Patys kariai neslepia, kad bepiločių panaudojimas kare žymi vieną didžiausių lūžių karyboje per pastaruosius kelis dešimtmečius, todėl dabar jie mokosi stebėdami tai, kas vyksta Ukrainoje.
Maža to, amerikiečiai Latvijoje mokosi įrenginėti ir betoninius įtvirtinimus pasienyje. O Talino gatvėse estai pastatė ir pirmąją betoninę priedangą. Taip savo produkciją reklamuoja verslininkai, bet Talino valdžia žada tokias priedangas pirkti.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Į Lietuvą įskridus dronui ir dėl to daliai gyventojų puolus ieškoti priedangos, paaiškėjo, kad jų yra ne visur, o ir talpina teoriškai apie pusę šalies gyventojų. Pavyzdžiui, sostinės centre daugybė biurų, parduotuvių, žmonių srautas didžiulis, tačiau esamos požeminės automobilių aikštelės ar požeminė perėja, vargu, ar sutalpintų visus, čia piko metu būnančius žmones. Ir tai matydami, verslininkai jau pradėjo ieškoti sau užsakymų. Prieš kelias dienas prototipinė priedanga reklamuota Kauno rajone. Bet galimybę užsidirbti verslai mato ne tik Lietuvoje – Talino centre jie sumontavo reklaminę betoninę priedangą.
„Tai pirmoji tokia priedanga Taline, o baigus ją montuoti apsvarstysime ir jos estetinę pusę, galbūt apželdinti kokiais nors augalais. Bus įrengtos ir kelios sėdėjimo vietos, nors pirmas dalykas, kurio reikia žmogui priedangoje, tai vanduo“, – sakė Talino vicemeras Tiitas Terikas.
Priedangą verslininkai, kaip sako, padovanojo miestui, kad Talino valdžia įvertintų, ar reikia tokių statinių nupirkti ir mieste pastatyti daugiau. Patys valdininkai jau turi ir numatę vietas, kur priedangų reikėtų daugiau.
„Ši pirmoji yra dovana Talino miestui, o kitas įsigysime per viešąjį pirkimą iš įvairių gamintojų“, – kalbėjo T. Terikas.
Kiek kainuoja modulinė betoninė priedanga?
Estų verslininkai viešai neatskleidė, kiek kainuoja jų statinys, nors Kauno rajone pastatytos priedangos kaina nemaža – beveik 200 tūkstančių už vienetą arba apie 1 500 eurų už vieno žmogaus vietą. O kol Lietuvoje ir Estijoje priedangas pardavimui stato verslininkai, Latvijoje amerikiečiai mokosi, kaip statyti įtvirtinimus, kurie praverstų kariams fronte.
„Statome kliūčių ruožą, kuris analogiškas rytiniam Baltijos šalių pasieniui. Dabar koncentruojamės į kovines pozicijas, statome jas iš skirtingų medžiagų, bandome sukurti standartines procedūras, kaip statyti, kaip sujungti, kokio aukščio, kaip giliai“, – aiškino amerikiečių karys.
Baltijos šalyse mokosi ne tik amerikiečiai. Latvijoje dislokuoti Kanados kariai stebėdami karą Ukrainoje ir matydami, kokią rolę dabar atlieka įvairūs dronai, patys mokosi, kaip su jais dirbti ir kaip integruoti juos mūšio lauke.
„Vienas iš kritinių pokyčių operacinėje aplinkoje, su kuriuo susiduria žmonės, tokie kaip aš, ištarnavę 20 ar daugiau metų, kad mes turėjome pranašumą, kas susiję su dronais, turėjome dangaus kontrolę.
Bet dabar mes atsiduriame situacijose, kur reikia pasitempti. Ir tai yra didžiulis pasikeitimas vakarų ir NATO pajėgose. Galbūt net kritinis pokytis per paskutinius du dešimtmečius“, – pasakojo Kanados karys Latvijoje Matthew Rolls.
Tai, ką daro kanadiečiai Latvijoje, iš esmės atsikartoja visose Baltijos šalyse. Su dronais pratybas rengia ir britai, tik ne Latvijoje, o Estijoje, kur yra dislokuoti.
„Šiose pratybose mes bendradarbiaujame su kitais NATO atstovais, ypatingai prancūzais ir estais. Čia esame su nauja įranga, o Estija puiki vieta mokytis“, – minėjo britų karys.
Vokietijos kariai Lietuvoje testuoja dirbtinio intelekto valdomus dronus
O Lietuvoje šiuo metu didžiulėse pratybose dalyvaujantys vokiečiai žengia dar toliau – mokosi dirbti su dirbtinio intelekto valdomais bepiločiais ir jais atakuoja savus tankus. Besiginantys ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo tokių išpuolių.
„Iš karto gauname pastebėjimus iš karių, kurie pamini daugybę dalykų, kuriuos norėtų pakeisti. Pozityvu tai, kad gamintojai kartais dirba naktimis. Pastebėjimai iš karių pateikti antradienį vakare, kartais būna jau įgyvendinti trečiadienį ryte“, – sakė vokiečių karys.
O kaimynų lenkų politikai giriasi prieš visą šalį – Lenkija gavo pirmuosius amerikietiškus naikintuvus F35. Penktosios kartos naikintuvai, sunkiai pastebimi įprastų radarų, yra vienas brangiausių pirkinių Lenkijos kariuomenei. Už 32 naikintuvus lenkai amerikiečiams sumokės net apie 4 milijardus eurų. Tai beveik visas metinis Lietuvos gynybos biudžetas.
„Lenkų pilotas su amerikietiška įranga rodo, kad strateginiai santykiai ir partnerystė tarp Lenkijos ir Jungtinių Valstijų yra reikalingi tiek Lenkijai, tiek ir Jungtinėms Valstijoms“, – aiškino Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.
F35 laikomi pažangiausiais naikintuvais, naudojamais vakarų šalyse, juos perka ir kitos didžiosios Europos šalys. Lenkai iki šių metų galo jų turės 14, o visus 32 gaus iki 2029-ųjų pabaigos.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
