Gandrų išlydėtuvėms lietuviai nuo seno skirdavo daug dėmesio – šeimos susiburdavo aptarti prabėgusią vasarą, pagal šios dienos orus spėdavo, koks laukia ruduo, o netekėjusios merginos per Baltramiejų net ir savo asmeninę laimę išsiburdavo.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiaulių rajono gyventojos Andros sodyboje gandrai vasaroja apie 20 metų. Moteris dar netiki, kad gandrai paliko namus.
„Na, aš nežinau, ar jie suvisam išskrido. Nes prieš dvi dienas būrys buvo. Viens nutūpė, kits nutūpė – čia jų koks trisdešimt buvo atskridę“, – svarstė Andra.
Moteris neslepia, kad liūdna, jog gandrai palieka namus. Jų šeimyna laukia su nekantrumu kiekvieną pavasarį. Iš pradžių, sako, parskrenda vienas, o tada jau po kelių savaičių ir gandrienė pasirodo.
„Mums nesvarbu, kad prišiukšlina, mes susirenkam, kas yra. Tik labai kaminą užkiša, jau valyti gaunam čia, ant stogo. Pernai tai žuvimi maitino. Vyras kai žvejojo, tai parnešdavo jiems, tai jie nebenorėdavo net ir ieškoti“, – pasakojo šiaulietė.
Mainais gandrai džiugina akį. Šiemet gandralizdyje užaugo 3 jaunikliai. Šeimininkė sako, kad būtų buvę 5, bet vieną kiaušinį paukščiai iš lizdo išmetė, taip pat buvo išmestas ir negyvas gandriukas.
Ornitologų prašymas ir pasirūpinimas lizdais
Ornitologai sako, kad pastarosiomis dienomis į tokias sodybas gandrai grįžta jau tik atsisveikinti. Kai kurie, sulaukę geresnių orų skrydžiui, Lietuvą paliko jau prieš kelias savaites.
Kiti danguje ratus suka burdamiesi į didesnes grupes. Pavienius gandrų būrelius dar galima išvysti iki rugsėjo vidurio – paukščiai laukia tinkamo oro skrydžiui į tolimąją Afriką. Deja, kaip sako ornitologai, ne visi paukščiai pasiekia žiemavietes.
„Tik 20–30 proc. visų jauniklių pasiekia žiemavietes, kadangi susiduria su įvairiausiais iššūkiais: elektros tinklais, sausromis, nelegalia medžiokle. Brakonieriavimas Rytų Azijos šalyse neigiamai veikia šiuos paukščius“, – pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.
Ornitologai prašo likusių gandrų nelesinti, nes taip padarysime meškos paslaugą – paukščiai liks žiemoti čia ir maisto patys jau nebeieškos. Reikia paukščius paleisti, o patiems pasirūpinti jų lizdais.
Gandralizdis, kaip sako specialistai, gali sverti maždaug tiek, kiek sveria pusė automobilio ar net visa maža mašina. Tad išskridus paukščiams, jeigu lizdas yra ant stogo, vertėtų jį sutvarkyti, kitaip stogas gali neatlaikyti apkrovos ir įlūžti.
„Jeigu peri ant stogo, reikia dalį lizdo, kur įmanoma, nuimti, kad stogas neturėtų didelės apkrovos. Jeigu ant elektros atramų yra senas lizdas, kuris nepakeltas ant metalinės platformos, o lizdinė medžiaga liečia laidus, taip pat reikėtų pakviesti elektrikus“, – įspėjo G. Petkus.
Liaudies papročiai ir mąžtanti gandrų populiacija
Gandrų išlydėtuvės šiandien – įprasta diena, tačiau senovėje žmonės Šventąjį Baltramiejų sutikdavo ypatingai. Netekėjusios merginos burdavosi, o vyresnieji spėdavo orus.
„Jeigu ši diena tokia maloni, šilta, saulėta – ir ruduo bus gražus. O jeigu diena, kaip ir šiandien, su lietučiu, tai rudenį visko bus – jis bus kontrastingas, kaip ir visa vasara“, – sakė etnologas Libertas Klimka.
Tądien giminės rinkdavosi į vieną būrį: aptardavo praėjusią vasarą, pasidalydavo džiaugsmais bei rūpesčiais ir vėl laukdavo pavasario – į šalį grįžtančių gandrų. Kurių, kaip pastebi ornitologai, kasmet vis mažėja: prieš 20 metų Lietuvoje perėjo apie 20 tūkst. porų, o dabar Lietuvos ornitologų draugija bei Gamtos tyrimų centras skaičiuoja tik apie 16 tūkst.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
