:) keista, man kažkaip savaitgaliais didelių lomkių nebūna, bet va darbe be tavęs tikrai sunku, matyt turiu gauti tavęs dozę 5x8 per savaitę :) Jau pagavau save šiandien netyčia laukiant pirmadienio... :)

Labukas, sugalvojau pasisveikinti su tavim. Liūdna, kad šiandien nebūsi... trečiadienį tavo kalendoriuj įrašiau ant šiandien dienos "Labas penktadienio rytas", ir tikėjaus, kad tu ateisi, perskaitysi ir nusišypsosi :)
Šiandien tai aš aukščiausiam komos laipsnį, ryte pramigau šiek tiek, tai reikėjo viską labai staigiai daryti, o dar šiandien galvos plovimo diena. Vakar iš Erm grįžau tik prieš aštuonias. Kažkaip durnai vakar pasėdėjom... Each tie kamščiai, tu pavargęs, aš pavargus, sėdim žiūrim vienas į kitą, o tenorim tik pabūt tyloj apsikabinę...
Vakar vakare kažkaip žudė mintis, kad eisiu į darbą, o tavęs čia nebus. Galvoju, gal tai ne meilė, gal mes tiesiog tokiu būdu pasidarėmdau darbą malonesnį. Bet po to pagalvoju, kvaila juk tai :) Mudu būnam kartu, gerai leidžiam laiką, patinkam vienas kitam, ir galiu pasakyt, kad esu visiškai užtikrinta, kad be visų simpatijų, kurias tau jaučiu, bejėgiškai ir beviltiškai ir beprotiškai tave MYLIU.
...Myliu tavo lazdyno riešuto spalvos plaukus, ir jų užsiraičiusius galiukus... Myliu tavo susiaurėjančias kai juokiesi lietaus spalvos akis, ir tavo tamsias blakstienas... myliu tavo vyriškas lūpas (o ypač apatinę :))... myliu tavo truputį nuo šalčio suskirdusias rankas, apžėlusią krūtinę ir jausmą, kai iš po kojų išslysta žemė, kai mane apkabini... tegul tai baisu, tegul tai kvaila, tegul tai beviltiška - vis tiek tave be galo MYLIU :-*

O tavo plaukų spalva kaip lazdyno riešutų rudenį...