Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsitikrino itin svarbią Turkijos paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, gavęs Jungtinių Valstijų pažadą dėl kasetinės amunicijos, galinčios padaryti didžiulę žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos nuostoliai pietinėje fronto pusėje yra kelis kartus didesni nei Ukrainos pajėgų nuostoliai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, pietinėje fronto dalyje žuvo 5,3 karto daugiau rusų nei Ukrainos kariškių. Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Kaip nurodo H. Maliar, visur tęsiasi karštos kovos.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO šalių vadovų susitikimą Vilniuje. Anksčiau jo administracijos atstovai tikino, kad Ukrainos prezidentas nevyks į susitikimą, jeigu NATO šalys „pademonstruos vyriškumo deficitą“ ir nesuteiks vienų ar kitų Ukrainos kvietimo į aljansą garantijų.

Ukraina pastaraisiais mėnesiais susiduria su Rusijos kariuomenės naudojamų iranietiškų dronų antplūdžiu. Trūkstant oro gynybos sistemų šalies kariai bando surasti išeičių – netgi patys kurdami ginkluotę iš to, ką turi. UNIAN paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip Ukrainos kariai bando apsiginti nuo priešų bepiločių antskrydžių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui sunku kovoti su Rusija be tolimojo nuotolio ginklų ir kad sprendimas tiekti juos Ukrainai priklauso tik nuo Vašingtono. „Be ilgojo nuotolio ginklų sunku ne tik atlikti puolamąją misiją, bet, tiesą sakant, sunku atlikti gynybinę operaciją. Labai sunku“, – sakė V. Zelenskis viešėdamas Prahoje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo du žmonės, penktadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas. Jo teigimu, oro gynybos sistemos regione numušė šešis rusų paleistus dronus „Shahed“. Vieno iš jų nuolaužos pataikė į keliu važiavusį automobilį ir pražudė du žmones. Toje vietoje taip pat užsidegė sausa žolė, gelbėtojai jau užgesino gaisrą, platformoje „Telegram“ sakė S. Lysakas.

Ukrainietis Vitalijus Perehonas gyvena ir dirba su vaikais Kyjive: moko žaisti futbolą ir organizuoja ekskursijas į planetariumą. 2022-ųjų kovą į jo šeimos namą Iziume pataikė rusų bomba. Žuvo mama, dukra Jelizaveta, teta, brolis ir jo žmona, bei du jų vaikai. Kol Iziumas buvo okupuotas Rusijos pajėgų, žuvusiųjų kūnus teko palaidoti kapinėse miške. Daugiau nei metus V. Perehonas negalėjo perlaidoti savo artimųjų. Dabar, kai pavyko tai padaryti, vyro teigimu, emocinių jėgų faktiškai nebeliko.

 Rumunija ketvirtadienį pranešė pradėsianti kurti regioninį centrą, kuriame pilotai, įskaitant ukrainiečius, bus apmokomi skraidyti amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šių naikintuvų, pasak Ukrainos, reikia jos kovoje su Rusijos invazija. Po to, kai gegužę žalią šviesą F-16 siuntimui į Ukrainą uždegė Jungtinės Valstijos, kelios Europos šalys nori padėti apmokyti Ukrainos pilotus jais skraidyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ketina surengti derybas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu. Tai bus paskutinis kelionės, kuria siekiama gauti diplomatinę paramą Kyjivo siekiui įstoti į NATO ir užsitikrinti daugiau sąjungininkų ginklų, etapas. Derybos Stambule vyks 500-osios Maskvos karo Ukrainoje dienos išvakarėse, o V. Zelenskis pripažino, kad plačiai lauktas Ukrainos kontrpuolimas vystosi lėtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu ieškantis diplomatinės paramos Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pareiškė, kad santykiuose su Aljansu nori sąžiningumo. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina, kuri nuo 2022-ųjų vasario kovoja su Rusijos invazija, kvietimą prisijungti prie karinio bloko nori gauti per kitą savaitę Lietuvoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

Ketvirtadienio naktį įvykdytos raketų atakos Lvive metu aukų skaičius išaugo iki 10 žmonių, dar 42 patyrė sužalojimų (įskaitant tris vaikus), skelbiama UNIAN. Penktadienio rytą buvo skelbiama apie 9 aukas, tačiau netrukus po griuvėsiais buvo aptiktas dar vienos moters kūnas. Lvivo meras teigė, kad tai didžiausias išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios.

