Įstatymo projektą pateikęs parlamentaras Vytautas SInica sako, griežtesni įstatymai čia atvykstantiems gyventi ir dirbti užsieniečiams taptų aiškiu signalu, kad nusikalstamumo Lietuva netoleruoja. Tuo metu kairiosios jėgos atkerta, kad siūlymas perteklinis, esą automatinės užsieniečių deportacijos problemos nespręstų, o tik dar labiau skatintų gyventojų nepasitikėjimą migrantais.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Sieks deportuoti nusikaltusius migrantus
Vakarų Europos, Skandinavijos šalys, tokios kaip – Švedija, Prancūzija, Vokietija, susiduria su migrantų keliamomis socialinės integracijos problemomis, radikalizacija, gatvėse tampa nesaugu, migrantų suvaldymui reikia vis daugiau pinigų biudžetuose.
Šiose ir kitose šalyse, priėmusiose migrantus, nusikaltimų, taip pat sunkių ir tyčinių, skaičius stipriai išaugo.
„Lietuvoje tokio dėsningumo neturime, bet būtume unikalūs, jei pas mus tas neatsitiktų. Tai norėtųsi užbėgti už akių toms tendencijoms, būt pasiruošę teisinę bazę“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.
Tad parlamentaras V. Sinica Seime registravo įstatymo pataisas, kurios reikštų, kad užsienietis, kuris Lietuvoje padarė tyčinį nusikaltimą ir yra nuteisiamas, atlikęs bausmę, iš Lietuvos būtų nedelsiant deportuojamas.
„Nes importuoti nusikalstamumo mes nenorime“, – tikino V. Sinica.
Gyventojai pritaria griežtesnei politikai dėl nusikaltusių migrantų
Kalbinti gyventojai sako, kad griežtesnei politikai dėl nusikaltusių užsieniečių pritartų:
„Jie kelia grėsmę Lietuvai, tai, man atrodo, automatinis atsakymas. Jei iš tikro nusikalto – be abejo, turi būti deportuotas.“
„Tokia pozicija būtų, aišku, per teisinius mechanizmus, būtų teisingas požiūris valstybės į tokius užsieniečius.“
„Jei žmogus padarė kažką blogo mūsų šaliai, tai kodėl jis čia turėtų būti.“
„Turi būti išaiškinta, jei teismas jau įrodė, tai galbūt ir deportuot, jei įrodyta kaltė.“
Migracijos departamento balandžio duomenimis, leidimus gyventi Lietuvoje turi per 216 tūkst. užsieniečių.
Užsieniečių, įtariamų ir kaltinamų sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, dalis tarp visų įtartų užsieniečių šių metų pradžioje išaugo maždaug nuo 10 iki 20 procentų.
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių nusikaltimai
2025 m. sausį–vasarį tarp 112 įtariamų ar kaltinamų užsieniečių 11 buvo siejami su sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais. 2026 m. tuo pačiu laikotarpiu iš 110 tokių asmenų su sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais jau buvo siejama dvigubai daugiau – 21 užsienietis.
Policijos duomenimis, dažniausiai tarp užsienio pilietybę turinčių įtariamųjų ar kaltinamųjų pasitaiko nežymus sveikatos sutrikdymas, vairavimas išgėrus, narkotikų laikymas, suklastoti dokumentai, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai ir sukčiavimas.
Tačiau kairiosios jėgos V. Sinicos pasiūlymą kritikuoja.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad teisingumas negali būti vykdomas numačius bausmes iš anksto – kiekviena byla turi būti vertinama individualiai.
„Aš manau, tai netinkamas projektas, todėl, kad negalima a priori skirstyti ir sugrupuot žmones, ir kaip krovinį sudėliot į dėžutes ir išsiųsti siuntinį“, – aiškino Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
„Čia yra komunikacinė strategija – kurti baubą toje vietoje, kurioje jo nėra“, – teigė Seimo narys, socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas naują siūlymą vadina pertekliniu, nors politiškai ir suprantamu.
„Tai čia sviestas sviestuotas – perteklinė norma – kuri labai aiškiai atspindi Sinicos pasaulėžiūrą, kuriai šitoje vietoje aš pritariu“, – teigė Seimo narys E. Gentvilas.
Situacijos kol kas vertinamos atskirai
Pagal dabartinę tvarką iš šalies išsiunčiami tie užsieniečiai, kurie pripažįstami grėsme nacionaliniam arba viešajam saugumui. Kitaip tariant, dabar veikia ne automatinė taisyklė, o vertinimo mechanizmas – sudaromos išvados, atsižvelgiama į aplinkybes, gyvenimo Lietuvoje trukmę, šeimos situaciją ir kitus kriterijus.
„Mano siūlymo esmė – kad jei padarei konkrečias veikas, tu iškeliausi. Tai nebėra atskirų asmenų sprendimo klausimas“, – aiškino V Sinica.
„Manau, reikia įkalti saugiklius ir parodyti, kad su migrantų nusikaltimais valstybė nesitaikstys“, – teigė koservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Pasiūlymui pritaria ir konservatorius L. Kasčiūnas, kuris, sako, panašų siūlymą Seimui teikęs prieš beveik dešimtmetį. Esą tuomet jo pasiūlymas sulaukė pajuokų.
„Buvo ta vadinamoji tolerancijos tabu sistema. Aš buvau iš tų, kuris jau tada kalbėjo apie tai, kad migracija – reiškinys, kur turim pamatyti ne tik gerąsias, bet ir neigiamas puses – kultūrines problemas, socialines, ekonomines, saugumo, kriminogenines problemas, galiausiai“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Griežtesnį nei mūsų reguliavimą, kas liečia deportacijas, turi daug ES šalių, bet visos jos tuos įstatymus priėmė jau reaguodamos į egzistuojančias problemas“, – tikino V. Sinica.
Vis tik, anot L. Šedvydžio, Vakarų Europos problemos pirmiausia kilo todėl, kad migrantai nebuvo sėkmingai integruoti – ir neva dėl to kaltos pačios šalys ir ten gyvenantys žmonės.
„Dėl to, kad ten žmonės neįsileidžia šiaip žmonių iš išorės, jie tiesiog gyvena šone. Ir kai tokios bendruomenės yra apleistos, su jais nenori niekas kalbėti, ilgainiui pradeda formuotis alternatyvios galios struktūros“, – aiškino Seimo narys L. Šedvydis.
„Problema yra – kaip toleruoti netolerantiškus. Atvažiuoja bendruomenės, kurios atmeta tavo gyvenimo būdą, tradicijas, kalbą, ir ne tavo problema, kad jie atmeta, bet tai užkoduota ir kultūroj, ir civilizacijoj. Palikim tai kairiesiems, tegul jie saviplaka užsiiminėja, o mes turim nustatyt aiškias valstybės taisykles“, – teigė L. Kasčiūnas.
V. Sinicos siūlymą palaikė 48 parlamentarai, trys buvo prieš, ir 33 susilaikė. Šiuo metu jis tobulinamas parlamentiniuose komitetuose.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
