Pasirodo, laikui bėgant pinigų kvapas silpsta ir treniruotis ieškant kontrabandinių eurų tampa sunkiau. Ne treniruotėje, o praktikoje Joga yra radusi įspūdingas pinigų sumas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Muitinės pareigūnė kalaitė Joga galėtų būti turtingiausias Lietuvos šuo. Jai priklauso maišai pinigų. Tiesa, Lietuvos banko muitinei dovanoti eurai susmulkinti, todėl tikslios sumos juose Jogos porininkė kinologė Romena nežino, spėja, kad apie milijoną. Kontrabandinių pinigų ieškančiai Jogai nesvarbu, kad pinigai susmulkinti iki drožlių. Jai svarbu pinigų kvapas.
„Pinigai yra spausdinami su specialiais dažais, formulė yra įslaptinta ir šuo ten pagauna iš tų dažų kvapo ir mes jais ir mokiname. Jie nuo stovėjimo išsikvepia, išsigaruoja“, – aiškino Muitinės kinologė Romena Baurienė.
Šunys reaguoja į dažų sudėtį, o ne į kupiūros vertę.
„Šuniui yra tas pats ar 100, ar penki 5“, – pridūrė kinologė.
Eurų kupiūrų kvapas nesiskiria, nes jų dažų formulė ta pati. O valiutos skiriasi, pavyzdžiui, doleriai kvepia stipriau nei eurai.
Anglų springerspanielių veislės Joga turi penkerių metų darbo patirtį, bet vis tiek per savaitę du kartus treniruojasi ieškoti pinigų. Šiems mokymams būtini tikri grynieji pinigai. Joga uostinėja Vilniaus oro uoste stovinčius lagaminus, o kai randa pinigų – sustingsta.
„Šuo negali draskyti, negali loti, negali kažkaip pažeisti. Tai tiesiog sustingsta. Nosimi rodo į tą vietą, sustingsta, aišku, iš džiaugsmo uodegytė plakasi“, – sakė R. Baurienė.
Iš sustingimo Jogą pažadina sutartinis garso ženklas
„Čia yra klikeris, duoda ženklą, kad viskas gerai, gali atbėgti pas mane“, – aiškino R. Baurienė.
Atbėgusi pas patikrų porininkę Joga už savo darbą gauna atlygį – skanuką arba kamuolį, kurį pasičiupti ant šuns pėdoms slidžių oro uosto grindų nėra paprasta. Keturkojė muitinės pareigūnė neturi bijoti nei slidžių grindų, nei kliūčių – būtent dėl to, kad buvo bebaimė ir labai smalsi, ją Romena išsirinko iš vados muitinės tarnybai.
„Jie turi neturėti baimių nei paviršių, nei aukščio, nei triukšmo kažkokio, turi būti žaismingi, turi turėti grobio instinktą stiprų, kadangi visas mokymasis yra per maistą ir žaidimą“, – pasakojo R. Baurienė.
Beveik 20 metų patirties turinti kinologė pati pagal kūno kalbą atpažįsta, kuriam iš tikrinamųjų pamačius muitininkės Jogos nosį ima svilti padai.
„Vienas gali išsigąsti, sustingti, pasimesti, o kitas atvirkščiai, pasidaro labai kalbus, labai paslaugus, labai visokia neadekvati reakcija yra skambutis“, – kalbėjo R. Baurienė.
Joga pinigų kontrabandos ieško ne tik oro uoste, bet ir pašto siuntose, automobiliuose kelio postuose, per kratas.
„Dalyvavome kratose ir ten radome paką tokį nemažą“, – prisiminė kinologė.
Deklaruoti pinigus reikia jeigu suma viršija 10 tūkst. eurų
Iš viso pernai pareigūnai sulaikė įvairių nedeklaruotų valiutų, kurių vertė beveik pusė milijono eurų. Deklaruoti grynuosius žmonės turi vykdami į trečiąsias šalis, jei vežasi daugiau nei 10 tūkstančių eurų.
„Dažniausiai žmonės deklaruoja vykdami atostogauti į tolimesnes šalis, taip pat turime kategoriją asmenų, kurie pagal įgaliojimą deklaruoja juridinių asmenų pinigus, sakykime į Šveicariją vykdami įsigyti dėvėtų automobilių“, – sakė Vilniaus oro uosto muitinės viršininkas Arvydas Reketis.
Žmonės su savimi vežasi dešimtis tūkstančių ir vykdami į pokerio turnyrus.
„Šalyje, kurioje vyksta turnyras, tuo metu suaktyvėję skrenda asmenys sudalyvauti turnyruose ir vežasi grynųjų asmenų sumas“, – aiškino A. Reketis.
Didžiausia deklaruota suma viršijo 100 tūkstančių eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
