Atsakymas į klausimą nustebino laidos „Pasikalbėkim“ vedėją Renatą Šakalytę, kaip ir tai, kad Dainiaus širdis vis dar laisva. Apie asmeninį gyvenimą atvirauti nelinkęs vyras mieliau kalba apie krepšinį, pergales ar sportinius tikslus, tačiau šįkart atsivėrė ir apie nelengvas patirtis – nuo sunkios vaikystės iki skyrybų su ilgamete žmona Egle. Treneris pripažįsta, kad krepšinis jam davė be galo daug, bet kartu ir atėmė.
„Tie pastarieji ketveri metai buvo tokie, kaip sakau, visokie. Išsiskyrėm su žmona, bet draugiškai ir vien todėl, kad manęs niekada praktiškai nebūna namuose. <...> Santykis su Egle dabar dar geresnis, nei kad buvo iki tol. Tikrai viskas draugiškai, nes auginam sūnų Vėją, kuriam 12 metų. Vienas kitam padedam auklėjant vaiką ir gera, kad galim pasitarti, pasikalbėti“, – sako Dainius.
O koks jo santykis su sūnumi? Ar Vėjas irgi žengia tėčio pėdomis į krepšinio pasaulį? Išgirsite ir kokios žinutės po olimpinės bronzos laimėjimo Dainius sulaukė iš buvusios žmonos ir sūnaus. Ką jam apskritai reiškia būti tėčiu?
Mamos mirtis
Treneris atviras – tai be galo svarbu, nes puikiai žino, ką reiškia neturėti tėvo ir net mamos. Apie sunkią vaikystę jis yra pasakojęs dokumentiniame filme „Aš esu Dainius Novickas“, rodytą kino teatruose ir per TV3. Tačiau laidoje Dainius atskleidė naujų dalykų apie savo praeitį.
„Nebuvo mano vaikystė labai jau tragiška, bet, aišku, neturėt nei tėčio, nei mamos arba matyt, kaip tavo mama geria ištisai ir vis labiau krenta žemyn, nėra smagu. Mano mamą rado prie konteinerių negyvą. Tačiau man tą šilumą atidavė močiutė – mamos mama, o iš tėčio pusės išvis nieko nežinojau. Jis irgi miręs.
Aš jau buvau didelis, kai man paskambino mano teta, mamos sesuo. Buvo gal trečia valanda nakties, aš pasižiūriu, kas skambina ir pirma mintis – gal močiutei kas negerai? Bet ji man sako: „Tavo mama mirė, reikia rytoj važiuoti į Kauną“. Ir tikrai, nemeluoju, net atsidusau išgirdęs, kad ne močiutė mirė“, – pasakoja Dainius.
Kokį gyvenimą jis prisimena su mama ir patėviu? Ką teko patirti dar visai mažam? Ar tie dalykai paliko stiprius emocinius randus? Dainius prisipažino, kad suaugęs, kol mama dar buvo gyva, kartais užsukdavo jos aplankyti. Apie ką jiedu kalbėdavo? Kas galiausiai nutiko, kad jį į Kėdainius pasiėmė močiutė? Koks gyvenimas buvo su seneliais? Treneris atvirai sako, kad buvo truputį „laukinukas“, todėl močiutė auklėjo griežtai. Bet tik jos rūpestis, tinkami draugai ir krepšinis suteikė galimybę Dainiui būti ten, kur dabar yra ir būti tuo, kuo yra.
Laidoje taip pat išgirsite, kokį vaidmenį prieš 3x3 krepšinio varžybas atlieka šventintas vanduo? Kaip į tokį ritualą reaguoja Dainiaus treniruojama komanda? Kada tikėjimas atėjo į trenerio kasdienybę ir kodėl tapo svarbiu dalyku? O kokių ateities planų jis turi? Ar norėtų dar kartą sukurti šeimą? Ir ką laidos vedėjai Dainius pasižadėjo padarysiąs per ateinančius metus?
Visą pokalbį su Dainiumi Novicku žiūrėkite straipsnio pradžioje.