Ketvirtadienį JAV žiniasklaidoje buvo paskelbta, o penktadienį šalies prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad Ukrainai bus perduotos kasetinės bombos, rašoma „The Washington Post“. „Sprendimas buvo priimtas po kelių mėnesių vidinių debatų dėl to, ar tiekti ginčytiną amuniciją, kurią draudžia daugelis pasaulio šalių.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį vakare pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo patarėjai priėmė „vieningą sprendimą“ siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Prahoje tikino, kad nors Ukrainos kontrpuolimas nėra greitas, Kyjivo kariai žengia į priekį. V. Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją. „Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvyko į Bulgariją. Ši šalis yra svarbi šaudmenų gamintoja ir pastaruoju metu atvirai remia Kyjivą. „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien atvyko vienos dienos vizito į Sofiją“, – sakoma Bulgarijos vyriausybės pranešime.

Lėtas ginklų tiekimas Ukrainai atidėjo Kyjivo planuojamą kontrpuolimą ir leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose, įskaitant minas, trečiadienį transliuotame interviu televizijai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš kelias dienas Ukrainos uostamiestyje Odesoje kalbėdamas su televizijos CNN žurnaliste Erin Burnett, V. Zelenskis atskleidė, kad siekė pradėti kontrpuolimą prieš Rusiją daug anksčiau, nei jis iš tikrųjų prasidėjo – birželio pradžioje.

Rusijai nusprendus įvykdyti kruopščiai suplanuotą teroro išpuolį Zaporižios AE, ir tokiu atveju atidengus 6 reaktorius saugančius sarkofagus, radioaktyvios dulkės uždengtų visą Europą ir Rusiją iki Uralo, paaiškino energetikos ekspertas O. Charčenka. Jo teigimu, tokia įvykių eiga yra mažai tikėtina, labiau baiminamasi Rusijos sabotažo, kuris paverstų Zaporižios AE antru užkonservuotu Černobyliu.

Kyjivo teisme trečiadienį nugriaudėjus sprogimams, aiškėja daugiau įvykio aplinkybių, rašo UNIAN. Skelbiama, kad sprogimą sukėlė į Kyjivo Ševčenkos mikrorajono teismą atvestas kaltinamasis. Vyras sprogimo metu žuvo. „Nusikaltėlis mirė įvykio vietoje. Pirminiais duomenimis, susisprogdino pats“, – savo „Telegram“ kanale trečiadienio vakarą pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko. Anot jo, per pastato šturmą buvo sužeisti du pareigūnai.

Situacija Bachmute išlieka dinamiška, kovos tęsiasi, sako ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Anot jos, pačiame Bachmuto mieste okupantai praktiškai įstrigę. „Viena vertus, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, o mes kontroliuojame tik pietvakarinę dalį. Tačiau jie negali judėti po miestą, nes mūsų ginkluotosios pajėgos neleidžia jiems to daryti. Ir iš tikrųjų jie taip pat negali iš jo išeiti, nes mūsų ginkluotosios pajėgos taip pat neleidžia jiems to padaryti.

Rusijos kariai šiek tiek pakeitė taikinių Ukrainoje prioritetus ir rečiau taikosi į energetikos infrastruktūrą, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo generolas Oleksijus Hromovas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, dabar rusai vis dažniau taikosi į naftos ir dujų gavybos objektus, galimas ukrainiečių karių susitelkimo vietas ir vyriausybinius pastatus.

Jungtinės Tautos trečiadienį pareiškė, kad nerimauja dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, kuris gali žlugti po dviejų savaičių, o tai keltų grėsmę pažeidžiamiausių pasaulio gyventojų aprūpinimui maistu. Juodosios jūros grūdų iniciatyvos (BSGI), kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, galiojimas baigsis liepos 17 dieną, nebent Rusija, kuri tęsia 2022 metų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą, sutiks ją atnaujinti.

