Konservatoriai teisinasi, kad naujoji Vyriausybė galės skolintis. Vis tik sparčiau didinti mūsų gynybos pajėgumus ragina ne tik kariuomenės vadas, bet ir verslininkai. Jų užsakyta gyventojų apklausa rodo, kad didesnė visuomenės dalis sutinka, jog gynybai turime skirti daugiau pinigų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Apie tai, kad turime keletą metų pasiruošti galimai Rusijos invazijai, konservatorių lyderiai per šią kadenciją pakartojo ne kartą. Bet kartodavo, kad dar ne vakaras ir galima spėti pasiruošti. Todėl ir į Seimo rinkimus ėjo su atitinkamu šūkiu „Ginti ir auginti“.
Konservatoriai iš tiesų augino gynybos biudžetą. Rugsėjį per konservatorių suvažiavimą Krašto apsaugos ministras gyrėsi, kad pavyko pasiekti 2,5 milijardo eurų biudžetą – tai 3,2 proc. nuo BVP.
„Tikslas, apie kurį reikėtų kalbėti toliau, turi būti 4 proc. BVP gynybai“, – sakė konservatorių partijos suvažiavime rugsėjį Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Gynybos biudžeto augimas
Tačiau šiais, rinkiminiais, metais gynybos biudžeto auginimas sustojo. Kitiems metams konservatoriai suplanavo tuos pačius 2,5 mlrd. eurų. O dėl augančios ekonomikos tai bus jau 3 procentai nuo BVP. Nors kitų metų valstybės biudžetas auga milijardu, o išlaidos – net beveik 2,5 mlrd. eurų. Gynybai papildomai skirta tik kelios dešimtys milijonų.
„Aš žinau dabartines tvarias valstybės galimybes. Su tuo gynybos fondu, dėl kurio mes sutarėme Seime, šiai minutei tvarūs sprendimai, t. y. šiai minutei mokestinėmis pajamomis grįsti sprendimai įmanomi 3,03 arba 2,5 mlrd.“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Kitiems metams numatyti 3 proc. reiškia, kad mūsų kreivė užlūžta jau į apačią ir mes to augimo tempo nepalaikome. Ir tą reikės daryti, bet kokiu atveju“, – teigė Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Daugiau niekaip nebuvo įmanoma? – Na čia reikėtų žiūrėti visas kitas sritis – medikai, sveikata ir panašiai. Čia nelengvi sprendimai“, – prasitarė Krašto apsaugos ministras.
Bet nelengvas sprendimas ir kariuomenei. Būtent jiems reikės ginti Lietuvą, jeigu įsiverš priešas. Kad galėtų realiai ginti, o ne didvyriškai žūti, reikia suteikti būtinus įrankius. Ir finansavimas jiems, kasmet, anot kariuomenės vado, būtinas didesnis, nei suplanavo konservatoriai.
„Procentai, kaip ir minėjau, nesiriša. Bet aš manyčiau, net ir daugiau, negu 4, gal net ir 5 procentai, kurie padėtų mums atstatyti tą, ką praradome per daugelį metų“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Verslininkai skatina didinti gynybos biudžetą
Skirti bent 4 procentus BVP krašto apsaugai politikų prašo ir verslininkai. Jie net užsakė visuomenės apklausą, klausdami ar žmonės sutinka, jog gynybai būtų skiriami bent 4 proc. 51 proc. pasisakė „taip“, o nesutinka tik kas ketvirtas gyventojas.
„Kaip visuomenė, esame tikrai pasiekę aukštą pragyvenimo lygį, mūsų verslai klesti. Tačiau tai yra nepaprastai trapu, nes yra pastatyta ant mūsų laisvės ir nepriklausomybės pamatų, kuriuos gali išspirti agresorius bet kuriuo momentu, jeigu mes nebūsime pasiruošę“, – situaciją pabrėžė iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
4 procentai BVP šiuo metu yra apie 3,3 mlrd. eurų. Tai maždaug 800 mln. eurų daugiau, nei dabar skiriami 2,5 mlrd. Bet verslininkai sako, jeigu dalis užsakymų tektų Lietuvos gamintojams, pinigai neiškeliautų – liktų mūsų ekonomikoje.
„Trečdalis nuo visos tos sumos, ateina mokesčių pavidalu. Teoriškai, išleisdami 40 proc., nuo 4 mlrd. eurų būsimų, su augimu, tai teoriškai 1,5 mlrd. galėtų būti Lietuvos užsakymai, ir iš to 1,5 mlrd. pusė milijardo grįžtų atgal mums mokesčių pavidalu ir mes toliau galėtume augti“, – sakė kitas iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius.
„Neramina tai, kad politinės partijos, kurios laimėjo rinkimus, peržengus 5 proc., jos nėra labai aiškiai deklaravusios, kaip bus su gynybos finansavimu. Jeigu pažiūrėtumėt politinių partijų visų programas, visur kalbama, kad reikia, bet kiek reikia, žiūrėsime“, – atviravo iniciatyvos valdybos narys Andrius Romanovskis.
Valdžia – nauja, įsipareigojimai – tie patys
Pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjo socdemai, tikėtina, kad būtent jie formuos naująją valdančią daugumą ateinantiems ketveriems metams.
„Čia yra 2 užduotys. Pirmiausia, padaryti tai, ko nepadarė ši Vyriausybė, tai yra, susitarti su Europos Komisija, kad leistų viršyti biudžeto deficitą, taip vadinamą 3 proc. ribą. – Tarsitės? – Be jokios abejonės, toks kreipimasis yra būtinas. Antras dalykas, būti pasiruošus pasiskolinti tarptautinėse rinkose. Ir vieną, ir kitą, reikia daryti lygiagrečiai“, – apie gynybos finansavimą kalbėjo socdemų vicepirmininkas Gintautas Paluckas.
Visuomenei pristatytas ir Lietuvos bei JAV atsargos generolų modeliuoti scenarijai, kaip Lietuvai sektųsi vienai atsilaikyti prieš Rusijos puolimą. Prieita prie išvados, kad jeigu per artimiausius metus pavyktų papildomai pasiskolinti 10 milijardų eurų gynybai, sustiprinus Lietuvos karių kovinę galią, 10 dienų pavyktų atsilaikyti prieš rusus vieniems. O per tiek laiko atskubėtų ir NATO sąjungininkai.
„Mes tuos priimtus sprendimus, nepaisant to, kad keičiasi valdančioji dauguma, jeigu ji keičiasi, mes turėsime įgyvendinti. Vienas jų – maksimaliai išplėtoti divizijos pajėgumus. Mes su jais galėtume kariauti, o ne džiaugtis pusiau sukomplektuotais, pusiau esančiais, pusiau planuojamais. Mes tuos pajėgumus turėsime pasiekti. Ir šiai dienai mes atsakymą žinome – 3 proc. tam nepakaks“, – teigė K. Budrys.
Skaičiuojant procentaliai, tarp Baltijos šalių kitais metais daugiausia gynybai išleis estai – 3,3 proc. nuo BVP. Lietuva skirs 3 proc., o latviai – beveik 3.
Kur kas rimčiau į savo gynybą žiūri kaimynai lenkai. Jų ambicijos dėl pajėgumų stiprinimo per artimiausią dešimtmetį gali Lenkiją paversti stipriausia Europos valstybe. Šiemet jie krašto apsaugai skiria rekordinius 37 mlrd. eurų. Tai kiek daugiau nei 4 proc. BVP. Tačiau kitais metais planuojam rekordą dar labiau gerinti. Kilstelėti BVP procentą iki beveik 5 ir kariuomenei skirti beveik 44 mlrd. eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
