Sveikata

Nors įvairių traumų gyventojai neišvengia įvairiais metų laikais, vasara išsiskiria tuo, kad jos dažniau būna susijusios su didesniu fiziniu aktyvumu, sportu, kelionėmis ar ekstremaliomis veiklomis. Ypač atkreipiamas dėmesys į išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų ir batutų pavojus. Specialistų pastebėjimu, būtent šiltojo sezono pradžioje yra stebimas kasdienių traumų padidėjimas. „Jų skaičius auga iki birželio, o vėliau stabilizuojasi.

Inkstų vėžys – dažna Lietuvoje ir klastinga, galinti būti sunkiai pastebima onkologinė liga. Nors ši diagnozė gali trenkti kaip žaibas iš giedro dangaus, gydytojai ramina, kad lietuviams yra prieinamas šiuolaikinis gydymas. Vis tik pažymima, kad dėmesio naujausiems vaistams galėtų būti ir daugiau. Statistika Lietuvoje iškalbinga: kasmet diagnozuojama beveik 700 naujų atvejų, o sergamumas – vienas didžiausių Europoje.

Ypač karštą dieną, kuomet termometro stulpeliai bene visoje Lietuvoje perkopė 30 laipsnių ribą, tautiečiai suskubo pasimėgauti saule ir atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors darbo dienos įkarštis, tačiau populiariausi paplūdimiai jau buvo pilni, formavosi automobilių spūstys. Medikai perspėja – ne visi saule džiaugiasi atsakingai. Į ligonines greitoji veža perkaitusius, šilumos smūgius patyrusius poilsiautojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žaibiškai šoktelėjęs karštis Lietuvoje ne tik džiugina šilumos išsiilgusius, bet ir kelia pavojų sveikatai – šiandien kai kur termometrai šoktels net iki 35 °C. Nors tokie karščiai greitai trauksis, medikai perspėja: staigūs temperatūrų pokyčiai gali smarkiai paveikti organizmą – sumažinti atsparumą virusams, sutrikdyti savijautą, o elementarių rekomendacijų nesilaikymas gali net sukelti pavojų gyvybei.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Vasara – tinkamas metas pasirūpinti skiepais, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kviečia tėvus ir globėjus atidžiai peržvelgti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, kad visi reikalingi skiepai buvo atlikti laiku.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.

Ilgose eilėse pas gydytojus specialistus laukiantiems pacientams Sveikatos apsaugos ministerijos naujovė – ligonių rūšiavimas. Šeimos gydytojas, rašydamas siuntimą pas kardiologą, endokrinologą ar kitą specialistą turės nuspręsti, kokia paciento būklė ir kaip skubiai jam reikia pagalbos. Pagal tai skirs į vieną iš trijų grupių, kurioje ligonis turės laukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai. Liepos 3-ąją dieną aukščiausia temperatūra kils iki 31–36 °C, pajūryje 27–30 °C. Atsižvelgiant į tai, Higienos institutas ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Kartais nutinka taip, kad vienas neatsargus judesys gali baigtis skaudžias pasekmes lemiančia nelaime. Taip įvyko Tverų seniūnijos (Rietavo sav.) gyventojui Algirdui Dobravalskiui, kuris netyčia peiliu įsidūrė sau į koją. Ir jei ne artimųjų operatyvumas, ne Plungės ligoninės medikų profesionalumas, galėjo nutikti taip, kad žmogus būtų netekęs kojos. Laimei, to išvengta – po ilgai trukusios operacijos koja išsaugota, tveriškis, keletą dienų praleidęs ligoninėje, jau išleistas į namus.

Ministerija ieškos galimybių, kaip prioritetine tvarka teikti pavėžėjimo paslaugas chemoterapijos gydymą gaunantiems pacientams, sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Šią situaciją darbo grupė planuoja aptarti penktadienį rengiamame susitikime.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja, rašoma pranešime spaudai.

Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.

Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su prašymu liautis gręžti ar kalti? Iš tiesų, tiek vejos priežiūra, tiek remonto darbai neatsiejami nuo vasaros ir jos „grojaraščiui“ priskiriamų sezoninių garsų – tokių kaip uodų zvimbimas ar vakarinis žiogų ir varlių choras. Vis dėlto vieni vasaros garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai.

