Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Diskotekas Lietuvai, kurios esą turėtų skatinti gimstamumą, žadėjusios J. Zailskienės socialinės apsaugos ir darbo ministrės poste nebeliko, bet ar pažadus ištesės jos vietą užėmusi ir vėl į ministeriją sugrįžusi buvusi premjerė Inga Ruginienė?
Diskotekos jaunimui – demografinei situacijai gerinti
Ruginienė sako, kad pati mielai pašoktų:
„Mokyklose būdavo diskotekos. Dabar mokyklose nėra. Man atrodo, kad čia didelis praradimas, ne?“
Lietuva, anot I. Ruginienės, demografijos gerinimo diskotekoje šoks, jei tik norės.
„Jeigu visuomenė tikrai išreikš tokį poreikį šokti, tai tikrai svarstysime, bet šiandien, kaip ir sakiau, mano pirmos darbo dienos buvo sukoncentruotos į pagrindinius finansinius rodiklius, į įvairių išmokų peržiūrą“, – teigia I. Ruginienė.
O ir naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius, prieš priesaiką Seime pristatydamas savo Vyriausybės programą, apie šokius nekalbėjo, bet pridalino pažadų, kad skirs dėmesį demografijai ir šeimos stiprinimui.
Gerina sąlygas tėvams
Lietuvą nuo išnykimo socialdemokratai tikisi išgelbėti didindami būsto pasiūlą ir prieinamumą jaunoms šeimoms, įskaitant ir regionus, peržiūrėti motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų tvarką, padaryti prieinamesnį pagalbinį apvaisinimą, kurti ir pozityvios tėvystės programas.
O nuo birželio 1 dienos keliais šimtais eurų padidino vienkartinę vaiko gimimo išmoką. Ji siekia 1036 eurus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė vardija ir daugiau paskatų, kurios prisideda prie šeimos gerovės, tiesa, ne prie gimstamumo krizės sprendimo.
„Jau dabar 1 ir 2 klasės gauna nemokamą maitinimą. Na, ir mūsų kadencijos pabaigoje, pagal mūsų planą, turi visi pradinukai turėti teisę į nemokamą maitinimą“, – sako I. Ruginienė.
Dar I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė balandžio mėnesį pranešė, kad Lietuvoje atliks tarptautinį šeimos ir gimstamumo tyrimą, esą padėsiantį išsiaiškinti, kaip paskatinti lietuvius norėti gimdyti vaikus. Praėjus beveik 4 mėnesiams rezultatų dar nėra.
„Manau, kad tarpinius rezultatus jau rudenį galėsime pateikti, bet lygiai taip ne skuba čia yra svarbu. Svarbu rezultatas ir rezultatas, padėsiantis mums suorientuoti teisingus sprendimus“, – komentuoja I. Ruginienė.
„Tyrimai rodo, kad veikia kompleksas, tai vienas dalykas, kompleksas priemonių, o kitas dalykas, kad tų priemonių poveikis yra ribotas“, – komentuoja Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentas Daumantas Stumbrys.
Nes gimstamumą, pasak mokslininko, veikia ne tik finansinės paskatos ar paslaugų prieinamumas, bet ir globalūs procesai.
„Dabar siejama su neapibrėžtumu, ar ne? Tai karas, buvo palūkanų krizė, kovidas. Tokie neapibrėžti dalykai. Kitas dalykas, apskritai jauni žmonės mažiau bendrauja gyvai“, – sako D. Stumbrys.
Kodėl gimsta mažiau vaikų?
Gimusių vaikų skaičius mažėja, traukiantis ir reproduktyvaus 15–49 metų amžiaus moterų skaičiui.
Lietuvių moterų, galinčių susilaukti vaikų, skaičius sumažėjo net 33 procentais. Štai prieš kelis dešimtmečius reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius viršijo 900 tūkstančių, dabar jis siekia 600 tūkstančių.
Tad valdžia, anot mokslininko, turėtų galvoti apie lietuvių populiacijos traukimąsi ir su tuo susijusius iššūkius, nes prielaidų demografijai augti – nėra.
Gimstamumo rodikliai kasmet ritasi žemyn, štai pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažai – 17478 kūdikiai. Tad dabar vienam gyventojui tenka vos 1 vaikas, kai prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 1,5 arba 2.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
