„Studijuoju slaugą, bet reikia lietuviškai, todėl aš mokausi“ – užsieniečiai pasakoja, kodėl laiko egzaminus

Kai kuriems atėjusiems į egzaminą net valandą, kada reikės atsiskaitinėti, egzaminuotoja turi parodyti ženklais, nes kitaip nesupranta. O lietuviai jau skundžia kalbos inspekcijai kurjerius ir pavežėjus – skundų per 60. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Man keista, kad Palangoje tokia vieta iš viso yra“ – čia suvažiuoja dirbti iš visos Lietuvos

Policija kviečiama vis dažniau: „Tai priverčia mus peržiūrėti mūsų veiklos prioritetus“

„Jiems ir taip sunku dėl netekties“ – Vilniuje trūksta vietos, kur palaidoti artimųjų pelenus

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Norint dirbti su klientais, tik noro užsieniečiams nepakanka. Nuo šių metų jie turi mokėti lietuviškai ir turėti tą įrodantį pažymėjimą, gaunamą išlaikius egzaminą.

Norinčiųjų jį laikyti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre eilė nutįso net laiptinėje. Bet, kad egzaminui kai kurie nepasiruošę, matyti rūbinėje – ką kalba centro darbuotoja, vyras suprato tik išvertus draugui.

Privalo laikyti lietuvių kalbos egzaminą

Laikantieji egzaminą turi palikti telefonus, išmaniuosius laikrodžius. Salėje, kur netrukus atliks lietuvių kalbos užduotis, vieni sėdėjo įsitempę, o armėnas Sanvelas egzamino laukė su šypsena. 

„Aš nebijau. – Ar ilgai mokėtės lietuvių kalbos? – Truputį. Kursuose, internetu“, – sako armėnas Sanvelas Muliarčikas.

Sanvelas Lietuvoje ketveri metai. Lietuvių kalbos prireikė dėl darbo – jis dirba siuvykloje. Susirinkusieji į egzaminą nurodo įvairias priežastis, kodėl atėjo jį laikyti: 

„Kad turėčiau laisvę dirbti bet kur, tai, manau, kad geriau turėti“, – sako turkas Zekeriya. 

„Aš siuvu. Bet noriu kalbėti ne tik darbe, noriu kalbėti ir parduotuvėje, kavinėje – visur“, – sako baltarusė Anna. 

„Autoservise dirbu. Reikia mokytis. Jei čia gyvenu, čia dirbu, man reikia mokytis lietuviškai“, – prideda azerbaidžanietis Zekeriyja. 

„Aš studijuoju slaugą, bet reikia lietuviškai, todėl aš mokausi lietuviškai“, – teigia indas Fazluras.

Vardija, kas lietuvių kalboje yra sunkiausia

Užsieniečius egzaminuojanti Jurgita pastebi – kai kurie atėjusieji jo laikyti patiria nemažą stresą.

„Jaučiam ir matom, moterys ateina ramios, bet vyrai turi baimės ir dažniausiai pastebim, kad rankos dreba“, – teigia lietuvių kalbos mokytoja Justina Grudinskienė.

Bet net nesibaigus egzamino laikui, kai kurie užsieniečiai paliko salę.

„Viską supratau, ne problema. Klausymas ir klausti ne problema, parašyti buvo sunkiai, kitas alfabetas. Lietuvių kalba turi daug žodžių, ir žodžių turi female ir moskule. Lietuviška, moteriška. Turkų kalba neturi vyriška-moteriška“, – sako turkas Zekeriya.

„Nebuvo sunku, aš laisvai kalbu lietuviškai, man čia tiesiog formalumas buvo, bet ką aš galiu pasakyti šiais metais, po šito įstatymo lietuviai pradėjo kalbėti lietuviškai su manim. Nes anksčiau buvo problemos, visi siūlo anglų kalbą su manim“, – prideda estė Carmen.

Gauna skundų dėl lietuviškai nekalbančių darbuotojų

Po užduočių kompiuteriu dar laukė gyvas pokalbis lietuviškai. Jį įveikė ne visi.

„Jeigu yra, pavyzdžiui, dvylika kandidatų, būna, kad vienas ar du ir neišlaiko“, – komentuoja J. Grudinskienė.

Iš šiemet laikiusių 275 užsieniečių neišlaikė 60, tai yra kas ketvirtas. 

„Kas sunkiausiai kalboje? Neturėti noro. Jeigu žmogus turi noro, jis išmoks, sunkiausia rašyti ir skaityti, skaityti dar maždaug, bet rašymas – tikrai gramatika yra sunki“, – teigia ukrainietė Liudmila. 

O lietuvių kantrybė dėl lietuviškai nekalbančių užsieniečių senka – Lietuvių kalbos inspekcija šiemet gavo per 60 skundų – daugiausia dėl kurjerių, pavežėjų, masažuotojų, kirpėjų.

Gavusi skundą inspekcija prašo darbuotojo pateikti lietuvių kalbos pažymėjimą. Jei jo neturi, duoda pusmetį pasimokyti ir išlaikyti egzaminą. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.