Dažna vasaros palydovė yra dehidratacija, gresianti ne tik sportuojantiems ir dirbantiems lauke – skysčių trūkumo požymiai pastebimi ir tarp sėdimą darbą dirbančių žmonių, vaikų bei senjorų. Specialistės papasakojo, kaip atpažinti pirmuosius dehidratacijos simptomus, patarė, kaip tinkamai pasiruošti ilgam buvimui saulėje ar kelionėms, bei atskleidė, kodėl vandens gėrimas ne visada užtikrins tinkamą skysčių pusiausvyrą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas rems iniciatyvas, kurios mažintų eiles pas gydytojus. Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas naikinti priemokas už gydymo paslaugas yra vienas iš būdų, kaip tą būtų galima padaryti, tačiau kartu ragina numatyti ir tam tikras išimtis.

2025 m. liepos 1-ąją oficialiai pradeda veikti konsoliduota Valstybinė ligonių kasa (VLK), prie kurios prijungtos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Visi šių įstaigų įsipareigojimai, funkcijos bei teisės nuo šiol pereina VLK, kuri tampa vienintele privalomąjį sveikatos draudimą administruojančia institucija Lietuvoje.

Vasarą daugelis ima nerimauti dėl celiulito – ypač šlaunų, sėdmenų ar pilvo srityje. Nors tai visiškai natūrali organizmo būsena, jis vis dar kelia daug diskomforto. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip galima sušvelninti celiulitą ir pagerinti ne tik odos išvaizdą, bet ir bendrą savijautą, rašoma pranešime spaudai. Kodėl atsiranda celiulitas? „Celiulitas susidaro dėl riebalinių ląstelių kaupimosi po oda ir jungiamojo audinio struktūros pakitimų.

Siūlymas suteikti slaugytojų padėjėjams daugiau teisių, siekiant kompensuoti vis labiau jaučiamą šių specialistų trūkumą, įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Po pateikimo įstatymo pakeitimus palaikė 80 parlamentarų, prieš nebalsavo niekas, o 11 susilaikė. Remiantis naujausiomis prognozėmis, po septynerių metų Lietuvoje gali trūkti apie 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų.

Prieš praėjusias Kalėdas vilnietei Jurgai buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė storosios žarnos uždegiminė liga. Nepaisant taikyto standartinio gydymo vaistais, jos būklė palaipsniui blogėjo – dėl dažno viduriavimo ji neteko svorio, jai vos užtekdavo jėgų nuvykti į darbą. „Man buvo rekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir taikyti visi galimi gydymo būdai, įskaitant stipresnius medikamentus“, – pasakoja jauna moteris.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 453 žmonės, tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 m. Nors pagrindine mirties priežastimi vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios daugiau negu pusę (50,8 proc.) visų mirčių atvejų, pastarųjų metų statistika rodo gerėjančias tendencijas – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių grupėje mažėja.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vaikų infekcinių ligų gydytojai fiksuoja rotaviruso ir noroviruso sukeltų žarnyno infekcijų (dar kitaip vadinamų skrandžio gripu) atvejų augimą. Nors šios ligos dažniausiai siejamos su šaltuoju metų laiku, vasaros mėnesiais infekcijos plinta dar intensyviau – ypač tarp vaikų.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ mama bei gydytoja Daiva Berškienė kartu su laidos vedėju Simonu Urbonu įsitraukė į karštą diskusiją apie antibiotikų vartojimo naudą ir alternatyvius gydymo metodus.  S. Urbonas domėjosi, kokių priemonių galima imtis, jei vaikas ar suaugęs pradeda sirgti, bet vaistų dar nesinori pradėti gerti.   Gydytojos D. Berškienės teigimu, vadinamoji alternatyvi medicina iki tam tikro laipsnio yra ne tik galima, bet ir rekomenduotina.

Vasaros laikotarpiu viena smagiausių pramogų – praleisti laiką gamtoje. Visgi poilsiaudami gyventojai privalo nepamiršti išlikti dėmesingi ir atsargūs, siekiant apsisaugoti nuo gamtos keliamų pavojų. O viena iš galimų grėsmių yra vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje – angis, kurios įkandimai gali turėti labai rimtų sveikatos padarinių.  Šiltuoju metų laikotarpiu atbunda ir pavojingiausia Lietuvoje gyvenanti gyvatė – angis.

Naujas Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad yra geresnis būdas kontroliuoti kūno svorį ir anksti įvertinti tam tikrų ligų riziką nei nustatant kūno masės indeksą (KMI), praneša CNN. Sveikatos priežiūros specialistai jau seniai naudoja KMI kaip greitą būdą atrinkti pacientus, kurių svoris kelia grėsmę susirgti įvairiomis ligomis. Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkų teigimu, bėda ta, kad KMI vertina pavojų sveikatai apskaičiuojant ūgį ir svorį.

