Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kaip ten sakoma, kad nėra nelaimės, kuri laimei nepadėtų. Jei pirmos meilės nebūtų nuviliojusi ukrainietė, tai gal šiandien nebūtum šito žmogaus mylimoji.
FB Dovile Barkute Psychotherapy: "Pavydas gimsta ne santykyje su kitu žmogumi, o santykyje su savimi.
Jis atsiranda tada, kai kitas tampa veidrodžiu to, ko manyje trūksta – to, ką bijau prarasti ar niekada neturėjau. Kai mano vertė dar nėra įsišaknijusi viduje, kitas tampa atrama, be kurios aš imu svyruoti. Tuomet kito laisvė nebeatrodo kaip natūrali būsena – ji ima jaustis kaip grėsmė mano pačiai egzistencijai.
Todėl pavydas visada yra ne meilės, o baimės afektas.
Baimės būti pakeistai. Baimės būti paliktai. Baimės paaiškėti sau pačiai kaip nepakankamai ypatingai. Baimės likti be kito ir nebežinoti, kas aš esu.
Po pavydu dažnai slepiasi tylūs, bet gilūs vidiniai sužeidimai: nepakankamumo jausmas, apleidimo patirtys, narciziška žaizda, trapus tapatybės pagrindas. Tai vidinės vietos, kuriose dar nėra atramos, todėl ten lengva įsibrauti baimei.
Pavydas tampa destruktyvus tada, kai žmogus nebesiklauso savęs. Kai vietoj klausimo „kas su manimi vyksta?“ jis ima klausti „ką daryti su kitu?“. Ir tuomet gimsta kontrolė, kaltinimai, draudimai, emocinis ar psichologinis smurtas – bandymas sutaisyti savo vidinį nestabilumą per kitą žmogų.
Išvada:
pavydas nėra problema, kurią reikia užgniaužti ar pateisinti.
Tai signalas, rodantis vietą, kur dar trūksta vidinės atramos.
Kai žmogus ima ją kurti savyje, kito laisvė nustoja būti grėsme – ji tampa tiesiog kito žmogaus buvimu."
Jis atsiranda tada, kai kitas tampa veidrodžiu to, ko manyje trūksta – to, ką bijau prarasti ar niekada neturėjau. Kai mano vertė dar nėra įsišaknijusi viduje, kitas tampa atrama, be kurios aš imu svyruoti. Tuomet kito laisvė nebeatrodo kaip natūrali būsena – ji ima jaustis kaip grėsmė mano pačiai egzistencijai.
Todėl pavydas visada yra ne meilės, o baimės afektas.
Baimės būti pakeistai. Baimės būti paliktai. Baimės paaiškėti sau pačiai kaip nepakankamai ypatingai. Baimės likti be kito ir nebežinoti, kas aš esu.
Po pavydu dažnai slepiasi tylūs, bet gilūs vidiniai sužeidimai: nepakankamumo jausmas, apleidimo patirtys, narciziška žaizda, trapus tapatybės pagrindas. Tai vidinės vietos, kuriose dar nėra atramos, todėl ten lengva įsibrauti baimei.
Pavydas tampa destruktyvus tada, kai žmogus nebesiklauso savęs. Kai vietoj klausimo „kas su manimi vyksta?“ jis ima klausti „ką daryti su kitu?“. Ir tuomet gimsta kontrolė, kaltinimai, draudimai, emocinis ar psichologinis smurtas – bandymas sutaisyti savo vidinį nestabilumą per kitą žmogų.
Išvada:
pavydas nėra problema, kurią reikia užgniaužti ar pateisinti.
Tai signalas, rodantis vietą, kur dar trūksta vidinės atramos.
Kai žmogus ima ją kurti savyje, kito laisvė nustoja būti grėsme – ji tampa tiesiog kito žmogaus buvimu."
Kiekviena avis mekena. Šlykštu
kam rūpi kažkokios nevykėlės paistalai? kol kas džiaukis kol Gedimino kokia Aliona nenukabino
pati ta barkutė atrodo kaip martišė iš a
pati ta barkutė atrodo kaip martišė iš adamsų šeimynėlės
O kas ta Birkutė? Parodykit, gal tobula?
du putino šimknalaižiai, ne veltui ,,mylimoji" matomai myli laižyti
kiek viena k....va nurodinės kam Lietuvoje dirbti o kam ne
Ji teisi iš visų pusių.
@Lietuvė
ta prasme, varyk per visur?
@Lietuvė
o tavo sugyventinis tas, kur komentaruose pasirašo "lietuvis"?
barakuda pavydi
@vinis
O ko pavideti jinai su verslininku šitą su klaunu kuris rit kaip Gabrielius teps kur slidės
Žiemelio mylimosios Barkutės žodžiai šokiravo: sukritikavo Zelenskio žmonos išvaizdą