Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokie vėjai ją nubloškė į Lietuvą, kas labiausiai čia nustebino bei atskleidė, kaip į ją reagavo lietuvio vyro šeima.
Kodėl pasirinko Lietuvą?
Grace pasakojo, kad palikti buhalterės darbą gimtinėje ir atvykti į mūsų šalį ji nusprendė siekdama naujų galimybių.
„Prieš persikeldama į Lietuvą gimtinėje dirbau buhaltere. Vėliau nusprendžiau išvykti į užsienį, ieškoti geresnių galimybių, studijuoti ir tobulėti. Būtent taip priėmiau sprendimą persikelti į Lietuvą ir čia siekti naujos karjeros“, – dalijosi moteris.
Pasak jos, Lietuvą kaip gerą šalį gyvenimui jai rekomendavo ir čia gyvenantis draugas.
„Turėjau draugą, kuris tuo metu buvo Lietuvoje. Pasakiau jam, kad norėčiau tęsti mokslus Europoje, o jis rekomendavo Lietuvą. Sakė, kad čia yra tikrai gera švietimo sistema, studijos yra finansiškai prieinamos, jų kokybė – gera.
Jis pats tuo metu čia studijavo, vėliau baigė mokslus ir pradėjo dirbti, todėl patarė ir man rinktis šią šalį“, – prisiminė pašnekovė.
@bellalithuania0 Study in Lithuania 🇱🇹 | Interview with the Chief Admission Officer at Klaipėda University Caption: Thinking about studying in Lithuania? 🇱🇹 I sat down with the Chief Admission Officer for International Students at Klaipėda University to answer the questions every international student asks. In this interview, we discuss: ✔️ Admission requirements ✔️ Required documents ✔️ Tuition fees ✔️ English language requirements ✔️ Scholarships ✔️ Student life in Lithuania If you're an African student planning to study in Europe, this interview is for you. Follow Bella Lithuania for trusted tips on studying, relocating, and building a career in Lithuania.#Studyinlithuania #Nigeria #africa #creatorsearchinsights #cameroontiktok🇨🇲 ♬ original sound - BellaLithuania🇨🇲🇱🇹
Mokslai ir darbas mūsų šalyje
Atvykusi į Lietuvą moteris rankų sudėjusi nesėdėjo ir iškart kibo į mokslus. Tiesa, po kiek laiko nusprendė keisti studijų kryptį.
„Iš pradžių studijavau verslo vadybą, tačiau persikėlusi į Lietuvą jaučiau šiokį tokį aplinkinių spaudimą. Daugelis žmonių man sakė, kad turėčiau rinktis slaugą arba socialinį darbą, nes baigus tokias studijas esą būtų lengviau susirasti darbą.
Todėl nusprendžiau pakeisti studijų programą. Mokymo įstaiga netgi patarė man to nedaryti, tačiau buvau tvirtai apsisprendusi. Pasakiau, kad esu pasirengusi mokėti ir didesnį studijų mokestį – man buvo svarbu pasirinkti tokią sritį, kurioje baigusi studijas turėčiau galimybę dirbti.
Galiausiai pasirinkau socialinio darbo studijas ir įgijau socialinio darbo bei krizių valdymo bakalauro laipsnį. Studijos man labai patiko ir džiaugiuosi šiuo pasirinkimu“, – šyptelėjo užsienietė.
Pašnekovė neapleido ne tik mokslų, bet ir darbo srities. Pasak jos, karjerą ji pradėjo statyti laiptelis po laiptelio.
„Iš pradžių dirbau valytoja, o vėliau gavau galimybę įsidarbinti picerijoje. Ten buvau paaukštinta iki virėjo padėjėjos. Vadovas pamatė, kad esu darbšti, todėl suteikė man tokią galimybę.
Vėliau, prasidėjus studijoms, įsidarbinau „McDonald's“, kur dirbau klientų aptarnavimo srityje. Po to teko dirbti ir sandėlyje.