Šiuolaikinės tendencijos skatina ne tik pozityviai vertinti savo kūną, bet ir atsižvelgti ne tik į išvaizdą, bet ir į savijautą bei sveikatos būklę. Pasak gydytojų, lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, o apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie prastą sveikatos būklę. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Nemokamą abortą visoms jį atlikti norinčioms moterims žadėjusi Seimo narė Birutė Vėsaitė atsitraukia – dabar siūlo nemokamą abortą įteisinti tik nepasiturinčioms. O nemokamą kontracepciją visiems žadėjusi politikė jau siūlo, kad nemokamai ją gautų merginos nuo 16 iki 23 metų. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pradėjo rinkti parašus, kad nemokamų abortų ne dėl sveikatos nebūtų.

Girdisi daug skundų, kad šiemet vasara prasidėjo ne pačiais geriausiais orais – trūksta ir saulės, ir šilumos. Vis tik gydytojai įspėja neapsigauti – apniukę orai nėra pretekstas mažiau saugotis nuo ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Gydytoja dermatovanerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pasakojo, kad, atrodytų, ne visai vasariški orai išties nėra kliūtis ir stipriai nudegti. To pasekmė gali būti labai skaudi – odos vėžys.

Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje pradėjo veikti medicininės reabilitacijos centras, penktadienį pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Anot Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, sveikatos sritis yra viena stipriausių savivaldybės pusių. „Sveikatos sritis – viena iš tų, kurioje pastaraisiais metais matome realius ir apčiuopiamus pokyčius“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Nors peršalimas dažniausiai siejamas su šaltuoju sezonu ir vyraujančiais vėsiais orais, dideliu vėju ar kritulių gausa, lietuvišką vasarą orų permainų taip pat netrūksta – vieną dieną džiaugiamės saule, o kitą galime susidurti ir su kruša. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad vasarą vyraujant prastesniems orams, pacientai dažniau susiduria su gerklės skausmu, sloga ar karščiavimu, o tai neretai iššaukia paprastos kasdienės klaidos.

Lietuvoje gegužės mėnesį užfiksuotas reto ir mirtino degeneracinio smegenų susirgimo – Kroictfeldo-Jakobo ligos atvejis. Ji pasiglemžė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupei priklausiusį vyrą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuvoje užregistruotas 1 sporadinės formos Kroictfeldo-Jakobo (Creutzfeldt-Jakob) ligos atvejis.

Kauno klinikų Intervencinės radiologijos skyriaus specialistų komanda penktadienį pirmą kartą Baltijos šalyse atliko unikalią intervencinę procedūrą per riešo arteriją – dviejų aneurizmų embolizaciją smegenyse, panaudojant naujos kartos priemones. Intervencija buvo kruopščiai suplanuota ir sumodeliuota kiekvieną veiksmą „surepetavus“ virtualioje aplinkoje, pasinaudojant Kauno klinikose esančia modernia įranga, rašoma pranešime spaudai.

Radioaktyvaus jodo terapijai pasirinkęs Nacionalinį vėžio centrą Augustas nepasigailėjo: gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Jo, medicinos studento, skydliaukėje bendrakursiai per praktinį mokymąsi dirbti echoskopu pamatė nerimą keliančius pakitimus. Netrukus buvo patvirtinta diagnozė – skydliaukės vėžys, kurį išoperavus gydymas tęsiamas toliau. 23-ejų Augustas Jankauskas sako, jog iš tiesų sunku pasakyti, kada prasidėjo liga.

Nors baigiasi dar tik pirmas vasaros mėnuo, bet didėjantis konsultacijų įtariant apsinuodijimus grybais skaičius, liudija grybų sezono pradžią. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai kasmet suteikia apie 130-140 konsultacijų telefonu įtariant apsinuodijimus grybais. Kaip teigia specialistai, didesnių ar mažesnių sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai.

Gydytojai įspėja – auga nutukimu sergančių vaikų hipertenzijos banga. Pasak jų, tai yra grėsmė, apie kurią kalbama per mažai. Pastebima, kad daugėja vaikų, susiduriančių su sveikatos iššūkiais, kurie anksčiau buvo būdingi tik suaugusiesiems. Nutukimas sparčiai tampa pasauline sveikatos problema, neaplenkiančia ir vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nutukimu sirgo net 37 milijonai vaikų iki penkerių metų ir apie 160 milijonų vyresnių vaikų.

Šiuolaikiniame pasaulyje kelionės vis dažniau tampa ne prabanga, o gyvenimo būdu. Vieni renkasi trumpus savaitgalio pabėgimus, kiti leidžiasi į ilgesnius nuotykius su šeima ar net keliauja visus metus. Valstybinė ligonių kasa įspėja, kad nepasirūpinus Europos sveikatos draudimo kortele tokios kelionės gali stipriai apkarsti. Tarp tokių žmonių yra ir Laura Vidrinskienė – licencijuota draudimo brokerė, bendruomenės „Keliaujančios mamos“ narė.

