Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku Remigijumi Motuzu.
Prezidentas davė užduotį Kęstučiui Budriui per vasarą pasistengti atnaujinant santykius su Kinija. Ar nemanote, kad per kelis mėnesius sugrąžinti kinų diplomatus į Lietuvą yra per daug sudėtinga užduotis?
Šis procesas tikrai nėra kelių mėnesių reikalas – jis labai ilgas. Apie tai kalbame jau nuo šios valdančiosios daugumos darbo pradžios. Vyriausybės programoje, kuri pradėjo darbą 2024 metų gruodį, mums dirbant su užsienio reikalų dalimi buvo įrašytas siekis atkurti diplomatinius santykius iki tokio lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Tikslesnę situaciją turėtų įvardyti pats ministras, tačiau šiame etape visko padaryti greitai, matyt, neįmanoma. Konsultacijos vyksta, o pats procesas – labai jautrus ir sudėtingas. Puikiai žinome, kad Kinijos pyktį užsitraukėme dėl taivaniečių atstovybės atidarymo, o jos uždarymo šiame etape tikrai nesvarstome.
Ar Budrys tinkamai įgyvendina koalicijos programą?
Koalicijos partneriai norėtų išsamesnių diskusijų ir dažnesnių susitikimų. Žinome, kad ministras yra labai užsiėmęs žmogus. Situaciją šiek tiek apsunkina ir psichologinis aspektas – ministras nėra mūsų partijos narys. Kartais socialdemokratai prie kavos ar arbatos puodelio pasvarsto: „Vis tiek jis ne mūsų“. Aš jiems bandau aiškinti, kad jis yra mūsų, nes jį delegavome, jis dirba mūsų koalicijoje.
Kita vertus, ministras tikrai ateina į visus frakcijos susitikimus, komitetų posėdžius, bendrauja ir diskutuoja. Vis dėlto tiek tarp partnerių, tiek tarp mūsų pačių atsiranda sakančių, kad jis ne viską padarė ir ne viską įgyvendino.
Ar patys kinai apskritai yra suinteresuoti sugrąžinti bent laikinąjį reikalų patikėtinį į Lietuvą?
Šiuo metu vyksta tam tikra diplomatinių derybų stadija. Kaip minėjau, tai labai jautrūs klausimai – abi pusės vertina savo derybines pozicijas. Manau, kad per tuos mėnesius, kuriuos įvardijo prezidentas, mūsų pozicijos taps gerokai aiškesnės.
JAV karių rotacija Lietuvoje: kas keičiasi?
Ar jums aiški situacija dėl amerikiečių karių rotacijos Lietuvoje?
Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija ir Vašingtone dirbantys diplomatai deda daug pastangų, palaiko nuolatinius ryšius ir aktyviai domisi situacija. Kariai tikrai sugrįš ir bus Lietuvoje. Šiandien mes dažnai prisirišame prie buvusio tūkstančio karių skaičiaus, tačiau dabar niekas negali tiksliai pasakyti, ar jų bus tūkstantis, ar šiek tiek mažiau. Pačių amerikiečių vertinimu, tai yra techninė ir natūrali rotacija, kuri tiesiog užtrunka laiko.
Girdėti svarstymų, kad JAV kariai gali grįžti be tankų. Jei rotacija bus kitokio pobūdžio, ar tai iš esmės nekeičia mūsų saugumo situacijos?
Gali būti ir taip, matome įvairių tendencijų. Nesu karo ekspertas, todėl nežinau, kokią vietą konkreti technika užimtų bendroje mūsų gynybinėje sistemoje. Tačiau esu tikras, kad amerikiečiai palaiko ryšius, analizuoja situaciją kartu su NATO sąjungininkais ir daro viską, kad užtikrintų mūsų saugumą.
Deividas Matulionis – potenciali pamaina K. Budriui?
Anksčiau esate užsiminęs, kad nemanote, jog K. Budrys ilgai išbus užsienio reikalų ministro pareigose. Kodėl taip manote?
Tam yra viena priežastis – koalicijos partnerių požiūris. Mūsų partneriai, ypač valstiečiai, įvairiose laidose atvirai sako, kad jų netenkina, kaip ministras vykdo bendrą koalicinės vyriausybės programą. Kai atsiranda tokie niuansai ir pasigirsta priekaištai, anksčiau ar vėliau išsiskiria požiūriai ir pradedama ieškoti kito kandidato.
Kas galėtų būti tas kitas kandidatas? Pavyzdžiui, ar Deividas Matulionis jums atrodytų tinkamas?
Šiame etape to niekas tiksliai nepasakys. Kol kas per anksti tvirtinti, kad K. Budrys tikrai pasitrauks – viskas priklausys nuo naujojo ministro pirmininko ir prezidento derybų. Jei bus susitarta, kad K. Budrys tęsia darbą, ir jis įvykdys tam tikras jam keliamas sąlygas, jis gali likti.
Kalbant apie kolegą D. Matulionį – pažįstu jį daugiau nei 20 metų iš bendro darbo diplomatinėje tarnyboje. Vertinu jį kaip didelį profesionalą, turintį puikios vadybinės ir administracinės patirties. Jis tikrai galėtų užimti užsienio reikalų ministro postą. Tačiau viskas priklauso nuo premjero: jam reikės įgyvendinti Vyriausybės programą, todėl jis turi susiformuoti komandą, su kuria jaustųsi komfortiškai ir galėtų pasiekti užsibrėžtus užsienio politikos tikslus.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