Tuo metu tiesiog ieškojau savo kelio ir kartu tęsiau studijas. Galiausiai gavau galimybę įsidarbinti Jungtinės Karalystės įmonėje, kuri Lietuvoje turi paslaugų centrą. Ten pradėjau dirbti klientų aptarnavimo administratore.
Vėliau įmonėje įvertino mano darbo rezultatus ir, atsižvelgdami į ankstesnę darbo patirtį, kurią buvau sukaupusi dar Kamerūne, paaukštino mane iki buhalterės padėjėjos“, – teigė ji.
Sulaukusi įvertinimo iš darbovietės, kamerūnietė planuoja kelti kvalifikaciją.
„Po maždaug pusantrų metų buvau paaukštinta dar kartą ir tapau buhaltere. Dabar planuoju pradėti apskaitos ir audito magistrantūros studijas, kad galėčiau dar labiau tobulėti profesinėje srityje, gilinti savo žinias ir jas pritaikyti darbe“, – kalbėjo ji.
Patyrė kultūrinį šoką
Nors gyvenant Lietuvoje šešerius metus, plečiant karjerą ir planuojant mokslus, Bella jau spėjo priprasti prie dalykų, kurie kai kuriems atvykėliams atrodo neįprasti, prisimindama pirmąsias dienas Lietuvoje moteris neslėpė, kad šoko buvo.
@bellalithuania0 🇱🇹 Kodėl nesišypsote nepažįstamiems? 🇱🇹 🇬🇧 Why don't you smile at strangers, Lithuanians? 😊 #creatorsearchinsights #culture #lithuania #fyp #viral ♬ original sound - BellaLithuania🇨🇲🇱🇹
„O Dieve, kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, pamenu, galvojau, kad čia viskas labai tylu, bet kartu ir tvarkinga. Žmonės nelabai daug šypsojosi, atrodė gana uždari. Vis klausiau savęs: „Ar tikrai priėmiau teisingą sprendimą?“
Kartais net pasisveikinus žmonės neatsakydavo, todėl iš pradžių galvojau, kad galbūt kažkas negerai. Pirmasis įspūdis buvo gana keistas, tačiau stengiausi išlikti atvira.
Kaip jau minėjau, turėjau draugą, kuris čia gyveno ir iš anksto mane perspėjo: „Grace, klausyk, lietuviai yra tokie. Tiesiog turi būti atvira ir nusiteikusi juos pažinti“, – sakė moteris.
Dar vienas dalykas, nustebinęs pašnekovę – šaltos lietuviškos žiemos.
„Dar išties šokiravo oras. Iki atvykimo į Lietuvą niekada gyvenime nebuvau mačiusi sniego. Kai čia atvykau pirmą kartą, šaltis man atrodė tiesiog beprotiškas. Tačiau dabar žiemą labai mėgstu. Net liūdžiu, kai nėra sniego“, – juokėsi užsienietė.
Itin vertina vieną lietuvių savybę
Natūralu, kad praėjus kiek laiko žmonių nuomonė apie tam tikrus dalykus pasikeičia. Pasak Grace, taip nutiko ir jai. Nors iš pradžių lietuviai pasirodė gana šalti, dabar ji tai mato kitaip, o jai ypač patinka viena lietuvių savybė – tiesmukiškumas.
„Po šešerių metų gyvenimo Lietuvoje galiu pasakyti: nespręskite apie knygą iš jos viršelio. Būtent tai dažniausiai sakau kitiems žmonėms.
Kai geriau pažįsti lietuvius, supranti, kad jie yra labai šilti ir nuoširdūs žmonės. Jie gana tiesmuki – jeigu jiems kažkas nepatinka, taip ir pasakys. Jeigu patinka – taip pat pasakys. Čia nėra apsimetinėjimo.
Tas šaltumas, kurį jaučiau pirmą kartą atvykusi į Lietuvą, dabar man atrodo visiškai kitaip. Supratau, kad žmonės tiesiog rūpinasi savo reikalais. Jeigu kas nors į tave žiūri, tai dar nereiškia, kad tavęs nemėgsta ar kad su tavimi kažkas negerai. Galbūt jiems tiesiog smalsu, nes esi nepažįstamas žmogus.