Praėjusią savaitę Utenos ligoninė, sulaukusi dėmesio dėl galimo mobingo įstaigoje ir kitų problemų, trečiadienį išplatino viešą pasiaiškinimą. Pasak direktoriaus Tomo Saladžio, jokių signalų apie spaudimą esą nėra pateikusi nė viena iš profesinių sąjungų, atlyginimai ligoninėje tarp panašių įstaigų – vieni didžiausių, pritraukta dešimtys gydytojų.

Nemalonus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač po dešiniuoju šonkaulių lanku, dažnai įspėja apie tulžies pūslės akmenligę – būklę, kuri gali išsivystyti tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Negydoma tulžies akmenligė gali komplikuotis į mechaninę geltą, tulžies latakų uždegimą ar net ūmų pankreatitą. Vienas efektyviausių būdų išvengti pasikartojančių skausmų ir galimų komplikacijų – tulžies pūslės šalinimo (cholecistektomijos) operacija.

Kauno klinikų gydytojai pirmieji Baltijos šalyse atliko kateterinę širdies triburio vožtuvo korekciją. Ši procedūra išskirtinė ir tuo, kad jos metu pacientui vienu metu buvo sėkmingai gydytas ir dviburio vožtuvo nesandarumas. Toks sudėtingas dviejų širdies vožtuvų gydymas vienu metu – itin retas net pažangiausiuose Europos širdies centruose. „Tai – istorinis įvykis mūsų komandai ir visam regionui. Vienos intervencijos metu pavyko pašalinti dviejų skirtingų vožtuvų pažaidą.

Premjeras Gintautas Paluckas kritiškai vertina naują Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą eilių mažinimo priemonę. Pasak jo, tvarka, pagal kurią vizito laikas būtų paskiriamas priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, Lietuvoje turėtų būti taikoma kuo mažiau.  „Mes kalbame, matyt, apie medicininį terminą, triažą, kai yra pasveriama, kam labiausiai reikia tam tikrų paslaugų ir kaip greitai“, – trečiadienį Seime sakė Vyriausybės vadovas.

Antakalnio poliklinika informuoja, kad nuo birželio 25 d. prasidės registratūros atnaujinimo darbai. Jų metu bus uždarytas visas pagrindinio pastato pirmasis aukštas. Pacientų maloniai prašoma būti atidiems, sekti nuorodas, nurodančias, kaip patekti į polikliniką ir pasiekti reikiamą kabinetą.  „Atkreipiame dėmesį, kad, priklausomai nuo darbų eigos, įėjimai ir judėjimo maršrutai poliklinikoje gali keistis. Apie pokyčius nuolat informuos informaciniai ženklai, schemos bei nuorodos.

Netrukus Seimui sprendžiant dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, dalis medikų organizacijų skambina pavojaus varpais – ruošiantis apmokestinti savanorišką sveikatos draudimą jie įžvelgia nemažai rizikų. Pasak jų, toks sprendimas tik sumažintų pacientų sveikatos prieinamumą ir padidintų asmenines gyventojų išlaidas.

Hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, įprastai laikomas keliautojų į labiau egzotinius kraštus infekcija. Vis dėlto visuomenės sveikatos specialistai stebi pavojingą situaciją – užkratas pastaruoju metu išplito 4 Europos valstybėse. Kaip skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, šiemet sausio–gegužės mėnesiais Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje užfiksuota daugiau nei įprastai hepatito A atvejų.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ plačiau pasakoja Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė. Laidoje taip pat savo aborto istorija dalijosi Vilma Ramašauskaitė.  Kai sužinojo, kad laukiasi, gyvenime darbo neturėjusiai studentei Vilmai atrodė, jog nebėra jokios išeities.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 700 naujų inkstų vėžio atvejų – pagal sergamumą šia liga ir mirtingumą esame tarp pirmaujančių šalių pasaulyje. Ši onkologinė liga, kol nėra pažengusi, dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, vis tik pastebima, kad inkstų vėžys dažniausiai diagnozuojamas pirmojoje stadijoje.

Gydytojai perspėja – šylant orams ir žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, erkės nesnaudžia, platina ligas ir guldo žmones į ligonines. Pacientai pasakoja, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu, temperatūra gali šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi keletą dienų. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima ne tik miškuose, bet ir daugiabučių kiemuose.

Dažnas pasvarsto apie ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau dėl to pasistengti neretai pritingi. Nors ilgaamžiškumą puoselėjančių veiksnių – ilgas sąrašas, profesorius Albertas Skurvydas įvardija, kurie jų būtų patys svarbiausi. Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.  „Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo.