Genovaitė Petronienė Bončkutė: Kodėl paaugliai kankina save ir kitus?

man tai tevai(visalaik mam) kisa musu dienomis mes taip nesielgdavom,kodel negali but kaip ir kiti,tevas tai isvis buvo izeides,nu jis rusas,bet visvien,zino kame reples,kdl su juo nekalbu bet neatsipraso,charakteri as is jo paveldejau,tai as pirmas nepulsiu atsiprasinet,mama vis dar kaisioja,kad pas psichologa nueit,sakau jai tegul pati ir eina,prisiziurejus visokiu ji dramu,ir mano,kad daug zino,apie dienpinigius ir nekalbu,ju isvis negaunu

ech tie tevai, pridaro patis klaidu o kaltina mus nekaltas ju atzalas,
tai kam isvis jiems musu reikejo, tik kad uz juos kambarius tvarkytume, indus plautume, ir kalusytume ju priekaistu......
mano mamai irgi pinigu vis maza maza...
Dar Turiu seseris dvi Viena 8m. o kita 17m.. O as vidurne
Su viresne seserimi sutariu ko puikiausei, apgina kai to tikrai reikia,
ji man kaip geriause drauge, nors kartais pasipykstam..
O jaunesne Kosmaras su ja, visada musas, ko negauna zliumbe, tevai kisa viska tik jai, kaltina mane del nebutu dalyku....Savanaude ir Isterike ji...
Tokios niekam nelinkeciau sesers....

Nors siaip venintelis mano seimoj geras dalykas tai
kad tevai leidzia pareiti kada tik nori iseiti, auskarus vertis,plaukus dazyti ir rengtis taip kaip nori, nors jai ir draugai sako ar neperdaug leidzete savo vaikams, be jiems nemotai tai, jiems patinka tai ka mes darom, dar net tevas rock muzikos pradejo klausyt, ir jam tai patinka... Nevercia jie nieko daryt beveik, iskyrus savo kambary susitvarkyt ir indus isplaut [palaikyt svara]

bet mamos galima sakyt nemegstu labiausei kaip ir jaunesnes seseres,
Mamos nes ji Viska tik sau kisa, Reke pastovei[uz nieka] Pasitiket neimanoma, draugem papasakos, o jai ka dar pagrasina, kad atims kisenpinigius ir i laukaneisleis.... Dar sako kam mums taves reikejo....[tada verkti norisi]
O sesuo kaip sakiau....

Čia šis straipsnis norėjo turbūt parodyti tėvams, kokie mes nesveiki, durni, kaip mums reikia psichinės pagalbos, kad gal duodami mums 2 litus į lauką mes susidarysime gerą nuomonę apie juos ir nebesipyksime. Taip nebus, bent jau mano šeimoje. Visi paauglystėje nori laisvės, uždaro gyvenimo, bet tėvai to nesupranta. Argi tai neįmanoma ir taip sunku? Jie taip kišasi į mano gyvenimą, o jeigu jau aš įsikišu į jų gyvenimą, tai sulaukiu atsakymo: ne tavo bėdos, ne tavo reikalas, baikim šitą temą. O aš su jais ginčytis turiu 2h kol pagaliau nubėgu į kambarį ir pažliumbiu. nekenčiu jų.

Perskaičiau jūsų komentarus, daug buvo panašių situacijų kaip mano.
Turiu brolį 7 metų. Ką gi, jis visada būna labiau suprantamas, palepintas, jam visos pramogos, visi užsiėmimai ir visas tėvų laisvalaikis tik su JUO. Aš savo šeimoje jaučiuosi kaip visiškai pašalinis žmogus. Grįžta tėtis iš darbo, pasako man labas, ir nueina. Vėliau mama parveda brolį iš darželio, tai tėtis: labas, na kaip tau darželyje sekėsi?? nesipyksti su draugais? Poto tėvai kurnors mano brolį išsiveža( nu čia kiekvieną dieną taip) , o man liepia tvarkytis. Susitvarkius išeinu į lauką su drauge. Grįžtu namo 22.00h, tėvai nieko nesako, jeigu ir iki 23.00h pabūnu, bet.. Vos atidarau duris: eik išplaut indų. Nors išeidama į lauką juos išploviau. Jie viską prišika prišika, o poto vaikščiok aplink juos ir tvarkyk!!! Brolis visada mane sunervuoja, aš jam pasakau baik, tas trenkia, aš jam atgal, tada jis radeda dirbtinai žliumbti norėdamas atkreipti tėvų dėmesį.. Lyg jam jo būtų maža. O bjauriausia tai kai tėvai kartoja ir kartoja tą pačią savo nesąmonę: o mano laikais tai taip nebūdavo.. karočia užknisa jie mane juodai!!! Anksčiau kai dar brolis nebuvo gimęs, aš buvau mylima ir gerbiama. Dar kažkaip tėvai prieidavo, išklausydavo, netgi apsikabindavo(tėtis!!!!!!!!) mamos aš nekenčiu, tėčio irgi, bet su juo lengviau susikalbėt, tačiau nebejaučiu jokios meilės iš jo pusės. Nesuprantu, kodėl negalima mylėti abiejų vaikų? nejaugi reikia mylėti tik vieną????? Anksčiau dar žliumbdavau, kai mama pasakydavo, kokia aš durna ir pan.. dabar aš jau netgi pripratau prie to. Kartais netgi kai mama rėžia man pamokslus, aš užsidedu ausinukus ir leidžiu jai suprast, kad man neįdomu. Tačiau turiu draugus, į kuriuos galiu atsiremti, jiems pasiguosti, pažliumbti prie jų, išklausyti jų pasakojimų apie savo gyvenimą. jeigu neturėčiau draugų, jau seniai manęs šiame pasaulyje nebebūtų. Myliu savo draugus labai labai

porcelenine lele, kaip budama 15m. labai protingai parašiai. Pagarba.

mano tevai nera blogi,leidzia mane visur,nelaiko pririse. bet yra problema, sesuo. ji jaunesne 2metais ir tevai visada ja uzstoja kad ir as teisus, tada stipriai apsibaram ir nuotaika dingsta visai dienai. ir blogiausi kad tai atsitinka vis dazniau :/

kiek teko paskaitineti komentarus, dauguma rase asmenys is daugiavaikiu seimu. as esu vienturte, gyvenu su mama, man 15. kadangi esu viena dukra tai ir priziuri mane kaip kokia porcelenine lele, nej leidzi kur iseiti ilgiau nei ka. jej turim kur vaziuoti tai as visuomet turiu prisitaikyt... o kur sioj istorijoj mano gyvenimas mano planai negaliu atsakyti. tarkim buvo situacija: su vaikinu nesimatem gal pora savaiciu ir jau susitarem susitikti ta diena. jis pas mane atvaziavo autobusu (gyveno uz miesto ribu), as jau buvau beeinanti pro duris ir gryzo mama is darbo. susitikti mum taip ir nepavyko nes turejome isvaziuoti i kaima... nesvarbu jai buvo niekas, pasakojau kokia situacija, viska argumentavau ir vistiek.... tai buvo tarsi smugis i pasirdzius tiek man tiek mano vaikinui, kuriam anksciausio autobuso teko laukti berods treita valandu. vienam... ir atrodo musu tevai taip pat pergyveno ta velniska amziu, zinoma, buvo kiti laikai, kiti poreikiai ir panasiai, taciau reiketu pasistengti suprasti ir mus, bega laikas, viskas keiciasi. deja ne visi nori tai pamatyti ir suvokti...

Cituoju: vaikas negali nustoti pykti ant tėvų, vietoj to, kad kurtų savo gyvenimą.
Juokas ima ;D Įdomu kas ar paauglys labiau nori išeit ir gyvent savarankiškai ar tėvai laiko jį ir nepaleidžia. Mano mama kartais pripažįsta savo klaidas, bet tėtis...Jeigu jis sako kad savaitėje aštuonios dienos tai taip ir yra.. geriau nesiginčyt. Pamenu, kai buvau dvylikos pirmą kartą gavau nuo tėčio iš kumščio, vien dėl to kad pavėlavau atsiimti pažymių knygelę viena dieną.. Jis niekada nepagirs už gerus rezultatus. "Reikia daugiau". Abskritai jei tėvai susirieja po valandos diskusijų lieku kaltas aš.
Blogai išsiurbiau kambarius- rėkia, išėjau su draugais į miestą - rėkia, neišėjau - irgi rėkia. Niekam nelinkėčiau tokių tėvų. Tokio gobšaus žmogaus kaip mama nesu matęs. Jai pinigų vis maža ir maža, nors jų turim pakankamai. Šeimoje aš vienas. Ankščiau būdavo kad tėtis prieidavo, apsikabindavo, bet tai buvo kai buvau 10. O dabar man jau to nebereikia man 16, o jis to nesupranta ir lieku kaltas aš. Košmaras, o ne gyvenimas. Gerai kad turiu gerų draugų, nors su jais galiu būti savimi - myliu juos.

mano tevai man nieko neleidzia nei vertis auskaru kei kirptis plauku nei nuos dazyti , nieko ... esu toke fuu... as zinau kad kai uzauksiu tai pasidarysiu viska ko man neleido

pas mane tj neikisa y gywenima tewaj. nors man tik 14.
ka noriu ta darau, jie man nors pasako kad negalima tj is kart isenu is namu. tjuriu drauga tj pas ji ir sedziu kol tewai jau pradeda manes jiekot.