Taigi visi neigiami įspūdžiai, kuriuos turėjau pradžioje, ilgainiui pasikeitė į teigiamus. Galiu pasakyti, kad lietuviai yra gana šilti žmonės. Turiu daug draugų lietuvių ir iš jų esu sulaukusi labai daug šilumos“, – džiaugėsi ji.
Lietuvoje atrasta meilė ir vyro šeimos palaikymas
Vis dėlto didžiausiu ir svarbiausiu atradimu mūsų šalyje Grace tapo pažintis su lietuviu, kuri privedė prie santuokos ir bendro gyvenimo. Pasak moters, iš pradžių jie buvo draugai, o vėliau vienas kitą pažino ir iš romantinės pusės.
„Sakyčiau, kad savo vyre matau labai daug savo tėčio bruožų. Jis yra labai supratingas, paprastas ir žemiškas žmogus.
Manau, mūsų santykius sustiprino ir tai, kad iš pradžių buvome draugai. Pažįstu jį jau šešerius metus. Kai tik persikėliau į Lietuvą, jis buvo pirmasis mano draugas lietuvis.
Susipažinome praėjus maždaug dviem savaitėms po mano atvykimo į Lietuvą. Jis tuo metu buvo grįžęs iš Jungtinės Karalystės. Kai pradėjome bendrauti, jis man pasakė: „Aš tave supažindinsiu su lietuviais ir Lietuva. Vairuoju, todėl galėsime pakeliauti ir parodysiu tau įvairias vietas.“
Taip pamažu ir pradėjome vienas kitą pažinti. Prieš tapdami pora maždaug penkis ar šešis mėnesius buvome tiesiog draugai. Per tą laiką jis daug sužinojo apie mane, o aš – apie jį“, – pasakojo Grace.
Tiesa, ji neslėpė, kad kultūriniai skirtumai santykių pradžioje jautėsi. Kad nesutarimų išvengtų, pora visad ieškodavo kompromiso.
„Kai pradėjome gyventi kartu, iš pradžių buvo šiek tiek sunkiau. Jis turėjo tam tikras savo taisykles, o aš buvau įpratusi gyventi kitaip. Skyrėsi ir mūsų maistas bei įpročiai.
Tačiau galiausiai išmokome vienas kitą suprasti. Manau, svarbiausias dalykas, padedantis išlaikyti mūsų santykius, yra bendravimas. Mes visada kalbamės. Kai kažkas klostosi ne taip, susėdame, viską aptariame, ieškome kompromiso, priimame sprendimą ir judame pirmyn“, – dalijosi moteris.
Susipažinti su antros pusės tėvais ne vienam yra jaudulį keliantis dalykas, o jei skiriasi kultūros ir kalbos – tai gali tapti nemenku išbandymu. Nepaisant to, kamerūnietės teigimu, vyro mama ją priėmė itin šiltai.
„Pamenu, prieš pirmąjį susitikimą su jo mama jaudinausi. Tačiau kai pirmą kartą susitikome, ji mane iš karto apkabino ir angliškai paklausė: „Ar tau viskas gerai?“ Ji šiek tiek kalba angliškai. Mano vyras tuo metu stovėjo šalia ir nustebęs į mus žiūrėjo.
Jam pačiam toks mamos elgesys pasirodė netikėtas. Jis man pasakė: „Nežinau, ką tu padarei mano mamai, bet ji paprastai taip greitai žmonių neprisileidžia“, – šyptelėjo moteris.
Likę vyro giminaičiai taip pat nestokojo šilumos ir greitai įsileido moterį į savo šeimos ratą.
„Jo brolis taip pat mane labai šiltai priėmė. Dar prieš mums susitinkant jis man buvo atsiuntęs dovaną iš Airijos, kur gyvena. Vyro patėvis taip pat buvo labai draugiškas. Tiesą sakant, visa jo šeima – pusbroliai, pusseserės, tetos – mane priėmė labai šiltai.