Kyjivo mieste, Ševčenkos mikrorajone esančiame teismo pastate nugriaudėjo sprogimai, praneša ukrainiečių žiniasklaida. Įtariamasis žuvo, du pareigūnai sužeisti. Šią informaciją patvirtino Ukrainos Vidaus reikalų ministerija, rašo „Ukrinform“. „Policija gavo informacijos, kad Ševčenkos rajone esančiame teismo pastate įvyko sprogimas“, – sakoma pranešime. Anot ministerijos, vietoje dirba tyrėjai, specialiosios pajėgos ir tarnybos.

Ukraina trečiadienį paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į tai, kas, anot jos, yra Maskvos karinė eskalacija okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje. „Rusija, dislokuodama karinį personalą, įrengdama įtvirtinimus mažiausiai trijuose reaktoriuose, padėdama sprogmenis Zaporižios atominėje elektrinėje, tiesiogiai grasina branduoliniu incidentu didžiausioje Europos atominėje elektrinėje“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos socialiniame tinkle išplatintame pareikime.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę tikimės sprendimo, kad Ukrainai kelias į Aljansą bus sutrumpintas, sako Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Tikimės, kad bus priimtas sąjungininkų sprendimas, kad Ukrainai nereikia įžanginio kelio, kad ateityje įstotų į NATO, bet kad šis kelias jai bus sutrumpintas“, – trečiadienį sakė A. Duda per spaudos konferenciją po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Rusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai naudoja cheminius ginklus prieš Ukrainos kariuomenę Bachmuto kryptimi. Apie tai pranešė karių grupės „Tavrija“ atstovas Oleksijus Dmytraškovskis. Jis teigė, kad preliminariais duomenimis, okupantai naudoja cheminį elementą liuizitą. „Bachmuto kryptimi padėtis yra sunki. Priešas vis dažniau naudoja cheminį ginklą.

Rusija ketina siųsti daugiau nuteistųjų ir kovotojų iš Čečėnijos į karą Ukrainoje, kad „užkamšytų skyles“, atsiradusias išvedus privačios karinės bendrovės „Wagner“ dalinius. Tai pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi Europos žvalgybos atstovais. Gegužės pabaigoje „Wagner“ pasitraukus iš Bachmuto, Rusijai teko perkelti į rytinį Ukrainos miestą daug karių.

Rusijos kariuomenė nuo invazijos į Ukrainą pradžios prarado beveik pusę savo kovinio pajėgumo. Rusai neteko vien 2,5 tūkst. tankų. Apie tai skalbia Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas, praneša „Financial Times“. „Rusija prarado beveik pusę savo kariuomenės kovinio pajėgumo. Pernai jis iššovė 10 milijonų artilerijos sviedinių, bet geriausiu atveju gali pagaminti 1 milijoną sviedinių per metus.

 Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė sunaikinusi rusų formuotę Maskvos kontroliuojamoje Makijivkoje, esančioje Donecko srityje. Pasak Rusijos pareigūnų ir žiniasklaidos, per Kyjivo išpuolius vienas žmogus žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. Ukraina pastarųjų teiginių nekomentavo. „Dėl efektyvaus gynybos pajėgų dalinių darbo laikinai okupuotoje Makijivkoje nustojo egzistuoti dar viena rusų teroristų formuotė“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime vėlai antradienį.

Ukrainos pajėgos per pastarąją parą sudavė naujus triuškinančius smūgius Rusijos pajėgoms. Kaip skelbia šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, ukrainiečiai sunaikino okupantų vadavietę ir amunicijos sandėlį. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:55 | Humeniuk: sabotažas Zaporižios AE yra gana tikėtinas Sabotažas rusų laikinai okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra gana tikėtinas, sako Pietų Ukrainos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.

Vyriausybė trečiadienį pritarė oro erdvės organizavimo taisyklių ir civilinės aviacijos saugumo programos pakeitimams, pagal kuriuos Lietuvoje bus sukurtos papildomos dronų skraidymo geografinės zonos, kurių viena – vadinamoji „U-Space“ – yra labai pažangi ir pirmoji tokia Europoje.

