Tad specialistai ragina žmones taisyti klaidas ir naminius žvirblius vilioti lesalu ne tik žiemą, bet ir visus metus. Taip pat gaminti inkilus sparnuočiams.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Turguje jau trisdešimt metų skanumynais prekiaujanti Marija pajuokauja pastebėjusi, kad žvirblių prie namų mažiau, visi veikiausiai suskrenda į turgų. Moteriai jie čia per daug netrukdo.
„Nieko jiems nepadarysi, mes norim gyventi, ir jie nori gyventi“, – teigė turgaus prekeivė Marija.
Kitos prekeivės, priešingai, net lazdą išsitraukia. Kitaip, kaip pasipiktina, iki vakaro paukščiai išnešiotų visus riešutus.
Neprašytais svečiais piktinasi ir savo daržus ar sodus nuo paukščių saugantys ūkininkai. Pavyzdžiui, šilauoges Vydenių kaimo gyventojai dangsto specialiais tinkliukais, kad bent kiek uogų liktų namiškiams.
Naminiai žvirbliai neberanda maisto
O štai gamtininkai sako, kad vagiliauja veikiausiai anaiptol ne naminiai žvirbliai. Mat jų, per daugiau nei dvidešimt metų, sumažėjo net 80 procentų. Tik pastarųjų dešimties metų statistika rodo, kad situacija stabili. Bet mažėti, kaip pabrežia specialistai, jau nėra kur. O priežastys kodėl taip nutiko – įvairios.
„Žvirblį ir lietuvį rasi bet kur pasaulyje. Tai dabar noriu pasakyti, kad naminį žvirblį kaimo sodyboje retoje berasi. Mieste niekas nevalgo ir niekas netrupina, mieste nėra turgaviečių, kuriose būtų arkliai, kur byrėtų kažkas, kur būtų jiems lesalo“, – teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
„Miestuose atsiranda nauji ofisai, renovuoja pastatus, vejos per daug prižiūrimos, kad ir maisto nesuras žvirblis, nieko. Tas turi įtaką miestuose“, – tikino ornitologas Gediminas Petkus.
Naminis žvirblis – sodybos, miesto, ir miestelio paukštis. Kad čia galėtų gyventi, turi būti jam tinkamesnės sąlygos. Ir kaime šiam žvirbliui sunku išgyventi. Per daug tvarkingai nuimami grūdai.
„Taip pat yra monokultūros, tokios kaip dykvietės, aišku, naudojami pesticidai, herbicidai, kur maisto ten vargiai surasi, ir aktuali problema, į kurią daug kas neatkreipia dėmesio, – naujos sodybos. Anksčiau būdavo kaime sodybos, kur augindavo gyvulius, o dabar ką, žmonės ten keliauja pailsėti“, – teigė ornitologas G. Petkus.
Ragina prisidėti prie naminių žvirblių išsaugojimo
Gamtininkai ragina žmones prisidėti prie naminių žvirblių išsaugojimo. Tam reikia įdėti pastangų.
„Įrengti biotechnines priemones. Pakabinti inkilus. Kai yra miestuose renovuoti nauji daugiabučiai, tai nėra jiems kur įsikurti. Kai yra senesni namai, yra plyšeliai. Balkonai, kur gali leisti laiką, gyventi“, – vardijo ornitologas G. Petkus.
Žvirblių populiacija padidėtų, jeigu mes juo lesintume, pasak gamtininkų, ne tik žiemą, bet ir visus metus. Į racioną galima įtraukti tas pačias zylių taip mėgstamas saulėgrąžas. Ir labai svarbu, kaip pabrėžia gamtininkai, kad nešienautume pievų prie namų taip, lyg šienautume golfo aikštynus. Mat pievose žvirbliai randa šį tą skanesnio ir naudingesnio.
„Tai yra grūdlesis paukštis. Tai gali būti bet koks mišinys. Žinoma, pilno grūdo nelabai, jam sunku lesti“, – teigė gamtininkas S. Paltanavičius.
Lietuvoje yra dvi žvirblių rūšis – naminis ir karklažvirblis. Jis gyvena miške. Į žvirblių vardą taikėsi ir erškėtžvirblis, bet tai, kaip pajuokauja gamtininkai, žvirblis apsišaukėlis. Atskirti naminį žvirblį nuo karklažvirblio galima pagal pastarojo rudą kepurėlę, ir tamsiai rudus skruostus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