Žinoma, kai pirmą kartą susitikome, iš pradžių jie į mane žiūrėjo iš toliau. Tačiau jau per kitą susitikimą visi sveikinosi ir uždavinėjo daugybę klausimų.
Kartais pagalvoju, kad net ištekėjusi už afrikiečio galbūt nebūčiau sulaukusi tokio šilto priėmimo iš jo šeimos. O vyro šeima mane priėmė taip, kaip priimtų mano pačios mama. Man šiuo atžvilgiu labai pasisekė“, – neslėpė džiaugsmo Grace.
Patyrė rasizmą
Tačiau ne visi žmonės Lietuvoje ją priėmė taip pozityviai. Moteris neslėpė, kad šalyje, kurioje juodaodžiai sudaro tik mažą dalį, pasitaiko ir rasizmo.
„Kai tik persikėliau į Lietuvą, pirmą kartą su rasizmu susidūriau iš vaikų. Buvau parduotuvėje, kai jie pradėjo šaukti įžeidžiantį, juodaodžius žeminantį žodį.
Tą akimirką pasijutau labai blogai, tarsi kažkas būtų iš manęs atimta. Atsisukusi pamačiau, kad jie ir toliau kartoja tą patį žodį. Tuomet tiesiog pažvelgiau į juos, nusišypsojau ir pati juokais jiems atsakiau tuo pačiu žodžiu. Jie nusijuokė ir nuėjo. Taip ta situacija ir baigėsi“, – prisiminė ji.
Nemalonias patirtis jai sukėlę yra ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Nors tokie dalykai gali nuteikti negatyviai, kamerūnietė sakė mokanti išlaikyti pozityvą.
„Lietuvoje esu patyrusi rasizmą ir iš kitų užsieniečių. Man tai netgi atrodo paradoksalu.
Pamenu vieną situaciją Palangoje. Buvome prie sankryžos, aplink buvo daug žmonių. Pamatę mane, keli užsieniečiai pradėjo šaukti: „Juodaodžiai, juodaodžiai, grįžkite į savo šalį.“ Tai buvo labai nemalonu. Supykau, pasijutau pažeminta ir tą akimirką norėjosi tiesiog pradingti.
Vis dėlto yra kaip yra. Rasizmas egzistuoja visame pasaulyje, o per laiką išmokau į tokias situacijas reaguoti tvirčiau. Kai kas nors su manimi elgiasi neteisingai, sau sakau: „Nesijaudink, Grace. Šis žmogus tiesiog yra neišprusęs ir nesupranta“, – dėstė kamerūnietė.
Susidoroti su tokiais įvykiais jai padėjo ir vyras, kuriam pačiam buvo tekusi emigranto dalia svetimoje šalyje.
„Šiuo klausimu man labai padėjo ir vyras. Jis man pasakojo, kad gyvendamas svetur taip pat kartais jausdavosi svetimas ir susidurdavo su kitokiu požiūriu vien dėl to, kad buvo užsienietis.
Jis man sakė: „Grace, nesvarbu, ar esi juodaodis, ar baltaodis, nesvarbu, kur gyveni – visada gali atsirasti žmonių, kurie su tavimi elgsis kitaip. Nepriimk to asmeniškai.“ Šiuos jo žodžius visada prisimenu“, – tikino pašnekovė.
Ateities planai
Išmokusi neimti į širdį kitų požiūrio ir atradusi atramą šeimoje, moteris šiandien užtikrintai žvelgia į priekį. Paklausta apie ateities planus, ji nedvejojo – Lietuva jai nėra tik tarpinė stotelė.
„Sakyčiau, kad savo ateitį tikrai matau čia, Lietuvoje, nes ši šalis pamažu tampa mano namais. Čia kuriu savo karjerą, čia gyvena mano vyras ir jo šeima, mūsų draugai, čia tęsiu mokslus...
Esu labai dėkinga už galimybes, kurias man suteikė Lietuva, ir nekantrauju pamatyti, ką man atneš ateitis“, – šypsojosi Grace.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
