Kas čia dedasi, aiškinasi TV3 televizijos laidos „Be Tabu“ komanda.
Antano ir Dianos Bosų „Gamtos Perle“ gyvena 7 lūšys – 2 patinai ir 5 patelės. Jie čia gimė ir užaugo.
„Čia idealios sąlygos. Lakstyti galima kiek nori, laipioti. Viskas čia yra gerai. Mes galime dar namų pristatyti čia, tik kad mes negalime išplėsti daugiau to voljero“, – pasakoja A. Bosas.
Ministerija liepia atsikratyti lūšių ir meškų
Bosų šeima augina ir meškutes, ant kurių galvų Aplinkos ministerijos valdininkai uždėjo taikinius.
Dar 2009 metais „Gamtos Perlas“ gavo leidimą laukinius gyvūnus ne tik laikyti, bet ir eksponuoti bei veisti. Laikymo taisyklės per tą laiką keitėsi ne kartą. Bosas sako – keitėsi taisyklės, keitėsi ir voljerai.
„Mūsų voljeras įrengtas 1995 metais. Tai prasidėjo elniai, po to – danieliai, po to – taurieji elniai, o jau 2009 metais mes gavome leidimą lūšims, vilkams leidimą. Teisėtai įsigijome iš Estijos dvi meškas. Teisėtai iš Lietuvos, Šiaulių veisėjo, įsigijome lūšis.
Ir nuo 2009 metų iki 2025 metų nebuvo nė vienos nuobaudos, kad mes kažką pažeidžiame. O taisyklės keitėsi daug kartų. Pasikeitė taisyklės, mes padarome pagal naujas taisykles. Meškų namelį didinome tris kartus. Dabar jis yra 23 kvadratinių metrų – kaip mažas studijos tipo butukas“, – pasakoja Bosai.
Tačiau viena nauja taisyklė Bosų meškutes ir lūšis pasmerkė. 2011 metais laukinių gyvūnų veisimas buvo uždraustas, tačiau teisėtai įsigytiems gyvūnams buvo leista gyventi pas savo šeimininkus iki natūralios mirties. Tačiau neseniai buvo pakeisti laukinių gyvūnų laikymo reikalavimai. Buvo liepta voljerus stipriai padidinti. A. Bosas to padaryti neturi kaip.
„Mes rašom jiems raštus, kad mes neturime tokių galimybių iškelti. Ką tai reiškia? Tai reikštų perkelti visai į kitą teritoriją, į tą elnyną, kur safariai važiuoja ir taip toliau. Ir investicijos ten būtų šimtatūkstantinės“, – teigia A. Bosas.
Baudos už įstatymų nesilaikymą
A. Bosas, kad ir kaip norėtų praplėsti meškų ir lūšių voljerus, to padaryti negali. Pagal dabartinius reikalavimus meškų gyvenamą plotą reikėtų padidinti nuo esamų 400 kvadratinių metrų iki 1100. A. Bosas tiek žemės šalia esamo voljero neturi.
Kadangi Boso meškučių ir lūšių voljerai nebeatitinka naujos tvarkos – yra per maži ir metru žemesne tvora, laikyti gyvūnų Antanas nebegali. Aplinkos departamentas pradėjo bausti.
„Atėjo gegužės mėnuo, surašė aktą, davė 30 parų pasitaisyti, nepasitaisei – bauda. Aš jiems rašau: neįmanoma, pažiūrėkite. Bauda, bauda, naują terminą duoda, vėl nepadarei – vėl bauda. Tai kiek gali ta įmonė mokėti tas baudas?“ – piktinasi A. Bosas.
Antanas visoje Europoje ieškojo zoologijos sodo, kuris gyvūnus perimtų. Niekam nereikia. Todėl Bosas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašė leisti išimties tvarka gyvūnams iki mirties likti esamuose namuose.
Gavo atsakymą, kad jeigu leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų:
„Tai nugaišinti ir nužudyti yra geresnė gerovė, nei kad leistų gyventi iki mirties. Nu, tiesiog, galima dėti į anekdotų skyrių.“
„Kaip viename sakinyje gali būti žodžiai „žudyti“, „nugaišinti“ ir „gyvūnų apsauga“ bei „gerovė“? Kaip čia šitas sakinys susijęs?“ – sako D. Bosas.
Siūlo gyvūnus nužudyti?
Bosas kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Siuntė laišką ministrei Ievai Andriulaitytei, tačiau atsakymo negavo. „Be Tabu“ komandai pavyko susisiekti su ministre. Ji teigia, kad Aplinkos apsaugos departamento specialistai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis aiškinasi šią situaciją.
„Kiek aš žinau, kiek mane informavo, tariamasi lyg ir su Nyderlandais dėl perkėlimo. Bet daugiau aš jums pasakysiu, kai turėsiu informaciją iš specialistų“, – teigia I. Andriulaitytė.
Aplinkos ministrė netiki, kad Aplinkos apsaugos departamentas galėjo nurodyti gyvūnus nužudyti.
„Netikiu, kad departamentas taip galėjo pasiūlyti ir tikrai manau, kad gal išėjo komunikacinis nesusipratimas, bet šitą klausimą irgi išsiaiškinsiu. Prieštarauju, užmigdymas ar kitas būdas turbūt nėra tas tinkamas“, – komentuoja aplinkos ministrė.
Dainai nesuvokiama, kaip žmonės, kurie turėtų rūpintis gyvąja gamta, siūlo naikinti. Kaip būtų galima nušauti nuo mažens augintą, čia gimusį ir augusį gyvūną? Daina kovos iki galo – gyvūnų žudyti neleis.
„Aš žiūriu į tas lūšis ir man protu nesuvokiama, kad jos galėtų čia dabar taip eilute gulėti, nes man tada reikės daryti didelį stendą čia su nuotraukom ir kas vyko, kad žmonės, lankytojai galėtų paskaityti. Ir pamatyti, ką padarė apsaugos gyvūnų ir gerovės departamentas ar ministerija“, – piktinasi D. Bosas.
Kol valdininkai sprendžia, kurie gyvūnai gyvens, o kurie mirs, lūšys ramiai laipioja medžiais, meškutės kramsnoja vaisius. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamentas po ilgų pažadų duoti interviu atsiuntė komentarą raštu. Jame paaiškino naujas aptvarų tvarkas ir pasiteisino, kad gyvūnų žudyti neliepė.
O tas sakinys Bosui atsiųstame rašte reiškia, kad „departamentas nesiūlo ir nėra nurodęs bendrovei nužudyti ar nugaišinti šių gyvūnų. Viešojoje erdvėje minima galimybė gyvūnus perduoti, nužudyti ar nugaišinti yra Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytos alternatyvos, kurios gali būti taikomos invazinių gyvūnų atveju ar kenčiančių gyvūnų atveju“.
Kaip baigiasi ši istorija, sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laida „Be Tabu“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 19.30 val. per TV3!
Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
