlieka būtini.

Per 7 metus už elektrą sumokėjo vos 123 eurus: ar pinigus teks grąžinti?

Finansinių sunkumų patiriančios ir restruktūrizuojamos bendrovės „AUGA group“ valdyba liepos mėnesį šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame akcininkai balsuos dėl pritarimo parengtam bendrovės restruktūrizacijos plano projektui.

Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos prašymui perskirstyti beveik 154 mln. eurų iš šaliai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, penktadienį pranešė Finansų ministerija.

Siekiant skatinti dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą, Lietuva su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija siekia įkurti DI centrą Lenkijoje, kuriame būtų kuriami lenkų ir baltų kalbos modeliai bei plečiamas technologijos integravimas. Valstybės Europos Komisijai (EK) pateikė pasiūlymą Lenkijoje kurti DI gamyklą, tuo metu Lietuva rengia paraišką šalyje steigti mažesnį tokį centrą, penktadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad Lietuvos bankas (LB) tinkamai traktavo Bendrijos teisę, todėl teisėtai skyrė atskiras šimtatūkstantines baudas lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovei „Paysera LT“ dėl pinigų plovimo prevencijos (AML) pažeidimų. Tikimasi, kad ESTT sprendimas paskatins finansų rinkos dalyvius laikytis aukščiausių AML standartų, penktadienį pranešė centrinis bankas.

Lietuvos banko (LB) naujos būstinės sostinės Žirmūnuose projektą rengusi bendrovė „Cloud architektai“ turi sumokėti 72,1 tūkst. eurų skolą bei delspinigius administracinio pastato techninio projekto dalį rengusiai įmonei „Fima“, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas birželio 17 dieną atmetė „Cloud architektų“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepos 11 dienos sprendimą – tuomet teismas iš dalies tenkino „Fimos“ prašymą bei priteisė 58,9 tūkst.

Restruktūrizuojamos Lietuvos tekstilės gamybos grupės „Utenos trikotažas“ drabužių siuvimo bendrovė „Šatrija“ dėl prastų finansinių rezultatų ir įtemptos konkurencijos nuo liepos 21-osios stabdo veiklą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius prašo Europos investicijų banko (EIB) pagalbos Lietuvoje skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) projektus bei stiprinant nacionalinį plėtros banką ILTE. Tai Liuksemburge viešintis ministras aptarė su EIB prezidente Nadia Calvino, penktadienį pranešė Finansų ministerija.

Baltijos valstybėse gegužę, kaip ir ankstesnius kelis mėnesius, pramonės produkcijos gamintojų kainų neigiamas pokytis per metus fiksuotas Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, nukrito 3,0 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 0,7 proc.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, pirmasis Lietuvoje pasiūlęs įsigyti sveriamą be antibiotikų užaugintą kiaulieną, nuo šiol pirkėjams ją pristatys ir savo privataus prekės ženklo „Well Done“ pakuotėse. Ši, be antibiotikų užauginta, kiauliena „Maximos“ pirkėjus pasiekia tiesiai iš vietos ūkių, kuriuose laikomasi aukščiausių gyvūnų gerovės ir kokybės kontrolės standartų.

Europos investicijų bankas (EIB) Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio statybai ketina paskolinti 540 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija bei bankas.  Paskolą ketvirtadienį Liuksemburge vykusiame posėdyje patvirtino EIB Direktorių valdybą. Pasak banko, šis pritarimas atveria kelią teisinėms ir finansinėms deryboms dėl paskolos, kurios turėtų įvykti per artimiausius mėnesius.

Dar šiemet bus pradėti gatvių remonto darbai Anykščiuose ir jo rajono gyvenvietėse už maždaug 2,5 mln. eurų, penktadienį praneša Susisiekimo ministerija. Daugiausia – 0,68 mln. eurų – skirta ilgio Piliakalnio gatvės remontui, dar 0,49 mln. eurų – Gegužės gatvės atkarpos rekonstrukcijai, o 0,17 mln. ir 0,12 mln. eurų – atitinkamai Bičionių ir Malūno gatvėms taisyti.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) skaičiuojant, kad gaminantys vartotojai nekompensuoja nuostolių juos aptarnaujantiems nepriklausomiems tiekėjams, ir tai spręsti siūlant dabartinę apskaitos kilovatvalandėmis („net-metering“) sistemą pakeitus į grynojo atsiskaitymo („net-billing“), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, tokių pokyčių Vyriausybė šiuo metu neplanuoja, o bet kokie sprendimai bus priimami atsižvelgus į rinkos dalyvių interesus.