Antradienio vakarą laikinai okupuotoje Makijivkoje, esančioje Donecko srityje, nugriaudėjo keli galingi sprogimai, rašo „Obozrevatel“. Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti didžiulės liepsnos ir į dangų kylantys dūmai. Anot pranešimų, liepsnos ir dūmai buvo matyti iš okupuoto Donecko. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos skyrius patvirtino, kad buvo smogta okupantų sandėliui.

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas paaiškino, kodėl Ukrainos kontrpuolimas nevyksta taip greitai, kaip buvo tikėtasi, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečių pajėgos siekia išsaugoti kuo daugiau karių gyvybių. A. Jusovo teigimu, okupantai ruošėsi Ukrainos kontrpuolimui. „Šiuos okupacijos mėnesius priešas išnaudojo aktyviam teritorijų užminavimui, kelių gynybinių linijų sukūrimui, įtvirtintų inžinerinių statinių statybai“, – aiškina jis.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi požiūrį į situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje pavadino „klounada“, rašo UNIAN. Anot jo, būtent R. Grossi gali užkirsti kelią katastrofai Zaporižios atominėje elektrinėje, tačiau ignoruoja pavojų. Pasak M. Podoliako, R. Grossi yra neefektyvus vadovas.

Kyjivo ligoninėje mirė lietuvis Valerijus Polkovnikovas. Iš pradžių jo bičiuliai skelbė, kad jis žuvo nuo sužalojimų po mūšių Bachmute, prašė aukoti šeimai. Šia informacija pasidalijo ir krašto apsaugos ministras, tiesa, vėliau jo žinutė „Facebooke“ mįslingai dingo. Ministras atsisako skelbti lietuvio mirties priežastį, tačiau Lietuvos ambasadorius Ukrainoje patvirtina – lietuvis fronte nekovojo ir mirė ne nuo sužalojimų. Jis mokė ukrainiečius valdyti dronus.

Ukrainos valstybės biudžeto deficitas pirmąjį pusmetį siekė 476,3 mlrd. grivinų (12 mlrd. eurų pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą) ir atitiko 26,7 proc. išlaidų, rodo Finansų ministerijos paskelbti duomenys. Iždo išlaidos per šešis šių metų mėnesius siekė 1,784 trln. grivinų, pajamos – 1,302 trln. grivinų, iš jų 269,4 mlrd. grivinų sudarė tarptautinės paramos dotacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino NATO sąjungininkų sprendimą metams pratęsti Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo kadenciją ir pagyrė jį už asmenines pastangas, remiant karo draskomą šalį. „Padėkojau Jensui Stoltenbergui už jo asmenines pastangas remti Ukrainos euroatlantinius siekius, – sakė V. Zelenskis po pokalbio telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi. – Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas bus vaisingas ir ateityje.

Ukrainos pajėgos koreguoja puolimo strategiją, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN. Anot jo, dabar ukrainiečiai daugiausia dėmesio skiria okupantų pajėgų naikinimui. Būtent tai ir yra ukrainiečių užduotis numeris vienas – „maksimaliai sunaikinti Rusijos kariuomenės pajėgas, įrangą, degalų sandėlius, karinę techniką, vadavietes, artileriją ir priešlėktuvinės gynybos pajėgas“. „Pastarosios kelios dienos buvo ypač vaisingos.

Sakartvelo valdančioji partija antradienį sukritikavo Ukrainos sprendimą liepti Tbilisio ambasadoriui išvykti iš Kyjivo – to paprašyta buvo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siekiant išgelbėti įkalintą buvusį Sakartvelo lyderį Michailą Saakašvilį. M. Saakašvilis, 2004–2013 metais ėjęs Sakartvelo prezidento pareigas, pirmadienį pirmą kartą po kelių mėnesių pasirodęs per televiziją, dalyvaujant teismo posėdyje, priminė tik savo šešėlį.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija teikė pirmenybę taktiniams patobulinimams, kad sulėtintų Kyjivo kontrpuolimą Pietų Ukrainoje, antradienį skelbia britų žvalgyba.  Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad šio proceso pagrindas – labai intensyvus Rusijos prieštankinių minų naudojimas.

