Kaune, "Lauros namuose", vienas po kito viešėjo garsios manufaktūros savininkas Yaghoube' s S.Nowbari ir tos pačios manufaktūros kokybės kontrolierius Manoocheris Milani iš Hamburgo. Jie pasakojo, kad visais laikais kilimai buvo laikomi ne tik naudinga danga, skirta kojoms, bet ir meno kūriniais.
Istorija apie pašaukimą
Y.S.Nowbari - persiškų kilimų ekspertas, kolekcionierius, Irano konsulato Hamburge garbės narys. Kadaise, būdamas 26 metų, jis atvyko į Vokietiją studijuoti. Su savimi jaunuolis turėjo kelis brangius kilimus, kad galėtų sumokėti už savo studijas. Sėkmingai pardavęs atsivežtus kilimus jis paprašė giminaičių, kad šie atsiųstų dar. Galiausiai vaikinas suprato, kad aistra kilimams gerokai stipresnė nei studijoms, taigi jas tiesiog metė. Per porą metų tapo vienu iš šešių svarbiausių kilimų importuotojų iš Irano. Po beveik šešerių metų jo verslas pasiekė milijoninę apyvartą.
Šiuo metu Y.S.Nowbari turi savo kilimų manufaktūrą. Jis pasakojo, kad namie turi apie 12 000 kilimų nuo 40X60 cm iki 5X7 metrų. Pigiausias kainuoja 20, o brangiausias - 120 000 eurų. Jo manufaktūros kilimais prekiaujama Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Manufaktūros raktus turi tik jis ir kokybės kontrolierius M.Milani. Jei kuris vienas išvyksta į užsienį ieškoti kilimų, kitas lieka prižiūrėti manufaktūros.
Istorija apie tikrą vilną
Ponas M.Milani prisiminė, kaip kadaise, kai jam buvo tik aštuoneri, mama nusivedė į kilimų turgų specialiai pamokyti kilimų verslo ypatybių. Liesdama kilimą mama prekeivio paklausė: "Ar vilna tikra?" Prekeivis, pirštais sukdamas savo barzdą, patvirtino: "Tikra vilna, tikra". Musulmonai negali meluoti prieš Alachą, prekeivis nemelavo - jo barzdos vilna išties buvo tikra... Tai buvo labai svarbi pamoka pono M.Milani gyvenime.
Istorija apie skraidantį kilimą
Legenda apie skraidantį kilimą kilo karaliaus Shah Abbaso laikais, maždaug XVI-XVII a. Pasak pono M.Milani, toks kilimas tikrai egzistavo, tačiau buvo visiškai bevertis. Sh.Abbaso valdymo laikotarpiu kilimai buvo ypač vertinami, o manufaktūros žinomos visame pasaulyje. Persai rišdavo kilimus pagal specialius užsakymus. Karaliaus Sh.Abbaso laikais surišti įmantriausi rūmų kilimai. Šiuo metu vienoje Anglijos galerijoje puikuojasi 60 kv.m kilimas, kadaise sukurtas karaliaus Sh.Abbaso rūmams.
Didžiausias kilimas
Didžiausias kilimas yra Irano kilimų muziejuje - tai persiškas 400 kv.m rankų darbo kilimas, surištas dešimties meistrų daugiau nei per 8 metus.
Seniausias kilimas
Seniausias kilimas, pasak Y.S.Nowbari, buvo rastas Rusijoje, Sibire, lede. Nustatyta, kad jam 3050 metų.
Kilimas "nuo - iki"
Irano kalnuose ūkininkai specializuojasi avių auginimo srityje. Labiausiai vertinama jaunų avelių vilna. Brangiausi kilimai surišti iš jaunų avių pakaklės vilnos. Beje, iš tokios vilnos surištą kilimą jau įsigijo lietuvis. Kas jis, verslininkė Laura Bohne paslapties neišdavė, tik paminėjo, kad kilimas išties nepaprastai brangus.
Iš pradžių dailininkas piešia kilimo eskizą pagal eiles, pasakas ir pan. Parinkus tinkamą vilną, ji dažoma. Dažant naudojami ir natūralūs, ir sintetiniai dažai (ne daugiau kaip 20 proc.), kadangi kai kurias spalvas išgauti yra itin sunku, be to, sintetiniai dažai atsparesni šviesai. Brangiausiai išgaunama spalva indigo, beveik juodai mėlyna.
Kilimų rišimas, kurio paslaptys perduodamos iš kartos į kartą, gali užtrukti nuo metų iki kelerių. Tai priklauso nuo kilimo tankumo, dydžio ir rašto sudėtingumo.
Paskui kilimas išmušamas. Kilimų mušimo technika naudojama jau 500 metų: išpučiami siūlai, uždaromi plaukų žvyneliai, išskiriamas lanolinas, ir kilimas visam laikui lieka apsaugotas nuo parazitų. Tada kilimas kerpamas, plaunamas, džiovinamas. Galiausiai prisiuvami kutai. Persiško kilimo sėkmės paslaptis - kokybė. Tokiam kilimui 100 metų tarnystės po žmogaus kojomis - niekai.
Šilko kilimams šilko verpalai apdorojami pagal specialią technologiją. Jie gerokai brangesni nei vilnos kilimai, beje, juos reikia pasaugoti. Tai prabangos prekė.