Nors gyventojai nuolat skundžiasi kylančiomis kainomis, naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia kitokį vaizdą: daugelyje prekių ir paslaugų kategorijų Lietuva vis dar išlieka tarp pigesnių ES valstybių. Visgi kai kur – ypač kalbant apie maisto, drabužių ar avalynės kainas – Lietuva jau lenkia ne vieną Vakarų Europos šalį. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis visoje Europoje labai skyrėsi.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,4 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Metinis šio kainų indekso prieaugis sumenko nuo 0,7 proc. balandį (patikslintais duomenimis). Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 0,3 proc.

Ketvirtadienį prie Seimo protestavę ūkininkai, jau kitą savaitę planuoja dar vieną, šįkart dvi dienas trunkančią akciją, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas. „Papildomos akcijos vyks birželio 25-26 d. Sekančią savaitę su bendruomene tarsimės dėl masto ir principų, kuriais vyks ateinantys protestai“, – Eltai teigė A. Vanagas, kuris dar nežino, kiek žmonių dalyvautų renginyje.

Penktadienį apie vidurdienį sostinėje kažkas pasikėsino į vieną didžiausių šalyje komercinį banką. Kažkokie vandalai plytomis išdaužė Povilo Lukšio gatvėje veikiančio „Swedbank“ skyriaus didžiulius vitrininius langus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojų persiųstose nuotraukose matosi, kad vienas langas gerokai pažeistas ir turės būti pakeistas. Kitas šalia esantis langas taip pat buvo atakuojamas iš plytos, tačiau, panašu atlaikė.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.

Iš Atenų oro uosto pakilusio lėktuvo keleiviai patyrė išgąstį po to, kai kabinoje pasirodė dūmai, rašo „Voxnews“. Kaip teigiama publikacijoje, incidentas Atėnų tarpautiniame oro uoste užfiksuotas ketvirtadienį (prieš pat 11 val.). Pirminiais duomenimis, iškart po pakilimo lėktuve „Airbus 319“, kuriuo skrido 150 keleivių, pilotų kabinoje pasirodė dūmai.

Vilniuje prasideda naujo restorano statybos – netrukus prie vieno sostinės prekybos centro duris atvers dar viena greitojo maisto tinklo vieta. Darbai truks iki 2025 m. pabaigos, o kol kas gyventojų prašoma kantrybės – statybos laikotarpiu numatomi laikini eismo ir parkavimo pokyčiai. Apie tai socialiniuose tinkluose pasidalijo Perkūnkiemo bendruomenės paskyra.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pasiūlė elektrą gaminantiems vartotojams įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų. Penktadienį apie žadamus pokyčius pasisakė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Socialiniame tinkle ministras Ž. Vaičiūnas teigė norintis nuraminti giminančius vartotojus.

Iki šiol Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijai vadovavęs Artūras Ketlerius jungiasi prie SBA įmonių grupės vadovų komandos. Jis vadovaus grupės komunikacijos ir rinkodaros departamentui.  „Tikiu, kad Artūro gebėjimas kurti ilgalaikę komunikacijos strategiją ir ją paversti veiksmų planais yra pamatas sėkmingos ir tvarios įmonės kūrimui.

Beveik pusė lietuvių neskiria dėmesio elektros tiekėjų pasiūlymams, todėl už elektrą moka daugiau nei galėtų. Ekspertai pastebi – energetinis raštingumas šiandien yra ne šiaip naudingas įgūdis, bet reali galimybė pastebimai sutaupyti.  Net ir elementarus sąskaitos išmanymas gali reikšti papildomas dešimtis ar net šimtus eurų kišenėje kasmet.