Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa. Moteris džiaugiasi, kad aplink ėmė mažėti šabakštynais virtusių kapaviečių. Taip yra todėl, kad prieš septynerius metus valdžia priėmė naują tvarką – mažiausiai dvejus metus artimųjų nelankomas kapas perduodamas naujiems savininkams.
Raisa džiaugiasi – kuo daugiau atsiras tokių žmonių, kurie apsiims tvarkyti niekieno neprižiūrimus kapus, tuo kapinėse bus daugiau tvarkos. Ir lentelių su nuoroda, kad kapas neprižiūrimas – neliks. Tiesa, moteris mano, kad svetimiems kapavietės turi būti perduodamos tik įsitikinus, kad mirusiųjų artimųjų tikrai nelikę.
„Reikia surasti tuos žmones, jeigu įmanoma surasti, kad paklaustų, ar galima atiduoti, nes gal kitose vietose, kitose kraštuose tie žmonės. Jeigu nėra išvis, tai taip, galima tada taip. Bet šiaip, perspėti reikia“, – teigia vilnietė Raisa.
Susidomėjo populiariausiomis kapinėmis
Valdžia sako, kad viskas daroma pagal taisykles, ir aiškėja – neprižiūrimi kapai bent jau seniausiose Vilniaus kapinėse beveik išgraibstyti.
Vos miesto valdžia paskelbė apie galimybę perimti neprižiūrimas kapavietes, tautiečiai pirmiausiai susidomėjo populiariausiomis kapinėmis, kuriose naujai žmonės jau nelaidojami.
Vien Rokantiškių kapinėse iš 43 niekieno nelankytų kapų jau pusė yra perduoti naujiems savininkams. Kai kas jau spėjo ir palaidoti savo artimuosius.
„Tiesiog tai yra tam tikros kapinės, kur jau nėra skiriamos naujos kapavietės. O žmogus ten šalia gyvena ar turi artimųjų kapų tose kapinėse ir todėl jis sutinka imti priežiūrai neprižiūrėta kapavietę, ir laidotis“, – kalba „Ecoservice“ kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.
Tad ir graibsto žmonės svetimas kapavietes Rokantiškių, Sudervės ir Saltoniškių kapinėse.
Galioja tam tikros taisyklės
Tiesa, yra tam tikros taisyklės. Norint palaidoti svetimame kape, nuo paskutinio palaidojimo jame turi būti praėję ne mažiau nei penkiasdešimt metų.
Jeigu nėra lentelės, o tik kauburėlis, orientuojamasi į šalia esančių paminklų datas. Perėmę kapavietę ją turi prižiūrėti mažiausiai dvejus metus, kol joje bus galima laidoti.
„Anksčiau buvo reglamentavimas, kad metus stebime, metus laukiame kol šeimininkas ateis, ir skelbiame. Dabar gi pasikeitė, tai metus stebi administracija, tada duoda informaciją savivaldybės atsakingam asmeniui – merui arba jo atsakingam asmeniui – skelbiame interneto svetainėje ir komisija dar po to stebi du tris metus“, – aiškina Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Aplinkos ministerija sako bent kol kas tokių atvejų, kai po daugybės metų visgi atsiranda neprižiūrimų kapaviečių savininkai, dar nėra buvę. O jeigu taip ir nutiktų, tektų ieškoti susitarimo.
„Atminimą jau reikia įamžinti kažkaip kitaip. Jau tartis su tais kitais asmenimis, kurie laidojo tame pačiame kape kitus asmenis. Reikia ieškoti sutarimo tarpusavyje“, – teigia ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė.
Naujos tvarkos sumanyta, nes Lietuvoje labai trūksta žemės kapinėms. Nors vis dažniau žmonės renkasi laidojimą urnose, kapinių vis tiek trūksta.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Dabar kapinės skaitmenizuotos -rastume ir mes tai padariusių waldininkų artimujų kapus