Per beveik 500 Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienų Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno savo tikslo, o jam tai – tikra nelaimė. Taip interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. „Jei Putinui liko nors šiek tiek racionalaus proto ir gebėjimo objektyviai įvertinti situaciją, tuomet jis jau turėjo įsitikinti, kad suklydo, nes nė vienas jo tikslas nebuvo pasiektas“, – pabrėžė A. Kwasniewskis.

Buvęs Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad norint išlaisvinti visas rusų užimtas Ukrainos teritorijas, reikės atlikti bent du, o gal ir tris kontrpuolimus. „Kai baigsime šį kontrpuolimą, tai karo nepabaigs. Karui užbaigti to neužtenka. Net ir esant palankiausiam scenarijui – išlaisvinus viską nuo Chersono iki Berdiansko, pasiekus Krymo sienas – ten lieka užgrobtas Donbasas ir okupuotas Krymas.

Rusijos Federacijoje, Ingušijos kolegijose išduodant diplomus absolventai privalo pasirašyti šaukimą į kariuomenę. Kaip alternatyvą jiems siūloma surašyti šaukimo atsisakymą, už kurį gali grėsti administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė. Apie tai praneša Ingušijos leidinys „Fortanga“, remdamasis šaltiniais, artimais vienai iš respublikos švietimo įstaigų. „Norint gauti diplomą, reikia pasirašyti šaukimą į kariuomenę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino pratęsti netrukus baigsiantį galioti svarbų susitarimą, pagal kurį Ukrainos grūdai gali patekti į pasaulinę rinką. Pokalbio telefonu metu abu lyderiai „paragino pratęsti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl grūdų po liepos 17 dienos“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad rusai Zaporižios atominėje elektrinėje gali ruoštis provokacijoms. Ant elektrinės trečiojo ir ketvirtojo energijos blokų išorinio stogo buvo padėta objektų, panašių į sprogstamuosius įtaisus. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:59 | Rusai smogė Charkivo sričiai Okupantai smogė Charkivo sričiai raketų sistemomis S-300, rašo „Ukrinform“. Informacija apie padarinius nustatinėjama.

Pirmadienio vakarą Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad Ukrainoje žuvo Lietuvos karys Valerijus Polkovnikovas.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė kario draugas Rokas Pauliukaitis.  „Šiandien mane pasiekė liūdnos žinios. Kyjivo ligoninėje po sužeidimų, patirtų Bachmute, mirė Valerijus Polkovnikovas.  Klasiokas, draugas, žmogus, negalėjęs likti nuošalyje, matydamas neteisybę.

Kovodamas už Ukrainos laisvę žuvo Lietuvos karys Valerijus Polkovnikovas. Apie tai pranešė žuvusio kario draugas Rokas Pauliukaitis.  Skelbiama, kad karys žuvo nuo sužeidimų, kuriuos patyrė Bachmute. Paskutiniu metu jis buvo gydomas ligoninėje. „Šiandien mane pasiekė liūdnos žinios. Kyjivo ligoninėje po sužeidimų, patirtų Bachmute, mirė Valerijus Polkovnikovas.  Klasiokas, draugas, žmogus, negalėjęs likti nuošalyje, matydamas neteisybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime jautriai padėkojo Ukrainos karinėms oro pajėgoms. V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad šiandieninio Rusijos smūgio metu Sumuose dronais atakuotas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas.  Pasak prezidento, per visą karo laikotarpį kariai išsaugojo tūkstančius ukrainiečių gyvybių bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra įtraukė Jungtinės Karalystės  korporaciją „Unilever“ į tarptautinių Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėjų sąrašą.  Agentūros interneto svetainėje nurodoma, kad tai buvo padaryta todėl, kad Rusijoje veikdama „Unilever“ perveda į šios valstybės iždą solidžias mokesčių sumas, taip remdama agresorės ekonomiką bei prisidėdama prie karo.