Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Biurų darbuotojai skundžiasi nugaros skausmais, prastu regėjimu
Profesionalus 300 metrų ilgio bėgimo takas įrengtas ne Vilniaus parke, o ant vieno iš sostinės verslo centrų stogo. Taip idėjos autoriai stengiasi išjudinti nuolat sėdinčius dirbančius gyventojus, kurie valandų valandas neatplėšia akių nuo kompiuterio ekrano:
„Sunku kolegas įkalbinti bėgti? – Ne visi pasirašo, bet čia man patinka šitas.“
„Ar užsisėdi žmonės per daug ofisuose? – Tikrai, 100 procentų, bet Lietuvoje daug daugiau juda nei užsienyje. Pradeda judėti.“
„Kiekvieną pietų pertrauką reikia išbėgti ar kaip? – Gerai būtų, bet ar įmanoma.“
„Gerai besijaučiantis žmogus, sveikas žmogus su gerai pravėdintomis smegenimis, daug našiau ir efektyviau dirba ir pagalvojom, kodėl gi ne, galėtų būti mūsų verslo išskirtinimumas“, – tikino „Realco“ komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.
O sveikatos bėdų biurų darbuotojai turi daug. Dirbančiųjų sveikatą stebintys šeimos gydytojai vardija sveikatos sutrikimus, kurie lydi verslo centruose sėdinčius tautiečius.
„Nusiskundimai susiję su nugaros, kaklo, pečių skausmais, dilbių, galvos skausmais, kadangi dirbama prie ekranų, tai atsiranda akių sausumas, užsideda migla ant akių, suprastėja regėjimas. Didėja nutukimo rizika, didėja širdies kraujagyslių ligų rizika“, – tikino šeimos gydytoja Rimantė Pakutkienė-Aleksė.
Bėdų daugėja, kai nejudrumą lydi prasta mityba, rūkymas, įtampa.
„Kartais užkandžiai tampa kone antri pietūs pagal savo kaloringumą, o ofisuose kartais žmonės mėgsta tiesiog be pertraukos, tiesiog nuolat užkandžiauti“, – teigė Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorius Rimantas Stukas.
Bėgioti nėra būtina
Ekspertai aiškina, kad sveikatos būklei pagerinti nebūtina bėgti.
Tinka visos fizinės veiklos, net ir padelis. Dalis biurų turi įsirengę štai tokias sporto sales, su visa reikalinga įranga gerai sportinei formai palaikyti.
„Turime 2 aukštus dedikuotus visiškai, sporto salė grupinėms treniruotėms. Turime padelio kortus, kur darbuotojai gali patys užsiregistravę prisijungti prie įvairių skirtingų veiklų. Taip pat skatiname darbuotojus jungtis į grupes kaip dviračių sportas, bėgimai. Turime krepšinio komandą, turime futbolo komandą“, – vardijo „Swedbank“ atstovas Mindaugas Šestilo.
Kartais tiesiog užtenka nesudėtingų fizinių pratimų.
„Ypač efektyvu tas tempimas, kai žmogus į vieną pusę tempiasi, ranką iškėlęs į kitą šoną tempiasi. Net gi jei yra kažkoks darbinis pokalbis, tai nebūtinai susėsti prie stalo ir kalbėti. Galima tiesiog ir vaikščiojant“, – aiškino Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorius R. Stukas.
„Po valandos laiko reikėtų atsistoti, pavaikščioti, dėl regos reikia pasižiūrėti į tolį. Kas 20 minučių rekomenduojama pasiūrėti į tolį“, — tikino šeimos gydytoja R. Pakutkienė-Aleksė.
„Išeiti į lauką pasivaikščioti labai gerai ir netgi jeigu yra pietų pertrauka, kad žmogus pavalgo, o dar yra laiko. Tai tą laiką tikrai geriau praleisti nesėdint, o kažkur lauke pavaikštant“, – teigė R. Stukas.
Paraatletas, sprinteris Danas Sodaitis dalinasi patarimais, kaip atrasti motyvacijos reguliariai sportuoti.
„Gerai bus tada, kuomet mes bėgiosime ne dėl rezultatų, o tai bus mūsų rutinos, gyvenimo dalis. Lygiai taip pat mums motyvacijos labai dažnai reikia. Ta motyvacija gali būti ne tik mūsų draugai, mūsų tikslai sportiniai, bet gali būti aplinka“, – tikino paraatletas Danas Sodaitis.
Bėgikas rekomenduoja gyventojams bandyti per dieną įveikti 10 tūkst. žingsnių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
